Apie tai, remdamasis išnagrinėtais Rusijos dokumentais, paskelbė „The Telegraph“. Leidinio teigimu, Kinijos valstybinė bendrovė tiekė žaliavą, naudojamą koviniuose dronuose, kuriais Rusija atakuoja Ukrainą.
Kalbama apie 46 tonas poliakrilonitrilo gijos, naudojamos didelio stiprumo anglies pluoštui gaminti. Medžiaga 2026 metų pradžioje iš Kinijos buvo išsiųsta Rusijos bendrovei „Alabuga-Volokno“.
Būtent ypatingojoje ekonominėje zonoje „Alabuga“ Rusija gamina didžiąją dalį tolimojo nuotolio smogiamųjų bepiločių orlaivių, vadinamų „Geran“. Krovinys, kaip nurodoma dokumentuose, buvo gabenamas dviejuose konteineriuose.
V. Putino ir Xi Jinpingo susitikimas: pabrėžė šalių bendradarbiavimą Maskvai sunkiu laikotarpiu
Tuo metu muitinės dokumentuose buvo naudojamas kodas, skirtas civiliniams sintetiniams pluoštams, o ne dvejopos paskirties prekėms. JAV ginklų ekspertas Davidas Albrightas pareiškė, kad toks ženklinimas galėjo padėti nuslėpti tikrąją krovinio paskirtį.
D. Albrighto vertinimu, pristatytos žaliavos pakaktų pagaminti anglies pluoštui, reikalingam maždaug 1300 smogiamųjų bepiločių orlaivių. Anglies pluoštas yra svarbus lengvoms ir tvirtoms kovinių dronų konstrukcijoms.
Tyrimas grindžiamas dokumentais, kuriuos surinko Ukrainos analitinis centras – Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centras. Šie dokumentai buvo perduoti JAV ir Jungtinės Karalystės vyriausybėms.
JAV vyriausybės atstovas teigė, kad JAV Atstovų Rūmų specialusis komitetas Kinijos klausimams išnagrinėjo dokumentus ir pripažino juos autentiškais. Ukrainos pareigūnas taip pat patvirtino jų patikimumą, nurodė leidinio žurnalistai.
Susiję straipsniai
Ekspertai mano, kad ši medžiaga gali tapti pagrindu įvesti naujas sankcijas Kinijai. Tuo metu Pekinas neigia padedantis Rusijos kariuomenei.
„The Telegraph“ pabrėžė, kad Kinijos valdžia tradiciškai teigia netiekianti Rusijai mirtinų ginklų ir kontroliuojanti dvejopos paskirties prekių eksportą. Kinijos ambasada Vašingtone atmetė kaltinimus ir pareiškė, kad Pekinas „niekada netiekė mirtinų ginklų nė vienai iš konflikto šalių“.
Tačiau buvę JAV pareigūnai mano, kad tokio masto tiekimas vargu ar galėjo vykti Kinijos valdžiai apie jį nežinant. Buvęs Centrinės žvalgybos valdybos direktoriaus pavaduotojo padėjėjas Rytų Azijos klausimams Dennisas Wilderis teigė, kad Kinijos valstybinės bendrovės veikia Pekino kontroliuojamos.
Pasak D. Wilderio, todėl versija, kad Kinijos vyriausybė nežinojo apie tokius tiekimus, kelia abejonių. Jo vertinimu, valstybinių Kinijos įmonių veikla yra glaudžiai susijusi su šalies valdžios kontrole.
Tiekimai ypač svarbūs dėl Rusijos dronų gamybos priklausomybės nuo užsienio komponentų. Ekspertų vertinimu, anglies pluoštas leidžia kurti lengvas ir tvirtas kovinių bepiločių konstrukcijas, naudojamas nuolatinėse Rusijos atakose prieš Ukrainą.
Kinija oficialiai teigia netiekianti Rusijai mirtinų ginklų ir pasisako už politinį karo sureguliavimą.
Vis dėlto, „Karo studijų instituto“ (ISW) duomenimis, Kinijoje pagamintos mikroschemos padeda Rusijos gynybos pramonei didinti smogiamųjų bepiločių orlaivių, naudojamų atakoms prieš Ukrainos miestus, gamybą.
Be to, „The Economist“ duomenimis, Kinija tapo viena pagrindinių Rusijos karinio-pramoninio komplekso tiekėjų. Kalbama apie mikroelektroniką, pramoninę įrangą ir stakles, būtinas ginklams gaminti.
Parengta pagal „Unian“ inf.