Nuo Vokietijos iki Lenkijos – įtartinų gaisrų virtinė: įspėja apie naują Rusijos veiksmų etapą

Šįkart pagrindiniais taikiniais tapo karinės ir gynybos pramonės objektai. Praėjus mėnesiui po to, kai Leipcigo oro uoste buvo aptikti sprogmenimis prikrauti dronai, naudoti Ukrainos karinėms prekėms gabenti, Vokietijos vidaus reikalų ministras pareiškė, kad už jų stovi Rusija.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, kaip ir anksčiau tokiais atvejais, reikalauja įrodymų, o jo pareigūnai šiuos kaltinimus vadina „absurdiškais“. Tačiau dronai buvo tik dramatiška pradžia – rugpjūtį nuo Italijos iki Estijos užfiksuota virtinė įtartinų gaisrų gynybos objektuose.

Kai kurios paveiktos valstybės jau apkaltino Rusiją, kitos vis dar tiria incidentus, o dalis gaisrų galiausiai gali būti pripažinti atsitiktiniais – būtent taip, kaip tokie išpuoliai ir turi atrodyti. Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwińskis dėl galimos Rusijos veiklos abejonių turi mažai.

„Yra labai, labai daug signalų, kad Rusija keičia savo strategiją ir intensyvina savo veiklą, įskaitant teroristinę ir sabotažo veiklą“, – sakė M. Kierwińskis ir paragino žmones būti budriais.

Rugpjūčio 4 dieną Vokietijoje Leipcigo oro uoste buvo aptiktas pirmasis dronas. Rugpjūčio 10 dieną Bulgarijoje kilo didelis gaisras gynybos bendrovės EMCO sandėlyje Tryavnoje.

Bendrovė savo pareiškime priminė ankstesnius sprogimus jos objektuose, dėl kurių buvo tiriamos galimos sąsajos su Rusija.

„Žmogiškoji klaida atmesta“, – teigė įmonė.

Rugpjūčio 13 dieną Italijoje, netoli Romos, esančiame „KNDS Ammo Italy“ objekte kilęs gaisras sukėlė didelį sprogimą. Vietos prokuratūra tiria galimą išorinį įsikišimą, skelbė laikraštis „La Repubblica“, tačiau viešai prokuratūra patvirtino tik pradėtą bylą dėl neatsargaus nelaimingo atsitikimo prieš „nežinomus asmenis“.

Rugpjūčio 15 dieną Estijoje liepsnos apėmė Taline esančią „Milrem Robotics“ gamyklą, kuri, kaip skelbė „Kyiv Post“, tiekia dronus Ukrainai. Buvo sulaikyti du įtariamieji.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas teigė, kad tyrėjai į galimo Rusijos sabotažo versiją „žiūri rimtai“. Tai buvo dar vienas incidentas, sustiprinęs susirūpinimą dėl galimų Rusijos veiksmų prieš Europos gynybos sektorių.

Rugpjūčio 25 dieną Slovakijos policija paskelbė užkirtusi kelią padegimui Ukrainai priklausančioje dronų gamykloje ir konfiskavusi „didelį kiekį padegamojo mišinio“. Pati bendrovė dėl incidento apkaltino Rusiją, o policija sulaikė tris įtariamuosius, kurie, pareigūnų teigimu, „vykdė įsakymus“.

Slovakija yra artima Rusijos sąjungininkė Europoje. Nepaisant to, incidentas tapo dar viena dėl galimo sabotažo kilusių įtarimų dalimi.

Rugpjūčio 30 dieną Lenkija, kuri yra viena iš valstybių, ypač smarkiai patiriančių sabotažo grėsmę, pranešė apie dar du gaisrus. Vienas jų kilo Liubline esančioje bendrovėje, gaminančioje sraigtasparnių komponentus.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad padegimo versijos „negalima atmesti“.

Kitame incidente, susijusiame su dronų gamintoja „WB Group“, įvykio aplinkybės buvo aiškesnės – vaizdo stebėjimo kamerų įraše matyti, kaip kaukėtas vyras mėto padegamuosius įtaisus.

