Per šventikų palaiminimo ceremoniją Kohenų dvasininkų luomo
nariai, laimino vieną pagrindinių judėjų švenčių Sukotą –
Palapinių šventę – mininčias minias maldininkų.
Nuo ankstaus ryto vyrai ir moterys stumdėsi, norėdami patekti
kuo arčiau šios šventos vietos, kuri dar yra vadinama Raudų siena.
Vakarų sienos paveldo fondo administracijos duomenimis,
palaiminimo ceremonijoje ryte dalyvavo dešimtys tūkstančių
žmonių, nors policijos pareigūnai sako, kad jų buvo tūkstančiai.
Kohenai, apsigaubę tradiciniais baltais maldos šalikais,
iškėlę rankas laimino susirinkusiųjų minią, kurioje buvo ne tik
žydų iš viso pasaulio, bet ir turistų.
Šis palaiminimo ritualas, kurio metu šventikai kartoja žodžius
iš Šventojo rašto Skaičių knygos, yra atliekamas dukart per metus
– per Paschą ir per Sukotą.
Policijos atstovas Micky Rosenfeldas sakė,
kad šventės proga saugumas yra sustiprintas visame Jeruzalės
sienamiestyje, tačiau kol kas pranešimų apie incidentus nėra.
Ceremonijos išvakarėse JT Švietimo, mokslo ir kultūros
organizacija (UNESCO) priėmė prieštaringai vertinamą rezoliuciją,
kurioje, pasak Izraelio, nepaisoma žydų ryšio su Vakarų siena ir
prie jos esančiu Al Aksos mečetės kompleksu, kurį žydai vadina
Šventyklos kalnu.
Žydai tiki, kad Al Aksos mečetės komplekso vietoje, kurią jie
vadina Šventyklos kalnu, anksčiau stovėjo Antroji Jeruzalės
šventykla, laikoma judaizmo švenčiausiąja vieta. Šią šventyklą
sugriovė senovės romėnai 70-aisiais mūsų eros metais. Vakarų
siena yra paskutinė išlikusi šventyklos atraminė siena.
Al Aksos kompleksas yra musulmonų trečia labiausiai gerbiama
vieta po Mekos ir Medinos Saudo Arabijoje. Jis taip pat yra
švenčiausia judaizmo vieta.
UNESCO rezoliuciją „dėl okupuotos Palestinos“ antradienį
patvirtino UNESCO vykdomoji valdyba, o praėjusią savaitę ji buvo
patvirtinta komitetų lygiu.
Izraelį vadindama „okupuojančia galia“ ši rezoliucija
smerkia žydų valstybę, kad ši trukdo musulmonams patekti į Al
Aksos mečetės kompleksą ir kritikuoja saugumo pajėgū ir bei
netoli komplekso vykstančių kasinėjimų kompleksui daromą žalą.
Pripažindama Jeruzalės senamiesčio svarbą „trims
monoteistinėms religijoms“ (islamui, judaizmui ir krikščionybei),
rezoliucija šią vietą vadina musulmonišku pavadinimu – Al Aksa
arba Al Haram al Šarifu.
Minimas kompleksas užima 14 ha plotą pietrytiniame Jeruzalės
senamiesčio pakraštyje; visą senamiestį Izraelis užėmė per
1967-ųjų šešių dienų karą,o vėliau jį aneksavo, ko niekada
nepripažino tarptautinė bendruomenė.
Vienas maldininkų Benas Frankas, Jungtinėse Valstijose,
Majamyje, gyvenantis neurologas, į Izraelį atvyko švęsti judėjų
Palapinių šventės ir aplankyti du savo vaikus, kurie mokosi šalies
žydų religinėse mokyklose.
Pasak svečio, UNESCO rezoliucija jį suerzino, tačiau
dalyvavimas religinėje ceremonijoje yra labai svarbus.
„Visada buvo ir bus žmonių, kurie nekenčia žydų, – sakė
jis. – Kaip galima sakyti, kad mes nesusiję su šia vieta?“ –
pridūrė jis, rodydamas į tūkstančius prie sienos susirinkusių
maldininkų.
B.Frankas sakė, kad norėtų, jog žydai grįžtų melstis ant
Šventyklos kalno.
Pagal dabartinį susitarimą Al Aksos komplekse gali melstis tik
musulmonai, o žydams leidžiama jame lankytis, bet ne melstis – tam
jiems skirta Vakarų siena.