Dienraščiai, remdamiesi neįvardytiais šaltiniais, skelbia, kad šis pėdsakas esą sutampa su DNR, aptikta tiriant 2024 m. liepą įvykdytą padegimą DHL logistikos centre Leipcige. Žurnalistų duomenimis, ta pati DNR jau anksčiau buvo registruota Lietuvoje.
Tyrėjai taip pat išanalizavo oro uosto stebėjimo kamerų įrašus. Jie rodo, kad Leipcigas buvo gerokai arčiau katastrofos, nei manyta iki šiol.
Įrašuose matyti, kad antradienio vakarą apie 19.30 val. objektas skrido tiesiai į vieną Leipcigo oro uoste stovėjusių ukrainiečių „Antonov“ lėktuvų. Tai įvyko gerokai anksčiau, nei iki šiol buvo žinoma, nes anksčiau skelbta tik tai, kad naktį į trečiadienį ant kilimo ir tūpimo tako buvo rastas dronas su sprogstamuoju įtaisu.
Dronai Vokietijoje kelia vis daugiau klausimų: du pastebėti virš karinės bazės
„Die Zeit“ duomenimis, objektas trenkėsi į vieną „Antonov“ sparnų ir nesprogęs nukrito ant žemės. Lėktuvo sparnai yra ypač jautri konstrukcijos dalis, nes juose paprastai būna degalų bakai.
Ant lėktuvo aptikti pėdsakai, kaip teigiama, patvirtina tokį įvykių scenarijų. Dar praėjusią savaitę „Der Spiegel“ skelbė, kad ant vieno iš „Antonov“ lėktuvų sparno buvo rastas drono fragmentas.
Manoma, kad smūgio metu sprogmens detonatorius atsiskyrė nuo drono. Taip pat patikslintos aplinkybės, kaip droną aptiko autobuso vairuotojas.
Susiję straipsniai
Jis drono nenumušė ore, kaip buvo teigta anksčiau. Vairuotojas aparatą rado ant žemės, koja jį prispaudė prie paviršiaus ir tuomet apie radinį informavo oro uosto saugumo darbuotojus.
Saksonijos žemės kriminalinės policijos biuro duomenimis, autobuso vairuotojas droną pastebėjo ant pietinio kilimo ir tūpimo tako. Saugumo šaltiniai nurodo, kad aparatas buvo netoli ukrainiečių transporto lėktuvo „Antonov An-124 Condor“.
Sprogmenų negabeno
Pranešama, kad tyrimą perėmė Vokietijos federalinė prokuratūra.
Ketvirtadienio vakarą institucija pranešė, kad tokį sprendimą lėmė ypatinga bylos reikšmė. Tyrimas atliekamas dėl įtarimų pasikėsinus sukelti sprogmenų sprogimą ir pavojingai įsikišus į oro eismą.
Vyriausybės šaltinių teigimu, incidento metu paveikti krovininiai lėktuvai negabeno šaudmenų. Anksčiau kelios žiniasklaidos priemonės, remdamosi konfidencialia policijos ataskaita, buvo paskelbusios priešingą informaciją.
Penktadienį dėl incidento su dronu posėdžiavo Vokietijos federalinės vyriausybės Nacionalinė saugumo taryba. Federalinės policijos specialistai drono sprogstamąjį įtaisą nukenksmino.
Saksonijos žemės kriminalinės policijos biuras pranešė, kad nuo įtaiso buvo pašalintas detonatorius. Vėliau bomba buvo kontroliuojamai susprogdinta.
Kaip nurodoma, pirminio incidento metu sprogimas neįvyko todėl, kad detonatorius buvo sugedęs.
„Bild“ taip pat pranešė, kad dronas turėjo dvi SIM korteles, kurios galėjo būti naudojamos aparatui valdyti.
Rusijos vaidmuo
„The Wall Street Journal“, remdamasis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vyriausybės pareigūnais, taip pat skelbia, kad už nepavykusio drono išpuolio greičiausiai stovi Rusijos vyriausybė. Naujausiose JAV žvalgybos ataskaitose esą teigiama, kad Vladimiras Putinas ketina didinti spaudimą NATO rytiniam flangui.
Kaip vienas galimų scenarijų įvardijami riboti smūgiai prieš kurią nors NATO valstybę artimiausiais metais, siekiant išbandyti Aljanso ryžtą. „The Wall Street Journal“ teigimu, tokie veiksmai galėtų apimti tiek kibernetines atakas, tiek nedidelius įsiveržimus sausuma.
Tai ne pirmas reikšmingas incidentas Leipcigo oro uoste. 2024 m. liepą Vokietija taip pat vos išvengė lėktuvo katastrofos.
Tuomet tik dėl laimingo atsitiktinumo paketas su padegamuoju užtaisu užsidegė dar ant žemės DHL logistikos centre Leipcige, o ne skrydžio metu. Jei jis būtų užsiliepsnojęs ore, incidentas galėjo baigtis lėktuvo katastrofa.
Pastaraisiais metais Leipcigo oro uosto veiklą, kaip ir kituose oro uostuose, dėl pastebėtų dronų teko kelis kartus stabdyti. Praėjusį rudenį dėl virš teritorijos skraidžiusių dronų ne kartą buvo sustabdytas ir Miuncheno oro uosto darbas.