Dienraštis „The New York Times“ atkreipia dėmesį, kad pats įstatymas D. Trumpui leidžia lengvai apeiti griežčiausias jo nuostatas, įskaitant muitus šalims, perkančioms rusišką naftą.
Įstatyme numatyta, kad D. Trumpas turi teisę nacionalinio saugumo sumetimais atsisakyti taikyti bet kurią Rusijai skirtą priemonę, jei tik Baltieji rūmai apie tokį sprendimą informuoja Kongresą.
Pažymima, kad būtent tokio žingsnio veikiausiai tikisi Kremlius.
Rusijos ambasadoje Vilniuje verda rinkimų diena: eilėje pasirodė ir V. Putino režimo kritikai
Sankcijų paketas D. Trumpui suteikia teisę įvesti iki 100 proc. muitus šalims, importuojančioms rusišką naftą ir dujas, ir iki 500 proc. muitus visam rusiškam importui į JAV.
Projekte taip pat numatoma galimybė imtis griežtesnių priemonių prieš Rusijos vadinamąjį „šešėlinį laivyną“ – naftą gabenančius tanklaivius – ir Rusijos bankų sistemą.
Susiję straipsniai
Tačiau, kaip pastebi „The New York Times“, atviru klausimu lieka tai, ar D. Trumpas pasinaudos kuria nors įstatymo nuostata, kad padidintų spaudimą Rusijos vadovui Vladimirui Putinui.
„Atsižvelgiant į tai, kad jis parodė labai ribotą norą daryti spaudimą Putinui ir Rusijai, mano spėjimas būtų toks: jis pasirašys įstatymą ir suteiks išimčių, o galbūt apskritai bandys pasinaudoti šiuo svertu“, – prieš įstatymo pasirašymą penktadienį sakė Carnegie Rusijos Eurazijos centro direktorius Alexanderis Gabuevas.
Panašaus scenarijaus tikisi ir Rusijos pareigūnai.
Rusijos parlamento aukštųjų rūmų Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Grigorijus Karasinas interviu valstybės kontroliuojamam naujienų portalui „Lenta.ru“ teigė, kad įvairūs Vašingtono signalai rodė, jog JAV ketina toliau plėtoti santykius su Rusija.
„Esu įsitikinęs, kad šios sankcijos deryboms didelės įtakos neturės, nes kalbame apie rimtus klausimus“, – teigė G. Karasinas.
Priešinga kryptis
„The New York Times“ pastebi, kad nors Kongreso demokratai ir respublikonai ragina D. Trumpą didinti spaudimą Kremliui, JAV administracija svarsto ir priešingą kryptį.
Praėjusią savaitę dienraštis pranešė, kad D. Trumpo administracija svarsto galimybę sudaryti verslo susitarimus su Rusija kaip paskatą siekti taikos dar prieš Maskvai nutraukiant karą Ukrainoje.
D. Trumpo pasirašytas naujasis sankcijų įstatymas draudžia JAV investicijas į Rusiją, tačiau Baltieji rūmai galėtų suteikti Kongresui išimtį, leidžiančią sudaryti tokius verslo susitarimus.
Yra ir kita svarbi šių sankcijų dimensija – Kinija, importuojanti daugiausiai Rusijos iškastinio kuro.
Dienraštis priminė, kad praėjusiais metais, įvedęs muitus Indijai dėl rusiškos naftos pirkimo, D. Trumpas vengė taikyti sankcijas Kinijai.
Kinijos vyriausybė turi didelę įtaką JAV, nes tiekia svarbiausius strateginius mineralus.
A. Gabuevas teigė, kad Kinija veikiausiai atmestų bet kokius JAV apribojimus. Per pernai vykusį įtemptą prekybos karą Pekinas parodė jau galintis atlaikyti D. Trumpo spaudimą.
„Kaip ir Irano atveju, Kinija gali nedalyvauti įgyvendinant šias priemones. Tai yra Rusijos gelbėjimosi ratas, nors akivaizdu, kad tai didina Kinijos įtaką jos santykiuose su Rusija.
Dėl to Rusijai gali tekti pardavinėti savo naftą Kinijai su didesne nuolaida“, – kalbėjo ekspertas, turėjęs omenyje neseniai D. Trumpo paskelbtas sankcijas Teheranui.
D. Trumpas gali spausti Kiniją
Naftos kainoms dėl karo Irane viršijus 100 JAV dolerių už barelį, o maisto kainoms didinant infliaciją JAV, D. Trumpas gali nenorėti imtis priemonių prieš Rusiją, kurios dar labiau pablogintų padėtį šalies viduje.
Nors tiesioginis JAV importas iš Rusijos yra nedidelis, „The New York Times“ nurodo, kad Rusija yra antra pagal dydį trąšų tiekėja JAV po Kanados.
Manoma, kad 500 proc. muito tokios prekės importui įvedimas trumpuoju laikotarpiu greičiausiai labiau pakenktų pačioms JAV nei Rusijai, kuri savo trąšas galėtų parduoti pasaulinėje rinkoje.
Atlanto tarybos ekspertas ir buvęs Valstybės departamento sankcijų koordinatorius Danielis Friedas pažymėjo, kad Baracko Obamos administracijos laikotarpiu JAV ilgainiui sėkmingai darė spaudimą Kinijai ir Indijai, kad šios sumažintų Irano naftos pirkimus.
Jo teigimu, D. Trumpas galėtų pabandyti padaryti tą patį su rusiška nafta, nors tai būtų sudėtinga.
D. Friedas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad praėjusį mėnesį Senatas priėmė sankcijų įstatymo projektą 86 balsais prieš 11 – tai yra daugiau nei pakankama dauguma prezidento veto įveikti.
„Kongresas neprivalo pasyviai sėdėti ir tikėtis, kad Baltieji rūmai pasielgs teisingai. Jie gali kažką padaryti“, – apibendrino jis.