Kaip pastebi BBC Rusijos apžvalgininkas Steve'as Rosenbergas, rugsėjį įvykusi Rusijos „specialioji rinkimų operacija“ suformavo labiausiai V. Putiną remiančią Valstybės Dūmą.
Po Rusijos rinkimų partija „Vieningoji Rusija“ turi daugiau parlamentarų nei bet kada anksčiau. Tai leidžia Kremliui teigti, kad Rusijos žmonės jam suteikė didžiulį mandatą.
Tačiau ką su juo darys V. Putinas?
V. Zelenskis įspėjo, kad V. Putinas nesustos: Kremliuje net paskelbė vaizdą su užrašu „Kyjivo link“
Pasak apžvalgininko, šiuo metu visi signalai rodo, kad V. Putinas ketina tęsti plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą.
Nepaisant didžiulių ekonominių ir gyvosios jėgos nuostolių, V. Putino kalbos ir pareiškimai leidžia manyti, kad jis tebėra įsitikinęs, esą Rusija gali pasiekti karinę pergalę.
Susiję straipsniai
S. Rosenbergo nuomone, Kremlių skatina Ukrainos oro gynybos raketų trūkumas ir lūkesčiai, jog Rusijos smūgiai šią žiemą dar labiau didins spaudimą ukrainiečiams.
Tačiau Ukrainos frontas – ne vienintelė vieta, kur veikia Rusija.
Kremlius neslepia noro, kad Europos valstybės sumažintų karinę ir finansinę paramą Ukrainai, kuri trukdo Rusijai pasiekti pergalę.
Vakarų pareigūnų teigimu, siekdama šio tikslo, Rusija siunčia ne itin subtilius signalus – vykdo stiprėjančią hibridinę kampaniją prieš Europos šalis, įskaitant sabotažo veiksmus, kibernetines atakas ir dronų įskridimus į NATO šalių oro erdvę.
S. Rosenbergas tai įvardijo kaip slaptą kampaniją „pilkojoje zonoje“ – erdvėje tarp taikos ir karo.
„Turite omenyje tuomet, kai mes naikiname dronus ir raketas, kurias Britanija ir žemyninė Europa tiekia Ukrainai ir kurios naudojamos mums pulti?“ – į klausimą, ar jis pripažįsta, kad Rusija vykdo hibridinį karą prieš Europos valstybes, atsakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Jeigu pripažįstate, kad jūsų ginklai naudojami smogti mums, o mes juos sunaikiname, vadinkite tai kaip norite. Tačiau neabejoju, kad tai yra karas, kurį Europa kariauja prieš mus. Mes tai sakome jau seniai“, – pridūrė jis.
Pasak S. Rosenbergo, tai jau kurį laiką yra oficiali Rusijos pozicija: tai, kas vyksta Ukrainoje, esą yra Europos karas prieš Rusiją.
Kremlius tai teigia nepaisant vienareikšmiškų įrodymų, kad Rusija pati pradėjo neišprovokuotą plataus masto invaziją į Ukrainą, o agresyvius veiksmus šios valstybės atžvilgiu vykdė ir anksčiau.
Apžvalgininko nuomone, karinis konfliktas tarp Rusijos ir NATO yra mažai tikėtinas, nes Rusijos kariuomenė dar nesugebėjo užimti viso Donbaso regiono.
Vis dėlto Kremliaus planas galėtų būti kitas – gąsdinti Europą, kad ši sumažintų paramą Ukrainai.
Įtakingas Rusijos užsienio politikos strategas Sergejus Karaganovas S. Rosenbergui nurodė, kad „jeigu jie tęs šį karą – Europos karą su Amerikos pagalba prieš Rusiją Ukrainos teritorijoje – anksčiau ar vėliau pajusime poreikį eskaluoti“.
„Pagal mano scenarijus pirmoji smūgių serija būtų konvencinė. Tačiau jeigu Europa nepasiduos, deja, turėsime panaudoti branduolinį ginklą. Kai kurių Europos šalių neliktų“, – S. Rosenbergui nurodė jis.
S. Karaganovo nuomone, jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą, Europa tuo pačiu neatsakytų.
„Ką, Britanija puls Rusiją branduoliniais ginklais? Tikiuosi, nesate toks beprotis. Esu tikras, kad amerikiečiai taip pat nėra tokie bepročiai“, – nurodė jis.
Pasak Rusijos Užsienio ir gynybos politikos tarybos garbės pirmininko, Rusija per pastaruosius ketverius su puse metų prarado daug žmonių, tačiau šalies vyriausybė nebuvo pakankamai griežta.
„Tačiau dabar Ukrainoje tampame pakankamai griežti. Mes naikiname Ukrainą kaip gyvybingą valstybę“, – teigė S. Karaganovas.
S. Rosenbergas padarė išvadą, kad jei Rusijos tikslas yra Ukrainos valstybingumo sunaikinimas, greitą karo pabaigą įsivaizduoti sunku.
Tuo metu Rusija ir toliau kritikuoja Vakarus dėl, jos nuomone, taikomų dvigubų standartų.
Neseniai Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje sakydamas kalbą S. Lavrovas apkaltino Vakarus visame pasaulyje besinaudojant „grubia jėga“.
„Tai, ką jie padarė Venesueloje – ar tai buvo švelnioji galia, ar grubi jėga? Tai, kad (JAV – red. past.) subombardavo ir sunaikino Irano vadovybę kartu su jų šeimomis, įskaitant vaikus, – ar tai nėra grubi jėga?“ – retoriškai paklausė S. Lavrovas.
Sulaukęs S. Rosenbergo klausimo, ar pati Rusija nenaudoja grubios jėgos prieš Ukrainą, S. Lavrovas atsakė: „Jeigu turite omenyje infrastruktūros, kurią naudoja Vakarų remiamas nacių režimas karui prieš Rusijos Federaciją, naikinimą, tuomet taip, mes naudojame brutalią jėgą, kad pašalintume šią tiesioginę grėsmę mums.“
Apžvalgininko nuomone, tai – ne tik dar vienas Rusijos oficialaus naratyvo elementas, bet ir signalas, kad Rusija neketina nutraukti kovų.
„S. Lavrovo pripažinimas, kad Rusija Ukrainoje naudoja „grubią jėgą“, taip pat yra dar vienas įrodymas, kad Maskva neketina nutraukti kovų“, – apibendrino S. Rosenbergas.