Venesuelos sostinės Karakaso centre ant kalvelės stūksantis šalies slaptosios tarnybos „Sebin“ kalėjimas atrodo kaip milžiniška piramidė.
„El Helicoide“ – „Sraigės kiautas“ – taip venesueliečiai vadina liūdnai pagarsėjusį kalėjimą. Čia sėdi daugiau nei 300 kalinių, daugelis – politiniai.
Belangės kalėjimo vienutės yra mažytės. Kaliniai skundžiasi, kad gali girdėti kankinamųjų šauksmą.
Kalinių šeimos laukia prie įvažiavimo. Policininkai kontroliuoja kiekvieną automobilį.
Niūriame slaptosios tarnybos „Sebin“ kalėjimo pastate yra ir ypatingos svarbos asmenims skirta kamera.
Erdvioje, oro kondicionieriumi aprūpintoje vienutėje yra įsikūręs narkotikų bosas Walidas Makledas.
Jis dėl arabiškosios kilmės vadinamas tik El Turco.
W.Makledas sprendžia, kuris kalinys turi gauti čiužinį, o kam teks miegoti ant grindų. Narkotikų bosas turi prieigą prie interneto, naudojasi „Twitter“ ir siunčia žinutes per „Instagram“.
Kai El Turco tampa nuobodu, jis palieka kalėjimą ir linksminasi diskotekose, viešnamiuose, rašo „Der Spiegel“.
„W.Makledas yra tikrasis „El Helicoide“ valdovas“, – pripažino kadaise buvusi kovos su narkotikais žinybos direktorė Mildred Camero.
Saugumą užtikrina žinios
Įtakingą poziciją narkotikų bosas nusipirko savo sukaupta informacija: jo kišenėje – didelė Venesuelos vyriausybės dalis.
Jis žino, kokie karininkai pardavinėja kokainą, koks ministras plauna pinigus, gautus iš narkotikų.
Prieš 8 metus W.Makledas buvo suimtas Kolumbijos pasienio mieste Kukutoje. Vėliau jis apkaltino daugiau negu 40 Venesuelos generolų ir aukštų Hugo Chavezo vyriausybės funkcionierių narkotikų prekyba.
Tarp jų – dabartinį viceprezidentą Tarecką El Aissami ir Venesuelos parlamento vadovą Diosdado Cabello.
Narkotikų boso turima informacija dabar yra jo gyvybės draudimo liudijimas.
„W.Makledas savo dokumentus atidavė saugoti advokatams visame pasaulyje. Jei jam kas nors atsitiks, tai bus paviešinta“, – prisipažino jo teisininkas Miguelis Ramirezas Gaitanas.
Akivaizdu, jog šalies prezidentas N.Maduro naudojasi narkotikų boso turima informacija savo priešams diskredituoti.
Už šią paslaugą Venesuelos vyriausybė veikiausiai W.Makledui suteikia išskirtines sąlygas kalėjime.
Per savo „Instagram“ paskyrą jis kaltina aukštus buvusius funkcionierius, kuriuos atleido N.Maduro, jog jie pelnėsi iš narkotikų verslo ir korupcijos. Taip Venesuelos prezidentas nukreipia dėmesį nuo nešvarių savo šeimos darbelių.
Įsivėlę beveik visi
Praėjusį gruodį Niujorko teisėjas du pirmosios Venesuelos ponios Cilios Flores sūnėnus nuteisė dėl planuojamos narkotikų kontrabandos.
Jie 800 kilogramų kokaino iš Kolumbijos norėjo per Karakaso oro uosto prezidentinio lėktuvo angarą įvežti į JAV.
Pajamos, kurių buvo tikimasi iš 20 mln. JAV dolerių vertės sandėrio, kaip teigė sūnėnai, turėjo padengti pirmosios ponios rinkimų kampaniją. C.Flores anuomet siekė būti perrinkta į Venesuelos parlamentą.
Teisėjas abu pasiuntė už grotų 18 metų. Nuosprendis pataikė tiesiai į režimo, Venesuelą pavertusio gangsterių šalimi, širdį.
Ministrai, teisėjai, generolai, slaptųjų tarnybų ir valstybinių įmonių vadovai čia susikrovė didžiulius turtus, o paprasti Venesuelos žmonės badauja.
Apie juodus darbelius byloja ir tai, kad beveik visas šalies elitas yra įtrauktas į tarptautinius ieškomų asmenų ir sankcijų sąrašus.
Venesuelos prezidento aplinkoje sunku surasti pareigūną, kuris nebūtų susijęs su narkotikų ar ginklų prekyba, kontrabanda ar korupcija.
