Atskleidė naują klastingą Rusijos planą dėl Ukrainos (2)

Rugsėjo 30 d. raketos ir dronai smogė didelei šiluminei elektrinei bei kitiems energetikos objektams, o sprogimai sudrebino Ukrainos sostinę Kyjivą. Iki ryto keliuose sostinės rajonuose buvo sutrikęs elektros ir vandens tiekimas.

Ukrainos pareigūnų teigimu, šis išpuolis tapo pirmuoju naujos kampanijos smūgiu, kuriuo siekiama Ukrainos miestus panardinti į šaltį ir tamsą, pakirsti gyventojų moralę bei sutrikdyti šalies karines pastangas. Rusija panašias kampanijas rengė kiekvienais karo metais, tačiau jų rezultatai buvo nevienodi, o šį kartą ji artėja prie žiemos sukaupusi balistinių raketų ir reaktyvinių variklių varomų dronų atsargas, kuriuos Ukrainai sunku perimti.

Rusijos užmojų mastą atskleidžia dokumentas, kurį Ukrainos energetikos ministras Denysas Šmyhalis prieš dvi savaites Paryžiuje parodė Europos partneriams, pranešė du su jo pristatymu susipažinę asmenys. Pasak jų, ministras dokumentą pristatė kaip perimtą Rusijos planą, kuriuo siekiama sistemingomis atakomis sužlugdyti Ukrainos energetikos sistemą.

„The New York Times“ gavo šio dokumento kopiją, kurioje aprašoma atakų kampanija, per kurią ketinama panaudoti iki 1 000 raketų, dronų ir bombų. Tarp numatytų taikinių – elektros pastotės, hidroelektrinės, šiluminės elektrinės ir katilinės.

Didžiausią nerimą kelia dokumente aprašytas ketinimas priverstinai išjungti visas tris šiuo metu veikiančias Ukrainos atomines elektrines, kurios sudaro šalies elektros energetikos sistemos pagrindą. Tam Rusija esą planuoja raketomis atakuoti elektros skirstomuosius įrenginius, jungiančius atomines elektrines su bendruoju tinklu, nors šie įrenginiai nuo reaktorių nutolę mažiau nei per 1,5 km.

Dokumente taip pat nurodoma, kad Maskva ketina smogti Ukrainos vandens tiekimo sistemai, įskaitant siurblines ir nuotekų valymo įrenginius. Šiems objektams esą būtų naudojamos dešimtys balistinių raketų ir sklendžiančių bombų – tokio masto atakų prieš šios paskirties infrastruktūrą Rusija anksčiau nėra surengusi.

Ukrainos pareigūnai privačiai išreiškė susirūpinimą, kad šalis turi nedaug atsarginių sprendimų, jeigu vandens tiekimas būtų smarkiai sutrikdytas. Pagal dokumente aprašytą scenarijų, pagrindinis kampanijos tikslas – atjungti didžiuosius Ukrainos miestus nuo elektros, šildymo ir vandens, taip sukeliant humanitarinę krizę.

Kaip svarbiausi taikiniai dokumente išskirti Kyjivas, Charkivas ir Odesa. Juose planuojama elektros tiekimą sumažinti 90 proc., šilumos tiekimą – iki 90 proc., taip pat smarkiai sutrikdyti nuotekų sistemos veiklą.

„The New York Times“ negalėjo savarankiškai patvirtinti dokumento autentiškumo. Jis datuotas rugpjūčio mėnesiu ir parašytas rusų kalba, tačiau Rusijos vadovas Vladimiras Putinas viešai yra pareiškęs, kad jo pajėgos šią žiemą vykdys plataus masto Ukrainos energetikos infrastruktūros naikinimo kampaniją, kurią jis pristatė kaip atsaką į Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.

Apie dokumentą Ukrainos žiniasklaidai prieš savaitę užsiminė ir D. Šmyhalis, nors išsamiai jo turinio neatskleidė.

„Mūsų partnerius, kaip ir mus, pribloškė jo cinizmas ir šis šaltas, teroristinis apskaičiavimas, kaip sunaikinti mūsų energetikos sektorių“, – sakė ministras.

Kol kas neaišku, ar Rusija įgyvendins dokumente išdėstytą strategiją ir ar jai pavyktų pasiekti numatytus tikslus. Ukraina pastaruosius kelis mėnesius ruošėsi žiemai: virš svarbių energetikos objektų, įskaitant elektros pastotes, per kurias elektra perduodama visoje šalyje, statomos apsauginės konstrukcijos.

Gyventojai taip pat rengiasi galimiems tiekimo sutrikimams. Dauguma ukrainiečių praėjusią žiemą patyrė didelius elektros ir šildymo tiekimo apribojimus, todėl dabar kaupia baterijas ir nedidelius dujinius šildytuvus.

Ukrainos valdžia šimtus milijonų dolerių skyrė elektrinių ir pastočių remontui, taip pat mažesniems energetikos įrenginiams, pavyzdžiui, dujinėms turbinoms, kurios yra sunkiau pažeidžiamos per atakas, įrengti. Be to, investuota į elektros tinklo stiprinimą, kad jis atlaikytų išaugusį energijos poreikį šaltuoju metų laiku ir kad, Rusijai sugadinus perdavimo linijas, elektros srautus būtų galima nukreipti kitais maršrutais.

