Irane – slapta Rusijos programa (3)

Apie tai rašo „Financial Times“ (FT), remdamasis nutekinta Rusijos susirašinėjimo medžiaga, kelionių duomenimis ir karinių patentų analize.

Kalbama apie slaptą programą, pavadintą kodiniu vardu C430L, kuri startavo 2023 metais. Leidinio duomenimis, prie jos buvo pritraukti vieni patyrusiausių Rusijos raketų kūrimo specialistų.

Pagrindinis programos tikslas – padėti Teheranui sukurti tiesiaeigį oro reaktyvinį variklį. Tokia technologija galėtų leisti sparnuotajai raketai vystyti kelis kartus didesnį už garso greitį.

Viršgarsinis greitis kartu su skrydžiu žemame aukštyje smarkiai sutrumpina laiką, kurį oro ir priešraketinės gynybos sistemos turi taikiniui aptikti ir perimti.

Iranui ši technologija ypač svarbi dėl jo geografinės padėties prie Persijos įlankos, kur dislokuotos JAV pajėgos ir Vašingtono sąjungininkų laivai.

Iranas jau sukūrė ir skrydžio metu išbandė savo tiesiaeigį oro reaktyvinį variklį. Tačiau kol kas nėra įrodymų, kad su Rusijos pagalba sukurta viršgarsinė raketa jau yra ginkluotėje.

FT duomenimis, programą organizavo Rusijos valstybinis ginklų eksportuotojas „Rosoboronexport“ kartu su NPO „Mašinostrojenije“.

JAV sankcijos NPO „Mašinostrojenije“ galioja dar nuo 2014 metų. Vašingtonas šią įmonę vadino viena pirmaujančių Rusijos raketų gamintojų, kuriančia jūroje ir sausumoje bazuojamas sparnuotąsias raketas bei strategines sistemas.

Nutekinti kelionių dokumentai rodo, kad Rusijos ginklų eksporto atstovai ir įmonės inžinieriai Iraną lankė ne kartą – dar prieš oficialiai pasirašant sutartį su Irano gynybos ministerija 2023 metų lapkritį.

Tarp jų buvo Aleksandras Dergačiovas – tuometinis įmonės vadovo pavaduotojas ir jūroje bazuojamų raketų sistemų vyriausiasis konstruktorius. Į Teheraną 2023 metais tris kartus taip pat vyko Aleksandras Čebakovas, reaktyvinių variklių konstravimo skyriaus vadovas.

Remiantis Rusijos patentais, A. Čebakovas specializuojasi būtent viršgarsiniais tiesiaeigiais oro reaktyviniais varikliais, skirtais sparnuotosioms raketoms.

Iki 2025 metų NPO „Mašinostrojenije“ gavo didelės apimties techninę informaciją iš Irano apie tiesiaeigio variklio veikimą.

Rusijos specialistai išanalizavo vieno iš Irano skrydžio bandymų rezultatus ir Teheranui pateikė išsamų klausimų sąrašą. Juos, be kita ko, domino kuro sistemos veikimas, degimo stabilumas, oro paėmimo anga ir variklio tūta.

2025 metų balandį „Rosoboronexport“ pasiūlė į Iraną nusiųsti apie 20 Rusijos specialistų techninėms konsultacijoms pagal programą C430L.

Ypatingą dėmesį patraukia tai, kad, FT duomenimis, programa nesustojo net prasidėjus karui tarp Irano, JAV ir Izraelio.

Rusijos ir Irano bendradarbiavimas karinėje srityje pastaraisiais metais apskritai tapo kur kas glaudesnis. Anksčiau Iranas Rusijai tiekė smogiamuosius bepiločius orlaivius „Shahed“ ir padėjo įdiegti jų gamybą Rusijos teritorijoje.

Ukrainos ir Vakarų pareigūnai taip pat teigė, kad Maskva Teheranui padėjo per konfrontaciją su JAV ir Izraeliu, be kita ko, palydovų duomenimis, bepiločių technologijomis ir ginkluotės komponentais.

Nutekintas susirašinėjimas rodo, kad darbas prie C430L tęsėsi ir 2026 metais. Rusijos pusė Iranui rengė technines ataskaitas, o abiejų šalių atstovai aptarinėjo kitą projekto etapą.

2026 metų birželį „Rosoboronexport“ išsiuntė laišką, kuriame kalbama apie tolesnio darbo detalių derinimą. Kol kas lieka neaišku, ar naujas programos etapas jau faktiškai prasidėjo.

Kremlius, „Rosoboronexport“ ir NPO „Mašinostrojenije“ į Financial Times klausimus per tyrimą neatsakė.

Vladimiras Putinas tuo metu Irano prezidentui Masudui Pezeškianui pareiškė, kad Maskva stengiasi Teheranui suteikti reikiamą pagalbą sudėtingu karo su JAV laikotarpiu, be kita ko, tiekti reikalingas prekes, tačiau nepatikslino, apie kokią būtent pagalbą kalbama.