Kaip savo skiltyje rašo „Euobserver“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas, viena iš blogų naujienų Kremliui – dvigubas smūgis iš Kinijos komunistų partijos.
Visų pirma, Kinija atsisako tiekti laivų varomąsias sistemas, reikalingas laivams, kurie turėtų aptarnauti Arkties Šiaurės jūrų kelią. Be to, praktiškai žlugo planai tiesti 50 mlrd. kubinių metrų per metus pajėgumo dujotiekį „Sibiro galia 2“ („Power of Siberia 2“).
To priežastis – Kinijos reikalavimas už rusiškas dujas mokėti tokią pačią kainą, kokią moka Rusijos vidaus vartotojai – apie 50 JAV dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų. Tai sudaro vos penktadalį kainos, kurią Kremlius siūlė net ir pritaikęs didelę nuolaidą.
Į amžiną kelionę palydėtas Ukrainoje žuvęs savanoris I. Kailius: artimieji pasidalijo prisiminimais
E. Lucasas pažymi, kad Kinija turi ir kitų alternatyvų, todėl gali diktuoti savo sąlygas.
Tuo tarpu Rusija, priešingai, prarado laiką ir kitus pirkėjus – likęs vamzdynais tiekiamų dujų eksportas į Europos Sąjungą (ES) bus nutrauktas 2027 metais.
Be to, Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms reiškia, kad Rusijai dabar teks importuoti naftos produktus iš Kinijos. Tai suteikia Pekinui dar vieną svarbų svertą derybose.
Susiję straipsniai
Pasak apžvalgininko, kitos šalys jaučia Rusijos silpnėjimą ir atitinkamai koreguoja savo politiką. Pavyzdžiui, Kazachstanas neseniai uždraudė importuoti daugumą rusiškų kviečių rūšių.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas per neseniai pasakytą viešą kalbą demonstratyviai išreiškė paramą Ukrainai.
Tuo tarpu Armėnija vienašališkai tęsia geležinkelio jungčių su Turkija ir Azerbaidžanu atkūrimo darbus, nepaisydama Rusijos delsimo, nors ši formaliai valdo Armėnijos geležinkelius, rašo E. Lucasas.
Vis dėlto ne visi signalai Rusijai yra blogi. Praėjusią žiemą paaiškėjo, kad Kinija 2025 metais padidino paramą Kremliui kare prieš Ukrainą. Vakarų pareigūnų teigimu, šiemet ši parama tik didės.
Neseniai „The Economist“ rašė, kad dėl stiprėjančių Vakarų sankcijų Rusijos priklausomybė nuo Kinijos paramos kare prieš Ukrainą vis labiau didėja.
Nors Pekinas oficialiai laikosi neutralumo pozicijos, praktiškai jis remia Rusijos karinį pramoninį kompleksą, tiekdamas strategiškai svarbias prekes.
Analitikų teigimu, Kinija Rusijai tiekia platų dvejopos paskirties produktų asortimentą – nuo mikroelektronikos iki pramoninės įrangos.