To nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos: iš Suomijos – aiški žinutė „grėsmei iš Rytų“

Kaip rašo naujienų agentūra „The Associated Press“, pagal pratybų scenarijų kibernetinės atakos Kuopio mieste sutrikdė kritiškai svarbią infrastruktūrą – tarp jos elektros ir vandens tiekimą.

Pagal scenarijų, karštis, sausra ir smarkios liūtys gerokai pablogina agrokultūros situaciją bei apsunkina elektros tinklus, o kilę miškų gaisrai ir dūmai sutrikdo ne tik judėjimą keliuose, bet ir geležinkeliais.

Kiekviena iškilusi problema yra susijusi su kita, taip sukuriant ypač sudėtingą situaciją.

Be to, kyla ir raketinių smūgių iš Rusijos pusės grėsmė.

Kuopio miestas yra aštuntasis pagal dydį Suomijoje. Jame gyvena apie 127 tūkstančiai gyventojų.

Didžiausia miesto slėptuvė gali sutalpinti net iki 7 tūkstančių žmonių. Pati slėptuvė yra iškalta urve.

Per pratybas čia miegojo žmonės, buvo matuojamas radiacijos lygis.

Pratybų tikslas – kad vietos valdžios institucijos ir paprasti gyventojai išbandytų, kaip veiktų, jei iš tiesų būtų užpulti.

Į atsargą išėjęs armijos pulkininkas Asko Muhonenas sako, kad Suomijos gynyba remiasi ne tik kariuomene, bet ir eilinių suomių „mentalitetu“ – jų pasirengimu prisiimti atsakomybę už savo šalies saugumą.

Pratybas Kuopio mieste organizuojantis A. Muhonenas pažymėjo, kad tai iš dalies siejama su privalomosios karo tarnybos sistema, kuri Suomijoje veikė net ir po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Elektros energijos bendrovės „Savon Voima“ generalinis direktorius Juha Rasanenas sakė, kad didžiausią grėsmę Kuopio regiono energetikos infrastruktūrai kelia gausus sniegas, audros ir nepalanki gamta.

Tačiau, pasak jo, po invazijos į Ukrainą ir bendrovės sprendimo nebepirkti Rusijos biokuro, kibernetinių atakų prieš tinklą gerokai padaugėjo.

Pernai Suomijoje buvo daug kalbėta apie ne mažiau kaip 10 lipdukų, kurie buvo priklijuoti ant kritinės energetikos infrastruktūros vietų. Juos patiko ir inžinieriai.

Panašių lipdukų rado ir kitos Suomijos energetikos bendrovės, tačiau iš kur jie atsirado paaiškinta nebuvo, grėsmė patvirtinta irgi nebuvo, bet šalyje sulaukta didžiulio atgarsio.

„Jei tuo metu būtų įvykęs sprogimas, jis būtų galėjęs sugriauti visą užtvanką“, – teigė J. Rasanenas.

Virš elektros perdavimo linijų, pasak jo, taip pat buvo pastebėti dronai, tačiau kaltininkai liko nenustatyti.

J. Rasanenas pabrėžė, kad apsisaugoti nuo visų grėsmių neįmanoma, todėl svarbu, kad žmonės būtų pasirengę bent 72 valandas išsiversti patys – jei dingtų elektra arba vanduo taptų netinkamas gerti.

Pernai Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba patikrino pranešimus apie lipdukus, tačiau viešai apie kilusią grėsmę nekalbėjo. Tarnyba nurodė, kad nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą piliečiai tapo budresni saugumo klausimas, todėl pranešinėja ir apie atšvaitinius lipdukus, kurie yra susiję su geodeziniais darbais.

Tą pačią savaitę Kanta-Hame ir Paijat-Hame regionuose vyko ir kitos, platesnės pratybos HAME24, kuriose dalyvavo apie 6000 Suomijos kariuomenės ir Sienos apsaugos tarnybos pareigūnų bei beveik 400 žmonių iš 40 organizacijų (savivaldybės, policija, gelbėjimo tarnybos).

Scenarijuje modeliuojamas fiktyvus priešininkas, tačiau galima suprasti, kad pavojus kyla iš Rusijos.

Grėsmę keliančios jėgos vykdo teritorijos pažeidimus, sabotažą, kibernetines atakas, dezinformaciją ir GPS trikdymą.

Pietų Suomijos regioninės valstybinės administracijos atstovas Markku Hutka sakė, kad scenarijus paremtas realia saugumo-politine situacija, o jo elementai kilę „iš rytų“. Jis pabrėžė, kad Suomijos visuomenės saugumo modelis yra unikalus visame pasaulyje.

Šarvuotų pajėgų brigados vado pavaduotojas pulkininkas Petri Toivonenas pabrėžia, kad kiekvienas žmogus turi savo vaidmenį pasirengime krizėms, nepriklausomai nuo pareigų.