Analitikai savo ataskaitoje pabrėžė, kad pati Rusija ir toliau nenori dalyvauti prasmingose derybose ar daryti nuolaidų, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje.
Rusijos vadovo padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad V. Putinas per pokalbį su D. Trumpu pareiškė, esą Ukraina atakavo Rusijos rinkimų infrastruktūrą per 2026 m. rugsėjį vykusius Valstybės Dūmos „rinkimus“ ir taip „sužlugdė galimybę“ nedelsiant atnaujinti taikos derybas.
Pasak ISW, Rusija siekia pateikti Ukrainą kaip šalį, atsakingą už derybų proceso sutrikdymą.
D. Trumpo ir V. Putino susitarimas dėl dyzelino: kas slypi už šio sprendimo?
„Iš tiesų nėra jokių įrodymų, kad Ukraina per 2026 m. rugsėjį vykusius Valstybės Dūmos rinkimus būtų atakavusi Rusijos rinkimų infrastruktūrą, o Rusijos pusės teiginiai apie neva mėgintus įvykdyti tokius išpuolius lieka nepagrįsti“, – pabrėžia ISW.
Tuo pat metu per pokalbį V. Putinas pabrėžė, kad Rusijos ryžtas pasiekti visus savo karinius tikslus ir uždavinius išlieka nepakitęs. Analitikų teigimu, šie tikslai iš esmės prilygsta visiškam Ukrainos ir Vakarų kapituliavimui.
Susiję straipsniai
ISW atkreipia dėmesį, kad Maskva nuolat bando vaizduoti Ukrainą kaip šalį, nenorinčią ieškoti kompromiso dėl taikos, nors pati Rusija nepasiūlė jokių nuolaidų ir atmetė daugybę JAV bei Ukrainos siūlytų kompromisinių sprendimų.
„Spalio 9 d. V. Putino patvirtinimas, kad Rusijos kariniai tikslai nesikeičia, rodo, jog Kremlius ir toliau nenori sutikti su jokiais kompromisiniais taikos pasiūlymais, nebent juose būtų numatyti maksimalistiniai Rusijos reikalavimai – visiškas Ukrainos kapituliavimas“, – teigiama ataskaitoje.
Primename, kad penktadienio vakarą V. Putinas ir D. Trumpas kalbėjosi telefonu.
Po pokalbio D. Trumpas paskelbė apie susitarimą su Rusija dėl dyzelino. Pagal šį susitarimą Vašingtonas sustabdys dalies sankcijų agresorei taikymą mainais į rusiškos žaliavos tiekimą į JAV.
Po pokalbio D. Trumpas taip pat dar kartą pareiškė, kad V. Putinas yra pasirengęs sudaryti susitarimą, ir apkaltino Ukrainą užsitęsusiu karu.