D. Tuskas šį išpuolį pavadino „Rusijos eskaluojamos veiklos tęsiniu“. Įtariamų sabotažo atvejų virtinė persikėlė ir į rugsėjį – Vokietijoje, Miunchene, dėl įtariamo padegimo buvo sulaikyti du bulgarai, po to, kai iš automobilio į gynybos bendrovę „Rhode & Schwartz“ buvo mesti padegamieji įtaisai.

Atskirai Vokietijos policija šią savaitę ieško klimato ekstremisto, įtariamo sabotažo išpuoliais prieš elektros pastotes šalies vakaruose. Taigi ne visi dabartiniai incidentai yra siejami su Rusija, o kai kurių jų aplinkybės dar nėra nustatytos.

Išpuoliai prieš karinius ir gynybos objektus nėra naujas reiškinys, tačiau ankstesni su Rusija sieti sabotažo atvejai buvo nukreipti ir prieš gerokai keistesnius taikinius, pavyzdžiui, „Ikea“ parduotuvę ir Lenkijos dažų parduotuvę. Naujausia tendencija išsiskiria būtent incidentų koncentracija.

„Per pastarąsias kelias savaites matytas karinių objektų puolimo intensyvumas yra neįprastas“, – sakė King’s College karo studijų departamento atstovė Daniela Richterova. Ji dabartinį suaktyvėjimą sieja su pokyčiais Rusijos invazijoje į Ukrainą.

„Iš esmės matėme, kaip Ukraina perkėlė karą į Rusiją ir smogė giliai Rusijos teritorijoje... Jie, Maskva, patiria spaudimą, jie turi kažko imtis“, – aiškino D. Richterova. Jos vertinimu, nors dalis sabotažo veiksmų rengiama siekiant sukelti chaosą ar baimę, dabartinis Kremliaus tikslas yra „prievartinis signalizavimas“ – daryti spaudimą valstybėms, kad jos nustotų remti Kyjivą, didinant galimų pasekmių kainą.

Po lėtos pradžios Vokietija tapo didžiausia Ukrainos karinės paramos tiekėja. Todėl vienas iš galimų Rusijos sabotažo kampanijos tikslų galėtų būti būtent paramos Ukrainai mažinimas.

Tačiau egzistuoja ir kitų teorijų. Kai kurių ekspertų nuomone, Rusijai mažiau rūpi „užsukti tiekimo čiaupus“ Ukrainai, o svarbiau išbandyti NATO pažeidžiamumą.

„Rusija tikrina ribas, kas yra priimtina, ir renka informaciją apie rezultatus. Jie išsiaiškina, kas veikia ir kas yra pažeidžiama“, – teigė analitinio centro „Chatham House“ ekspertas Keiras Gilesas.

K. Gileso vertinimu, sabotažo kampanija gali būti pasirengimas tam, ką jis vadina kitu Rusijos agresijos Europoje etapu. Pasak jo, taip pat vertinama, kiek nukentėjusi valstybė pasirengusi realiai imtis veiksmų prieš tokias atakas.

Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS), stebintis sabotažo atvejus, atkreipia dėmesį į ankstesnį jų šuolį 2024 metais. Tuo metu Ukrainos sąjungininkai pradėjo leisti jai Vakarų tiekiamus ginklus naudoti smūgiams giliau Rusijos teritorijoje.

2024-ieji taip pat buvo vadinamojo siuntinių bombų sąmokslo metai, kai Rusija buvo apkaltinta siuntinių su skystais sprogmenimis siuntimu į Jungtinę Karalystę ir Lenkiją. Vienas iš tokių įtaisų sprogo prieš pat siuntinį pakraunant į DHL krovininį lėktuvą, todėl manoma, kad tai galėjo būti bandymas prieš gerokai didesnį veiksmą.

„Tai buvo ryškus pikas, kalbant apie jų pasirengimą sukelti masines aukas“, – sakė K. Gilesas. Grėsmė buvo vertinama taip rimtai, kad Baltieji rūmai susisiekė su Kremliumi ir pareikalavo nutraukti tokią veiklą.