Vis dėlto energetikos ekspertai perspėja, kad šios priemonės geriausiu atveju gali sušvelninti numatomų smūgių padarinius, bet ne užkirsti jiems kelią. Ukrainos energetikos analitinio centro „DiXi Group“ vadovė Olena Pavlenko teigė, kad po keturių karo žiemų šalies elektros tinklas yra taip nusilpęs, jog atlaikyti dar vieną žiemą būtų tas pats, kas „bėgti maratoną turint tik vieną plautį“.

Praėjusios žiemos prisiminimai ukrainiečiams vis dar kelia nerimą. Ji iki šiol laikoma sunkiausia per visą karą, iš dalies dėl ypač didelių šalčių, o nuolatiniai Rusijos smūgiai elektros ir šilumos gamybos objektams lėmė ilgalaikius tiekimo sutrikimus.

Didžiausios privačios Ukrainos energetikos bendrovės ir Kyjivo elektros tiekėjos DTEK pateiktais duomenimis, sostinės gyventojai reguliariai praleisdavo po 12 ar daugiau valandų per dieną be elektros. Šie sutrikimai paveikė ne tik apšvietimą ir buitinius prietaisus, bet ir šildymą, vandens tiekimą bei kasdienį gyvenimą daugiabučiuose.

Daugiaaukščių pastatų viršutiniuose aukštuose gyvenantys žmonės dažnai likdavo be vandens, nes elektros tiekimo sutrikimai sustabdydavo siurblius. Kad pasiektų savo butus, gyventojai turėdavo lipti daugybe laiptų, nes neveikė liftai, o net elektrai atsiradus kelioms valandoms kai kurie žmonės liftų vengdavo, bijodami įstrigti per kitą netikėtą elektros tiekimo pertrūkį.

Siekdami išvengti panašios situacijos šią žiemą, energetikos darbuotojai intensyviai remontuoja infrastruktūrą. Pirmadienį DTEK remonto komanda netoli Kyjivo keitė seną transformatorių nauju: senasis įrenginys buvo nukeltas nuo stulpo, o jo vietoje sumontuotas naujas transformatorius su apsauginiu korpusu.

57 metų remonto komandos vadovas Eduardas Kashkovas paaiškino, kad dalis senos įrangos nebegali atlaikyti dabartinių apkrovų.

„Yra senos įrangos, kuri paprasčiausiai nebegali atlaikyti apkrovos. Dalis įrenginių yra tokio pat amžiaus kaip ir aš“, – sakė jis.

Pasak E. Kashkovo, praėjusi žiema parodė, kad vietos elektros tinklo įranga gali sugesti net ir atkūrus tiekimą po pertrūkio, kai daugybė žmonių vienu metu įjungia prietaisus ir pradeda krauti baterijas. Jo teigimu, naujasis transformatorius sukurtas taip, kad atlaikytų staigų elektros suvartojimo padidėjimą.

Rugpjūtį kreipdamasis į Ukrainos parlamentą, energetikos ministras D. Šmyhalis išreiškė pasitikėjimą, kad šalis žiemą pasitiks tinkamai pasirengusi. Tuo metu Ukraina turėjo apie 15 gigavatų prieinamos elektros gamybos galios, o iki metų pabaigos ministras tikėjosi ją padidinti iki daugiau nei 21 gigavato.

Pasak D. Šmyhalio, tokio pajėgumo turėtų pakakti didžiausiam elektros poreikiui patenkinti, nes praėjusią žiemą jis siekė apie 18 gigavatų. Vis dėlto šiose prognozėse nebuvo atsižvelgta į tokius smūgius, kaip rugsėjo 30 d. ataka, galinčius per akimirką sunaikinti mėnesius trukusio remonto rezultatus.

Tyrimų grupės „Ukraine Facility Platform“ energetikos analitikė Maria Tsaturian perspėjo, kad gali pakakti vos kelių atakų, jog būtų prarasti penki gigavatai gamybos pajėgumų, kuriuos Ukraina atkūrė pastaraisiais mėnesiais. Po rugsėjo 30 d. smūgio kilę elektros tiekimo sutrikimai, jos vertinimu, parodė, koks pažeidžiamas išlieka Ukrainos energetikos tinklas.

Perimtas Rusijos planas, regis, skirtas ir taip nusilpusios Ukrainos elektros sistemos veiklai sužlugdyti. Jame numatyti trys nuoseklūs atakų etapai, kuriais būtų siekiama palaipsniui sumažinti elektros gamybos ir tiekimo galimybes.

Pirmuoju etapu būtų sunaikintos pastotės prie vakarinių Ukrainos sienų, per kurias šalis importuoja elektros energiją iš Europos. Antruoju etapu būtų atakuojamos hidroelektrinės, o trečiuoju siekiama išjungti visas tris šiuo metu veikiančias Ukrainos atomines elektrines.

Ketvirtoji Ukrainos atominė elektrinė, esanti netoli pietinio Zaporižios miesto, buvo užimta Rusijos pajėgų karo pradžioje ir šiuo metu neveikia. Dokumente nurodoma, kad bendra visos kampanijos užduotis – sunaikinti beveik 15 gigavatų elektros gamybos pajėgumų, t. y. maždaug tiek, kiek Ukraina turėjo vasaros pabaigoje.