Pražūtis prognozuota veltui
Sistemos centras – Venesuelos prezidentas. Šį 55 metų, 2 metrų ūgio, stambaus veido vyrą dar iki savo mirties H.Chavezas pasirinko įpėdiniu.
Pasaulis šaipėsi iš N.Maduro, anksčiau dirbusio autobuso vairuotoju ir mielai pasakojančio, jog kartais velionis H.Chavezas jam pasirodo paukštelio pavidalu.
Politologai prognozavo jo režimo pabaigą jau 2016-aisiais, kai naftos kainos smigo žemyn, o po pasaulį pasklido tuščių šalies prekybos centrų lentynų vaizdai.
Vienas po kito ėmė mirti kūdikiai, nes Venesueloje nebeliko pinigų vaistų ir maisto produktų importui.
Atrodė, kad prezidento N.Maduro dienos suskaičiuotos, kai jo priešininkai 2015-ųjų gruodį laimėjo parlamento rinkimus.
Apie režimo žlugimą vėl prabilta ir praėjusį pavasarį, kai dešimtys tūkstančių protestavo prieš šalyje tvyrančią netvarką, 900 proc. pasiekusią infliaciją, savavališką opozicionierių suėmimą ir faktą, jog per praėjusius metus dėl maisto trūkumo vidutinis venesuelietis neteko 8,7 kg svorio.
Tačiau pražūties šauklių gąsdinimai nepasitvirtino. Per gegužės 20-ąją vykusius Venesuelos prezidento rinkimus N.Maduro buvo perrinktas dar vienai šešerių metų kadencijai.
Vargu ar galėjo būti kitaip, nes jo režimas kontroliuoja visas svarbiausias šalies institucijas.
„Ginkluotosios pajėgos, policija ir vyriausybė kovoja dėl pelningų vietų ir plėšia valstybę. Šios jėgos viena kitą neutralizuoja.
Jokia mafija nėra pakankamai stipri, kad galėtų valdyti viena“, – aiškino buvęs policijos vadovas Rafaelis Rivero Munozas.
Pasak jo, būtent dėl šio varžymosi iki šiol Venesueloje nebuvo surengtas nė vienas karinis pučas. Valdžia tarp gaujų padalinta horizontaliai, nėra jokios hierarchijos.
Savo bute Karakase R.R.Munozas sukaupė korumpuotos valdančiosios klikos archyvą. Jame buvusio ir dabartinio Venesuelos prezidentų – H.Chavezo ir N.Maduro – pavardes galima rasti dešimtis kartų.
Teismo bylos, N.Maduro sūnėnams skirtos bausmės, Brazilijos korupcijos tyrėjų išvados, perbėgėlių liudijimai – tai mozaikos gabalėliai, iš kurių dabar dėliojasi mafijos valdomos Venesuelos portretas.
Vargstanti šalis – naudinga
Ironiška, kad būtent pažadais išgelbėti tautą užbūręs politikas pradėjo jos žlugimą.
Valdant H.Chavezui prasidėjo procesas, kuris pasiturinčią naftos valstybę pavertė labiausiai korumpuota Lotynų Amerikos šalimi ir svarbiausiu narkotikų kontrabandos mazgu.
Kolumbijos policijos vertinimu, 160 tonų kokaino kasmet pagaminama būtent pasienio zonoje tarp Kolumbijos ir Venesuelos.
O vėliau mažiausiai trečdalis kokaino iš Kolumbijos per Venesuelą nukeliauja į Europą ir JAV.
Regis, pats H.Chavezas ramiai žiūrėjo į narkotikų prekybą, nes ji buvo naudinga režimui. 2002 metų balandį po bandymo įvykdyti karinį perversmą lyderis karininkų gretose atliko valymą, o šimtus ištikimiausiųjų apdovanojo generolo antpečiais.
Žinoma, ištikimybė turėjo savo kainą – H.Chavezas užmerkė akis į tai, kad daugelis jų turtus susikrovė iš prekybos narkotikais.
Dalis karininkų tuo užsiima iki šiol.
Venesuelos ginkluotosios pajėgos ir Nacionalinė gvardija kontroliuoja visą pasienio regioną, taip pat uostus ir oro uostus. Už atitinkamą pinigų sumą jie narkotikų mafijos kurjeriams užtikrina apsaugą, dažnai patys organizuoja kvaišalų kontrabandą.
