Rusijoje – visiškas chaosas: oro uostai uždaromi vienas po kito (9)

2026 m. rugsėjo 4 d. 10:42
Lrytas.lt
Ukraina planuoja stiprinti savo bepiločių orlaivių veikimą prie Rusijos oro uostų, kad pasiektų jų uždarymą ir taip darytų spaudimą Maskvai nutraukti karą. „The Wall Street Journal“ (WSJ) aiškinasi, kaip šis planas gali būti įgyvendintas ir ar jis gali paveikti Kremlių.
Daugiau nuotraukų (3)
Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo oro linijas, kad Rusijos oro erdvė „tampa visiškai nesaugi“. Pasak Ukrainos kariuomenės, už šių pareiškimų slypi planas ore prie Rusijos oro uostų sutelkti tiek daug bepiločių orlaivių, kad laikini skrydžių ribojimai ilgainiui virstų visišku skrydžių sustabdymu.
„Tai jau nebe atskirų, sporadiškų pranešimų apie ekstremalias situacijas kartojimas, o perėjimas prie nuolatinio spaudimo, kuriuo siekiama paralyžiuoti civilinį oro eismą europinėje Rusijos dalyje“, – WSJ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Pietų vadovybės atstovas Sergejus Bratčukas.
Ukraina pažadėjo vengti keleivinių lėktuvų atakų ir civilių žūčių, o planas grindžiamas vadinamosios operacijos „Kilimas“ („Kover“) išplėtimu. Jos metu bepiločiai skraido prie Rusijos oro uostų ir priverčia oro eismo dispečerius laikinai stabdyti orlaivių kilimą bei tūpimą.

Apie karo pabaigą prakalbęs V. Putinas greitai pakeitė toną: apkaltino Vakarus be konkrečių pavyzdžių

Nors Vakarų šalys po Rusijos invazijos nutraukė tiesioginį susisiekimą oru su Rusija, daugelio Artimųjų Rytų ir Azijos šalių oro linijos toliau skraido į Rusiją. JAV ir Europos konkurentų nebuvimas joms tapo pranašumu, kuris kompensavo Ukrainos bepiločių orlaivių keliamą atakų riziką.
Dabar Ukraina siekia šią riziką padidinti iki ribos, kai skrydžiai taptų pernelyg sudėtingi. Bendrovės „Osprey Flight Solutions“, besispecializuojančios aviacijos saugumo srityje, duomenimis, rugpjūtį Ukrainos bepiločių orlaivių, kirtusių Rusijos oro erdvės, kurią šalis paliko atvirą civiliniams lėktuvams, sieną, skaičius pasiekė rekordinį lygį – apie 16 tūkst.
Aviacijos saugumo ekspertų vertinimu, didžiulis bepiločių orlaivių skaičius ir intensyvi Rusijos oro gynybos sistemų veikla, mėginant juos numušti, kelia vis didesnę grėsmę civiliniams lėktuvams. Be to, masiškai naudojamas GPS signalų klastojimas – perduodami netikri GPS signalai, skirti bepiločiams nukreipti nuo kurso – gali dezorientuoti civilinį oro eismą.
WSJ skelbia, kad dėl šalia esančių bepiločių orlaivių rugpjūtį Rusijoje vidutiniškai kasdien buvo laikinai uždaromi 32 oro uostai, įskaitant esančius Maskvos ir Sankt Peterburgo apylinkėse.
Ukrainos planas priverstinai uždaryti vis daugiau Rusijos oro uostų yra šalies atsako į suintensyvėjusias Rusijos aviacijos atakas dalis, WSJ sakė aukšto rango Ukrainos pareigūnas. Tuo metu oro linijos jau pradeda nerimauti dėl augančios rizikos.
Birželio pabaigoje Izraelio nacionalinė oro bendrovė „El Al“ sustabdė skrydžius tarp Tel Avivo ir Maskvos, nurodydama Ukrainos bepiločių orlaivių atakas. Balandį „Air India“ pakeitė savo paskutinį maršrutą, anksčiau ėjusį per Rusiją, ir skrydžiuose iš San Fransisko į Delį vietoje jo įtraukė degalų papildymo sustojimą Seule.
Kitos oro linijos pasitelkia privačias saugumo bendroves, kurios padeda nustatyti skrydžių maršrutus, aukščius ir paros laiką, kad būtų sumažinta rizika ir galima susidoroti su vis didesniais Rusijos oro eismo sutrikimais.
Po V. Zelenskio pareiškimų Turkijos oro bendrovė „Pegasus“ atšaukė kelis skrydžius į Rusiją, nurodydama „technines ir operacines priežastis“. Kitą dieną jos pavyzdžiu pasekė Jungtinių Arabų Emyratų oro bendrovė „Flydubai“, paskelbusi, kad dėl „besikeičiančios padėties regione“ koreguoja skrydžių tvarkaraštį ir maršrutus.
Pasak WSJ, remiantis specializuotos bendrovės „Flightradar24“ duomenimis, nuo rugsėjo 1-osios vidaus ir tarptautinės oro linijos kasdien vidutiniškai atšaukia 86 skrydžius.
Rusija, užuot oficialiai uždariusi oro erdvę, taiko ribotą saugumo protokolą, kurį vadina „kiliminiais“ ribojimais. Jis skiriasi nuo tarptautinėje praktikoje naudojamo „visuotinio“ draudimo, kuris reikštų formalų oro erdvės uždarymą.
Rusijos civilinės aviacijos reguliuotojas informaciją apie laikinus oro erdvės uždarymus skelbia tokiose susirašinėjimo platformose kaip „Telegram“ ir valstybės remiamoje „Max“, atsisakydamas oficialių pranešimų pilotams, vadinamų „Notice to Airmen“.
„Padėtis oro erdvėje tampa vis sudėtingesnė. Tikėtina, kad, sprendžiant pagal statistiką, tik laiko klausimas, kada šioje konflikto zonoje ir aplink ją įvyks dar vienas katastrofiškas įvykis. Esmė ta, kad jei darote tai, ką daro Rusija, tai lemia lėktuvų numušimą“, – sakė „Osprey“ vyriausiasis žvalgybos specialistas Mattas Bory.
Rugsėjo 1-ąją V. Zelenskis įspėjo oro linijas ir draudimo bendroves, kad Ukraina, reaguodama į Rusijos smūgius civilinei infrastruktūrai, ketina stiprinti bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje.
Kyjivas taip pat oficialiai informavo Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) apie Rusijos oro erdvės keliamą pavojų.
Parengta pagal „Unian“ inf.
UkrainaRusijadronai
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.