Tuo metu Rusija buvo išbandžiusi ribas ir nustačiusi, kur jos veiksmai gali sukelti itin griežtą reakciją. Tačiau, nepaisant to, išpuoliai tęsėsi.

Penktadienį Vokietijos žiniasklaida, remdamasi federalinės policijos ataskaita, paskelbė, kad šiais metais visoje šalyje užfiksuota daugiau kaip 165 įtariami sabotažo atvejai. Ataskaitoje nenurodoma, kas už juos atsakingas.

Vokietijos duomenys taip pat iškelia klausimą, kas iš tikrųjų vykdo tokius išpuolius. Pranešimai iš šalies rodo, kad Leipcigo oro uoste dronus paruošę ir paleidę vyrai buvo rusai, o bent vienas jų galėjo būti specialiai atvykęs į Vokietiją šiai užduočiai.

Tai būtų neįprasta. Didžioji dalis Europoje vykdomų sabotažo išpuolių, kaip manoma, atliekama Rusijos pasitelkiamų tarpininkų.

Dažniausiai tai rusakalbiai žmonės iš buvusių Sovietų Sąjungos valstybių, kurie internetu užverbuojami dėl pinigų, o ne dėl politinių įsitikinimų. Vienu atveju, apie kurį BBC skelbė iš Lenkijos, samdomi diversantai anksčiau buvo savanoriai, kurie kovojo Ukrainos pusėje.

Manoma, kad jų „koordinatoriai“ dažniausiai lieka Rusijoje ir operacijas organizuoja internetu. IISS tokius tarpininkus palygino su kamikadzėmis dronais – juos pigu ir lengva paleisti dideliais kiekiais, tačiau jie yra vienkartiniai.

Mėgėjai gali veikti nerūpestingai ar neatsakingai. Per siuntinių bombų operaciją vienas vyras nesugebėjo rasti paėmimo vietos, todėl visa misija turėjo būti nutraukta.

Todėl, jei Maskva iš tiesų pasiuntė profesionalus į Leipcigą paleisti dronų, tai galėtų reikšti, kad buvo siekiama tikslumo ir sėkmingo rezultato. Vis dėlto panašu, kad patys įrenginiai sugedo.

Dabartiniai Rusijos sabotažo veiksmai taip pat primena Šaltojo karo laikų scenarijus. D. Richterovos tyrimai rodo, kad Sovietų Sąjungos sabotažo sąrašuose buvo labai panašių taikinių, o agentai-diversantai buvo naudojami panašiu principu.

Idėja buvo vykdyti nedidelius, lengvai paneigiamus išpuolius taikos metu, o prasidėjus karui juos eskaluoti. D. Richterovos teigimu, dabartinė situacija taip pat atsidūrusi tarpinėje zonoje tarp taikos ir karo.

„Manau, kad vis dar esame pilkojoje zonoje tarp šių dviejų būsenų, tačiau per pastarąsias savaites matytų išpuolių pobūdis šią zoną siaurina, – sakė D. Richterova. – Ir manau, kad tai didina riziką tam, kas nutiks toliau.“

NATO ieškant atsako, kol kas lieka neatsakyta, kiek nedidelių ir pavienių išpuolių turi susidėti į ilgalaikį Rusijos puolimą, kad būtų pareikalauta imtis veiksmų. Dar didesnį nerimą kelia galimybė, kad eskalacija gali įvykti netyčia.

Kyla klausimas, kas būtų nutikę, jei sprogęs siuntinys būtų detonavęs ore ir sukėlęs lėktuvo katastrofą. Taip pat neaišku, kokios būtų buvusios pasekmės, jei Leipcigo dronas būtų numušęs ar kitaip pražudęs lėktuvą.

„Manau, kad tai galėtų baigtis dideliu išpuoliu“, – sakė D. Richterova. Jos vertinimu, dabartinėje sustiprėjusio saugumo aplinkoje NATO tokio įvykio nebegalėtų ignoruoti ir turėtų į jį reaguoti.