Šis skaičius yra maždaug 2,5–3,2 karto didesnis nei apskaičiuotas lovų skaičiaus padidėjimas Rusijos karinėse medicinos įstaigose 2021–2026 m.
Pasak kanalo, 2026 m. Rusija planavo atidaryti šešias naujas karo ligonines: keturias europinėje šalies dalyje ir dvi Tolimuosiuose Rytuose. Visų šešių ligoninių statybos jau baigtos, o penkios iš jų jau veikia.
Rašoma, kad specializuotos karo ligoninės nuo 2023 m. nebesusitvarko su sužeistų karių srautu.
Apie deeskalacijos žingsnius prakalbęs V. Zelenskis: rusai jaučia spaudimą
Todėl Rusijos gynybos ministerija vis dažniau kariniams tikslams naudoja civilines ligonines, įskaitant gimdymo namus ir specializuotas medicinos įstaigas.
Kai kurios iš šių įstaigų visiškai pertvarkomos kariniams poreikiams. Tačiau dažniau civilinėse ligoninėse keli skyriai skiriami sužeistiems kariams gydyti, o likusioje ligoninės dalyje ir toliau gydomi civiliai pacientai.
Susiję straipsniai
„Volya“ šaltinių teigimu, 2026 m. rudenį planuojama civilinėse ligoninėse papildomai įrengti nuo 16 tūkst. iki 20 tūkst. lovų kariškiams.
Šio pranešimo nebuvo įmanoma patvirtinti nepriklausomai.
Susiję ne vien su invazija į Ukrainą
Plėtra daugiausia apims Kareliją, Sankt Peterburgą, Leningrado ir Novgorodo sritis, priklausančias Šiaurės vakarų federalinei apygardai, taip pat Maskvos ir Smolensko sritis, priklausančias Centrinei federalinei apygardai.
„Plėtra susijusi ne vien su „specialiąja karine operacija“. Regionų pasirinkimas yra suprantamas: Sankt Peterburgas yra pagrindinis šalies karo medicinos centras, o civilinės sveikatos apsaugos infrastruktūra mieste yra viena labiausiai išvystytų Rusijoje – pagal šį rodiklį jis nusileidžia tik Maskvai.
Regionai, besiribojantys su Ukraina, jau seniai perpildyti sužeistais kariais, kaip ir Šiaurės Kaukazo regionai, turintys labiausiai išvystytą medicinos infrastruktūrą. Todėl plėtra bus vykdoma regionuose, turinčiuose didžiausius medicinos pajėgumus“, – teigė vienas kanalo šaltinių.
Tačiau dar du šaltiniai mano, kad toks paaiškinimas yra neišsamus. Jų nuomone, regionų pasirinkimą lemia ne tik sveikatos apsaugos infrastruktūros lygis, bet ir geografinė padėtis.
Vienas šaltinis pažymėjo, kad sužeisti kariai paprastai vežami į artimiausias ir lengviausiai pasiekiamas medicinos įstaigas, todėl pasirinktų regionų išsidėstymas gali rodyti tikėtiną būsimų karinių operacijų kryptį.
Kitas Rusijos karys pabrėžė, kad informacija apie kariškių gydymą Rusijoje nuo 2014 m. yra itin įslaptinta, nes ji gali suteikti įžvalgų apie valstybės ketinimus.
Jo teigimu, Vakarų Rusijos regionuose civilinių ligoninių pritaikymas kariniams poreikiams gali rodyti, kad ruošiamasi karinėms operacijoms nauja kryptimi.
Medicinos įstaigose – problemos
„Vot Tak“ projekto duomenimis, 2021 m. Rusijoje buvo 431 medicinos įstaiga, aptarnaujanti kariškius.
Iš viso šiose įstaigose buvo daugiau kaip 52 tūkst. ligoninių lovų. 2026 m. Rusijos karo medicinos įstaigos turėjo mažiausiai 58,3 tūkst. lovų, tačiau net ir tokio pajėgumo nepakanka.
Pavyzdžiui, S. M. Kirovo karo medicinos akademijoje Sankt Peterburge vieno skyriaus numatytas pajėgumas yra 40 lovų, tačiau vienu metu jame gydoma iki 86 pacientų.
Įstaigoje dirbantis anesteziologas, pageidavęs likti anonimiškas, apie situaciją papasakojo „Vot Tak“ redakcijai.
Jo teigimu, nuo plataus masto karo pradžios ligoninės koridoriuose buvo statomos papildomos lovos, o palatose vietoj lovų naudojami čiužiniai. Jis taip pat teigė, kad lovų trūksta ir kitose Sankt Peterburgo ligoninėse bei visoje šalyje.
2021–2026 m. Rusija ligoninių lovų skaičių padidino maždaug 6,3 tūkst. Planuojamas lovų papildymas civilinėse ligoninėse būtų 2,5–3,2 karto didesnis už šį padidėjimą.
„Militarnyi“ vertina, kad karinės medicinos infrastruktūros plėtra paprastai rodo tikėtiną karinių operacijų intensyvumo didėjimą ir netiesiogiai gali signalizuoti apie pasirengimą mobilizacijai.
Pavyzdžiui, prieš 2022 m. plataus masto invaziją į Ukrainą buvo pastebėtas didelio masto lauko ligoninių dislokavimas ir kraujo atsargų kaupimas transfuzijoms.