Laikraščiui „Bild“ ekspertas paaiškino, kad Rusija nuolat plečia savo karinę infrastruktūrą vakarinėje pusėje. Visgi jo nuomone, būtų klaidinga šiuos įvykius aiškinti vien karu prieš Ukrainą.
Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) parlamentaras Roderichas Kiesewetteris taip pat mano, kad pasirodžiusi informacija yra verta dėmesio, tačiau pažymi, kad šiuo metu jos negalima nepriklausomai patikrinti.
R. Kiesewetteris priminė apie 2021 ir 2022 metų ataskaitas, kuriose buvo teigiama, kad Rusija prieš užpuldama Ukrainą perskirstė kraujo atsargas ir mobiliuosius krematoriumus.
Prasideda pirmieji Dūmos „rinkimai“ po plataus masto invazijos į Ukrainą: pokyčių nesitiki ir patys rusai
CDU parlamentaras įvertino, kad galimi papildomi ligoninių pajėgumai gali būti paaiškinami keliais būdais. Visų pirma, tai galėtų būti skirta Ukrainos karo sužeistųjų priežiūrai.
Tačiau tuo pačiu tokia infrastruktūros plėtra galėtų būti pasirengimų NATO rytinio flango apylinkėse dalis arba tai galėtų būti interpretuojama kaip signalas Vakarams. Anot jo, taip pat galimas šių veiksnių derinys.
Susiję straipsniai
Daugiausia jų numatoma įrengti Šiaurės vakarų federalinėje apygardoje, netoli Baltijos valstybių.
Pasak „Volya“, 2026 m. Rusija planavo atidaryti šešias naujas karo ligonines: keturias europinėje šalies dalyje ir dvi Tolimuosiuose Rytuose. Visų šešių ligoninių statybos jau baigtos, o penkios iš jų jau veikia.
Plėtra daugiausia apims Kareliją, Sankt Peterburgą, Leningrado ir Novgorodo sritis, priklausančias Šiaurės vakarų federalinei apygardai, taip pat Maskvos ir Smolensko sritis, priklausančias Centrinei federalinei apygardai.
Šis skaičius yra maždaug 2,5–3,2 karto didesnis nei apskaičiuotas lovų skaičiaus padidėjimas Rusijos karinėse medicinos įstaigose 2021–2026 m.
Rašoma, kad specializuotos karo ligoninės nuo 2023 m. nebesusitvarko su sužeistų karių srautu. Todėl Rusijos gynybos ministerija vis dažniau kariniams tikslams naudoja civilines ligonines, įskaitant gimdymo namus ir specializuotas medicinos įstaigas.
Šio pranešimo nebuvo įmanoma patvirtinti nepriklausomai.
„Plėtra susijusi ne vien su „specialiąja karine operacija“. Regionų pasirinkimas yra suprantamas: Sankt Peterburgas yra pagrindinis šalies karo medicinos centras, o civilinės sveikatos apsaugos infrastruktūra mieste yra viena labiausiai išvystytų Rusijoje – pagal šį rodiklį jis nusileidžia tik Maskvai.
Regionai, besiribojantys su Ukraina, jau seniai perpildyti sužeistais kariais, kaip ir Šiaurės Kaukazo regionai, turintys labiausiai išvystytą medicinos infrastruktūrą. Todėl plėtra bus vykdoma regionuose, turinčiuose didžiausius medicinos pajėgumus“, – teigė vienas kanalo šaltinių.
Tačiau dar du šaltiniai mano, kad toks paaiškinimas yra neišsamus. Jų nuomone, regionų pasirinkimą lemia ne tik sveikatos apsaugos infrastruktūros lygis, bet ir geografinė padėtis.
Vienas šaltinis pažymėjo, kad sužeisti kariai paprastai vežami į artimiausias ir lengviausiai pasiekiamas medicinos įstaigas, todėl pasirinktų regionų išsidėstymas gali rodyti tikėtiną būsimų karinių operacijų kryptį.