L. Grahamo garbei: JAV Senatas paruošė įspūdingą smūgį V. Putinui (1)

Abiejų partijų įstatymų leidėjai teigia, kad šio projekto priėmimas būtų tinkamas pagerbimas L. Grahamui, kuris netikėtai mirė vėlų šeštadienio vakarą. Paskutinę gyvenimo savaitę jis lankėsi Ukrainoje ir siekė galutinai suderinti kompromisinę projekto formuluotę, užsitikrindamas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo administracijos ir demokratų pritarimą.

„Pradėsiu mėgindamas prabilti taip, kaip manyje kalbėtų L. Grahamas: tai velniškai svarbus reikalas“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė demokratų senatorius iš Konektikuto Richardas Blumenthalis, pirmasis projekto bendraautoris.

Įstatymo projektu siekiama smogti Rusijos pelnui iš naftos ir dujų eksporto, sudarančiam didžiąją dalį Kremliaus pajamų. Tuo pat metu Ukraina išplėtė ilgojo nuotolio smūgius Rusijos energetikos objektams, taip dar labiau gilindama šalies ekonomikos krizę, dėl kurios visuomenės požiūris į karą tapo nepalankesnis.

„Tai suteikia JAV svertų, tačiau taip pat suteikia itin svarbių svertų Ukrainai, tikėkimės, ir per taikos derybas, nes galutinis tikslas yra taika. Niekas nenori, kad šis karas tęstųsi“, – sakė R. Blumenthalis.

Senatoriai projekto tekstą paskelbė antradienį kartu su pradine 26 bendraautorių grupe, kurią, Senato padėjėjo teigimu, lygiomis dalimis sudaro abiejų partijų atstovai. Tikimasi, kad bendraautorių skaičius „sparčiai“ pasieks bent 60 ar daugiau, taip užtikrinant projekto priėmimą ir veto įveikti pakankamą daugumą.

2025 metų projekto versija Senate turėjo daugiau kaip 80 bendraautorių, tačiau Senato daugumos lyderis, respublikonas iš Pietų Dakotos Johnas Thune’as, Baltųjų rūmų prašymu neleido jos svarstyti vykstant deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

R. Blumenthalis sakė, kad J. Thune’as jam patvirtino esantis pasirengęs pateikti projektą svarstyti visam Senatui, kai jo tekstas turės pakankamai bendraautorių, garantuojančių priėmimą.

„Manau, kad balsų turime. Kalbant apie laiką, kuo greičiau, tuo geriau – ne tik kaip pagarbos ženklą senatoriui L. Grahamui, bet ir todėl, kad tai svarbu Ukrainai“, – teigė R. Blumenthalis.

Jis įstatymo projekto nuostatas apibūdino kaip Rusijai ir jai padedantiems subjektams skirtas „kūjo smūgio sankcijas“.

Kompromisiniame projekte numatytos privalomos sankcijos Rusijos politinei vadovybei, finansų institucijoms, energetikos sektoriui ir sankcijas apeinantiems asmenims bei subjektams.

Įstatymo, pavadinto 2026 metų Sankcijų Rusijai aktu, tekstą senatoriai ir Baltieji rūmai galutinai suderino prieš D. Trumpo susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu praėjusią savaitę Ankaroje vykusio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose.

Kartu su demokratų senatore iš Naujojo Hampšyro Jeanne Shaheen keliavęs L. Grahamas NATO susitikimo kuluaruose susitiko su JAV iždo sekretoriumi Scottu Bessentu, kad galutinai suderintų projekto tekstą. Per susitikimą siekta susitarti dėl formuluotės, kuri išspręstų demokratų susirūpinimą, kad prezidentui suteikiama per daug galių nustatant muitus, ir kartu atitiktų Baltųjų rūmų reikalavimą palikti D. Trumpui veiksmų laisvės.

Senato padėjėjai neatskleidė, ko konkrečiai D. Trumpas siekė iš šio projekto. Tačiau tekste numatyta kintama muito norma, kurios viršutinė riba būtų 100 proc., ir išimtis šalims, imantis reikšmingų veiksmų mažinti rusiškų dujų importą.

Naujausia projekto versija įpareigotų prezidentą nustatyti muitus penkioms didžiausioms Rusijos energijos išteklių pirkėjoms. Šia nuostata pirmiausia taikomasi į Kiniją, tačiau ji taip pat galėtų paveikti JAV partneres ir Ukrainą remiančias Europos bei Azijos valstybes.

Ankstesnėje versijoje Rusijos energijos išteklių pirkėjoms buvo numatytas 500 proc. muitas. Dėl itin plačios apibrėžties į šių priemonių taikymo lauką būtų patekusios mažiausiai 63 šalys.

Demokratai penkiomis valstybėmis apribotą sankcijas sukeliančių pirkėjų ratą įvertino kaip laimėjimą, padedantį suvaržyti prezidento vykdomąją galią nustatyti muitus.

