Ryškiausiu projekto vaizdiniu tapo pati Florentina Holzinger, pakabinta žemyn galva milžiniško varpo viduje. Siūbuodama pirmyn ir atgal ji savo nuogu kūnu "daužėsi" į varpo sieneles, sukurdama vaizdą, primenantį religinį ritualą ar kokį tai ekstremalų triuką.
Būtent toks ir buvo šio projekto sumanymas. Performansas yra didelės instaliacijos dalis, nagrinėjančios klimato katastrofos ir kylančio vandens lygio temas bei Austrijos paviljoną paverčiančios distopine paskendusios Venecijos vizija.
Varpe įkalintas žmogaus kūnas tampa gyvu perspėjimo mechanizmu, skelbiančiu artėjančio potvynio grėsmę. Projektas kuria atmosferą, kurioje klimato katastrofa pateikiama ne kaip tolima ateities galimybė, o kaip jau esama realybė.
Lyčių atotrūkis stabdo Italijos augimą: viltys – į aktyvėjančius tėčius
1986 metais Vienoje gimusi choreografė, režisierė ir atlikėja Florentina Holzinger laikoma viena radikaliausių šiuolaikinio Europos performanso figūrų. Jos kūryboje jungiami šokis, teatras, opera, triukai, kūno menas ir ekstremalios praktikos.
Menininkės darbai dažnai pasižymi nuogybėmis, fizinės ištvermės demonstravimu ir sąmoningai trikdančiais vaizdiniais. Tačiau jie naudojami ne vien provokacijai, o siekiant kalbėti apie valdžią, lytį, smurtą ir moters kūno pažeidžiamumą.
Per daugelį metų F. Holzinger sukūrė lengvai atpažįstamą vizualinę kalbą, balansuojančią tarp popkultūros, kūno siaubo estetikos ir šiuolaikinių ritualų. Panašu, kad „Seaworld Venice“ tęsia šią kryptį.
Susiję straipsniai
Instaliacijoje matomi vandeniu užlietomis erdvėmis skriejantys vandens motociklai, po vandeniu panirę atlikėjai ir klimato žlugimo ateitį primenantys scenarijai. Projektas atvirai primena filmo „Waterworld“ estetiką, tačiau ją paverčia milžiniška performatyvia instaliacija.
Dar iki oficialaus bienalės atidarymo F. Holzinger kūrinys jau tapo vienu labiausiai aptarinėjamų šių metų renginio momentų. Dėmesį jis traukia ne tik įspūdingais vaizdais, bet ir gebėjimu žmogaus kūną paversti kolektyviniu perspėjimo signalu.
Renginio – vienos iš svarbiausių tarptautinių meno parodų pasaulyje – organizatoriai kovo mėnesį paskelbė, kad leis Rusijai dalyvauti, tačiau šis sprendimas sulaukė aštrios kritikos iš Ukrainos ir ES.
Briuselis įspėjo, kad gali atimti finansavimą, o Italijos vyriausybė – kuri remia besiginančią Ukrainą – pabrėžė, kad bienalė veikia „visiškai nepriklausomai“ nuo Romos pageidavimų.
Po atsistatydinimų bienalė pranešė nusprendusi, kad „61-osios tarptautinės meno parodos apdovanojimų ceremonija, anksčiau numatyta gegužės 9 d., vyks sekmadienį, lapkričio 22 d.“
Ji taip pat nurodė, kad bus įteikti du apdovanojimai, iš kurių vieną galės laimėti bet kuris iš „61-ojoje parodoje dalyvaujančių nacionalinių dalyvių, pagal oficialų sąrašą, laikantis įtraukties ir lygiateisiškumo principo“.
„Tai atitinka bienalės steigimo dvasią, grindžiamą atvirumu, dialogu ir bet kokios formos uždarumo ar cenzūros atmetimu“, – teigiama pareiškime. – Bienalė siekia būti ir privalo išlikti paliaubų vieta meno, kultūros ir meninės laisvės labui.“