„Jeigu mes naudodami necenzūrinę leksiką reaguojame į nemalonią situaciją, o ne į žmogų, tuomet pajuntame palengvėjimą. Šiuo atveju mūsų pasipiktinimas naujienomis, skausmas per treniruotę ar patyrus traumą, nerimas, nustebimas arba išgąstis randa tinkamą išraišką, ir smegenys į tai reaguoja išskirdamos endorfinų“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė ministrė, kurios įrašą cituoja BBC naujienų svetainė.
U.Suprun ragina žmones atsikratyti agresijos, o ne keiksmažodžių. Pastarieji, anot politikės, byloja apie stiprius santykius ir gerą emocinį kontaktą tarp žmonių.
„Kai kolegos pradeda tarpusavyje keiktis, tai reiškia, kad jie tapo komanda“, – paaiškino U.Suprun.
Įstatymas, kuri inicijavo Ukrainos parlamento narė Olha Bohomolec, turėtų uždrausti politikams keiktis kalbant per televiziją ir kitas žiniasklaidos priemones. Už tai būtų numatyta 1275 grivinų (43 eurų) bauda.
Nors yra skirtas tik politikams, siūlomas įstatymas sukėlė audringų diskusijų socialiniuose tinkluose. Vartotojas Yevhenas Halahanas stebėjosi, kaip be keiksmažodžių pavyktų apibūdinti gyvenimą Ukrainoje. Kiti siūlė leisti keiktis tik specialiai tam skirtose vietose.
Žurnalistas Yevhenas Mudzhyris pasiūlė biuruose įrengti specialius „keikimosi kambarius“, o restoranuose atskirti zonas rūkantiems, nerūkantiems ir keikūnams.
Įstatymas šiuo metu nagrinėjamas Ukrainos parlamento komitete.