„Nenorėčiau, kad Vokietija galvotų apie savarankišką branduolinį ginklavimąsi“, – sakė jis tinklalaidėje „Machtwechsel“. Kancleris atkreipė dėmesį į galiojančias sutartis, kuriose Vokietija įsipareigojo atsisakyti branduolinio ginklavimosi.
Tai 1990 m. sutartis „Du plius keturi“, atvėrusi kelią Vokietijos suvienijimui, ir 1970 m. branduolinio ginklo neplatinimo sutartis.
Tačiau F. Merzas teigė galįs įsivaizduoti, kad Bundesvero lėktuvai būti skirti galimam Prancūzijos ar Didžiosios Britanijos branduolinio ginklo panaudojimui.
JAV branduolinių ginklų gabenimui Biuchelio oro pajėgų bazėje jau dabar yra dislokuoti naikintuvai „Tornado“.
„Teoriškai mąstant, būtų įmanoma, kad tai galiotų ir britų bei prancūzų branduoliniams ginklams“, – sakė F. Merzas.
Kancleris Miuncheno saugumo konferencijoje sakė, kad kalbasi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu dėl bendro Europos branduolinio atgrasymo.
E. Macronas Vokietijai ir kitoms Europos partnerėms siūlė tokius pokalbius jau 2020 m., per pirmąją JAV prezidento Donaldo Trumpo kadenciją. Tačiau tuometinė kanclerė Angela Merkel, o taip pat jos įpėdinis Olafas Scholzas didelio noro kalbėtis neparodė. Pasiūlymą dabar priėmė F. Merzas.
NATO branduolinis atgrasymas šiuo metu daugiausiai paremtas JAV branduoliniais ginklais. Manoma, kad apie 100 jų dar yra dislokuota Europoje.