„Žemynas, kuris po Šaltojo karo pabaigos kadaise buvo taikos pavyzdys, susiduria su pavojinga kova, o dviprasmiški signalai iš Vašingtono apsunkina Maskvos atgrasymą“, – pabrėžia autorius.
Pasak G. Brandsо, Rusija „šešėlinį karą“ prieš Europą vykdo jau daugiau nei 10 metų. 2014 metais Kremliaus žvalgybos agentai Čekijoje surengė galingus sprogimus ginklų sandėliuose, o ši kampanija suintensyvėjo po to, kai Rusijos vadovo Vladimiro Putino invazija į Ukrainą virto užsitęsusiu karu, o JAV ir Europa, padėdamos Kyjivui sudaryti sąlygas dideliems Rusijos okupantų nuostoliams, dar labiau apsunkino Maskvos padėtį.
Apžvalgininkas išvardijo veiksmus, kuriuose, jo teigimu, Rusija Europoje dalyvavo iki 2024 metų: kibernetines atakas prieš geležinkelius, įtariamus sabotažo veiksmus prieš ryšių kabelius ir vėjo elektrines, sandėlių bei prekybos centrų padegimus, pasikėsinimus į gynybos pramonės vadovus ir kitus veiksmus.
Apie karo pabaigą prakalbęs V. Putinas greitai pakeitė toną: apkaltino Vakarus be konkrečių pavyzdžių
„Iki 2024 metų Rusija buvo įsitraukusi į daugybę nusikalstamų veiksmų Europoje – kibernetines atakas prieš geležinkelius, įtariamus sabotažo veiksmus prieš ryšių kabelius ir vėjo elektrines, sandėlių ir prekybos centrų padegimus, pasikėsinimus į gynybos pramonės vadovus ir kitus veiksmus. Tikslas visada buvo įbauginti ir nubausti Europos šalis, teikiančias Kyjivui karinę ir ekonominę pagalbą“, – paaiškino apžvalgininkas.
G. Brandsas mano, kad Maskvai vis labiau besiginant nuo Ukrainos, ji pereina į puolimą prieš Europą. Tačiau, jo vertinimu, Rusijai pradėti antrą karą būtų labai rizikinga, kol jos kariuomenė vis dar yra Ukrainoje.
Kai kurie Europos pareigūnai baiminasi dar dramatiškesnės eskalacijos – galimo riboto Rusijos įvykdyto teritorijų užėmimo Baltijos šalyse, kuriuo būtų siekiama įtraukti Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją į vidinį ginčą dėl to, kaip reaguoti. Susirūpinimas tokiu scenarijumi smarkiai išaugo praėjusio mėnesio pabaigoje į Maskvą atvykus CŽV direktoriui Johnui Ratcliffe'ui.
Šis vizitas priminė jo pirmtako Williamo Burnso kelionę, kai 2021 metais jis taip pat vyko į Maskvą ir nesėkmingai bandė sutrukdyti V. Putinui įsiveržti į Ukrainą. Vis dėlto, G. Brandso nuomone, labiausiai tikėtina, kad Rusija ir toliau darys spaudimą, neperžengdama atviro karo ribos.
Susiję straipsniai
Tai galėtų reikšti slaptas operacijas, kurios gali lemti civilių gyventojų žūtį ir išprovokuoti didesnio masto krizę. G. Brandsas pabrėžė, kad V. Putinas karą Ukrainoje vertina kaip platesnės, beveik egzistencinės kovos su Vakarais dalį.
„V. Putinas karą Ukrainoje vertina kaip platesnės, beveik egzistencinės kovos su Vakarais dalį. Rusijos analitikai kalba apie „Naująjį trisdešimties metų karą“, kuriame Maskva priešinasi savo priešams“, – pažymėjo ekspertas.
Tikėtina, kad V. Putinas mano, jog Vakarų šalims padedant Ukrainai žudyti Rusijos okupantus ir perkelti karą į Rusijos teritoriją, išpuoliai prieš šias valstybes yra pateisinami. Be to, Rusija gali matyti galimybę įnešti susiskaldym1 į NATO, didindama įtampą tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Europos lyderiai dažnai nesutaria.
„Solidarumą darbiniu lygmeniu temdo virtinė politinio lygmens krizių – prekybos, Grenlandijos, Irano ir kitais klausimais. Didėjantis JAV amunicijos trūkumas, kurį sukėlė karas Irane, gali paskatinti V. Putiną manyti, kad Vašingtonas vengs eskaluoti Europos krizę“, – perspėjo apžvalgininkas.
Todėl, kaip apibendrino G. Brandsas, didėjančių grėsmių sąlygomis itin svarbi transatlantinė sanglauda. Ginkluotas konfliktas nebėra apribotas rytiniais žemyno pakraščiais.
Eksperto vertinimu, karas, nors ir neapibrėžto pobūdžio, pasiekė pačią Europą.
Parengta pagal „Unian“ inf.