R. Blumenthalis antradienį sakė, kad konkrečią muito normą nustatytų JAV prekybos atstovas. Tikimasi, kad ji būtų nustatyta „tokio lygio, kuris stipriai atgrasytų Kiniją, Indiją ir kitas didžiąsias rusiškos naftos bei dujų pirkėjas“.

Pasak R. Blumenthalio, muito norma turėtų „daryti didžiausią įmanomą spaudimą Rusijai ir jos bendrininkėms partnerėms“.

Baltieji rūmai savo paramą projektui patvirtino raštu. Tai tapo svarbiu įsipareigojimu ilgai strigusiam projektui, kurį L. Grahamas ir R. Blumenthalis pirmą kartą pristatė 2025 metų balandį.

„Vyko aukšto lygio pokalbiai, kuriuose dalyvavo ir S. Bessentas, L. Grahamas bei J. Shaheen, kad būtų pasiektas toks susitarimas, kuriame ne visi gaus būtent tai, ko nori, tačiau atsiras kelias į priekį siekiant spausti Rusiją“, – sakė vienas demokratų Senato padėjėjas.

„Tai vienintelis šiuo metu visų palaikomas projektas ir tikriausiai vienintelis, kuris judės į priekį bei darys Rusijai tokį spaudimą, kokį visi norime matyti“, – pridūrė jis.

Įstatymas įpareigotų prezidentą sankcijas įvesti per 30 dienų nuo jo priėmimo. Taigi jos būtų privalomos, priešingai nei 2025 metų projekto versijoje, kurioje sankcijų taikymas priklausė nuo Rusijos atsisakymo pradėti derybas su Ukraina.

Remiantis Senato padėjėjų turimais duomenimis, penkios didžiausios rusiškos žalios naftos pirkėjos yra Kinija, Indija, Slovakija, Vengrija ir Azerbaidžanas. Penkios didžiausios rusiškų gamtinių dujų importuotojos yra Kinija, Prancūzija, Japonija, Vengrija ir Belgija.

Šalims muitas nebūtų taikomas, jeigu per 12 mėnesių laikotarpį jų importuojamų gamtinių dujų kiekis sudarytų mažiau nei 15 proc. viso metinio Rusijos gamtinių dujų eksporto ir jos kartu imtųsi reikšmingų veiksmų rusiškų dujų importui mažinti.

Tikimasi, kad pagal šią išimtį muitai nebūtų taikomi Europos valstybėms ir Japonijai.

„Šios sankcijos yra atsinaujinusio Europos ir JAV suartėjimo, prie kurio dirbome per G7 susitikimą Eviane, rezultatas, – leidiniui „The Hill“ sakė vienas Europos pareigūnas. – Norint užbaigti Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, būtina didinti spaudimą Rusijai.“

Projekte taip pat numatyta nustatyti muitus šalims, padedančioms Rusijai apeiti sankcijas, įskaitant dalyvavimą vadinamajame šešėliniame laivyne, kuriuo Rusijos energijos ištekliai gabenami po visą pasaulį.

Šie laivai gabena rusišką žalią naftą arba dujas, tačiau neturi aiškių atpažinimo ženklų, todėl juos sunku nustatyti ir sustabdyti.

Senato padėjėjai nurodė, kad oficialiai nustatyti, kurios šalys padeda apeiti sankcijas Rusijai ir todėl turėtų sulaukti muitų, turėtų kelias institucijas apimantis procesas.

Senato padėjėjų analizėje kaip vietos, kuriose vyksta sankcijų apėjimas, išskirtos Kinija, Indija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Turkija, Singapūras ir „kai kurios Centrinės Azijos šalys“.

Vienas Senato padėjėjas paaiškino, kad šalims taikomas muitas negalėtų viršyti 100 proc., net jeigu būtų nustatyti keli tarpusavyje persidengiantys pažeidimai.

Demokratai taip pat siekė, kad prezidento teisė netaikyti sankcijų būtų griežtai apribota. Prezidentas turėtų informuoti Kongresą, pateikti jam ataskaitą ir patvirtinti, kad bet kokia sankcijų išimtis yra pagrįsta.

Per susitikimą su V. Zelenskiu D. Trumpas parodė šiltesnį požiūrį į Ukrainos vadovą, pasiūlė pirkti ukrainietiškus dronus ir leisti Ukrainai kartu gaminti „Patriot“ perėmimo raketas. Jeigu šie planai būtų įgyvendinti, tai būtų reikšmingas sprendimas, karine prasme glaudžiau susiejantis JAV ir Ukrainą.

„Kalbėdamas apie NATO viršūnių susitikime dalyvavusius narius pasakysiu, kad buvo jaučiama šiokia tokia nervinga įtampa dėl to, kokių rezultatų gali duoti prezidento vizitas“, – apie D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimą kalbėjo demokratų Senato padėjėjas.

„Ten buvę nariai buvo maloniai nustebinti paskelbtų konkrečių rezultatų, įskaitant bendrą „Patriot“ perėmimo raketų gamybą ir Pentagono bei ukrainiečių dalijimąsi duomenimis, o Baltųjų rūmų paramos šiam projektui paskelbimo laikas beveik idealiai sutapo su visais šiais sprendimais“, – pridūrė jis.