Jiems nereikia baimintis, kad bus demaskuoti, nes prezidentas H.Chavezas jau 2005-aisiais išmetė iš šalies JAV narkotikų kontrolės tarnybą (DEA).
Po H.Chavezo mirties nuo vėžio 2013-ųjų kovą jo įpėdinis dar patobulino šią sistemą.
Pelnosi iš kontrabandos
Kad N.Maduro kadencijos metu šalies ekonomika dar greičiau ėmė ristis į prarają, korumpuotiems politikams ir valdininkams išėjo į naudą.
Venesuelos vyriausybė buvo priversta importuoti vis daugiau maisto produktų, kurie buvo pardavinėjami valstybinėse parduotuvėse valstybės nustatytomis kainomis.
Tokiu būdu ji sukūrė lygiagrečią ekonomiką, iš kurios pirmiausia praturtėjo kariuomenė. Tuo metu, kai milijonai venesueliečių kenčia badą, kareiviai ryžius, kukurūzus, mėsą ir pupeles juodojoje rinkoje parduoda daug brangiau nei subsidijuojama kaina.
Be to, jie kontroliuoja uostus: už kiekvieną iškrautą maisto produktų konteinerį gali reikalauti kyšio.
Venesueloje nebėra jokios valstybinės institucijos, kuri priešintųsi mafijos sistemai.
Pagunda pernelyg didelė – juk taip paprasta tapti milijonieriumi, kai užimi deramą postą.
Ekonominė krizė dar labiau suaktyvino prekybą narkotikais.
Tai niekur nėra taip akivaizdu kaip Kolumbijos ir Venesuelos pasienyje.
Iš Venesuelos į Kolumbiją atkeliauja benzinas, maisto produktai, automobiliai. Priešinga kryptimi plūsta narkotikų prekeiviai.
Išilgai sienos narkotikų mafija įkūrusi laboratorijas, kur kokainmedžių lapai perdirbami į kokainą.
Prekybą laimina valdžia
Narkotikai paprastai atkeliauja iš auginimo vietų, kurios anksčiau priklausė Kolumbijos ginkluotosioms revoliucinėms pajėgoms (FARC). Kitos ginkluotos grupės nustumtos į tuštumą, kuri liko FARC kovotojams sudėjus ginklus. Kokainmedžiais apsodintas plotas čia per pastaruosius ketverius metus išaugo šešiskart.
Siekdami išvengti kokaino paketų sukeitimo narkotikų prekeiviai juos žymi savotišku firminiu ženklu. Visas siuntas vienija jų paskyrimo vieta – Venesuela.
Kiekvieną naktį nuo nelegalių kilimo takų atsiplėšia lėktuvai.
„Tiek daug skrydžių nebūtų įmanomi be Venesuelos ginkluotųjų pajėgų žinios“, – „Der Spiegel“ sakė Jungtinių Tautų Kovos su narkotikais organizacijos vadovas Bogotoje Bo Mathiasenas.
Jau daugelį metų sklandė gandai, jog narkotikų voratinklis yra apraizgęs ir Venesuelos prezidento aplinką. Bet DEA trūko svarbiausių liudytojų – kol nebuvo suimtas W.Makledas.
Kol Bogota, Vašingtonas ir Karakasas ginčijosi dėl jo išdavimo, jis devynis mėnesius praleido Kolumbijos kalėjime. Anuomet Venesuelai dar vadovavęs H.Chavezas norėjo W.Makledą būtinai sugrąžinti į tėvynę.
Veikiausiai baimindamasis, kad narkotikų bosas galėtų išpasakoti apie savo ryšius su tuomete Karakaso vyriausybe.
W.Makledo advokato M.R.Gaitano teigimu, prezidentas H.Chavezas asmeniškai užtikrino mafijos bosą, kad jam nieko neatsitiks.
Regis, plėšikais tapę šalies valdantieji visus gyventojus paima įkaitais. Bet ir patys atsiduria savo valdžios spąstuose.
Situacija reikalauja užsienio įsikišimo ir sankcijų
Gintarė Žukaitė
Politologė
„N.Maduro pergalę rinkimuose nulėmė tai, kad balsavo tik 46 proc. gyventojų. Tai žemiausias Venesuelos istorijoje balsavimo aktyvumas. Tad dėl to tik dar sustiprėja kaltinimai, kad prezidento laimėjimas yra abejotinas. Pagrindinis opozicinis kandidatas Henri Falconas taip pat teigė, kad rinkimai nebuvo teisėti ir skaidrūs, tad turi būti suorganizuotas naujas balsavimas.
Didžioji dalis Venesuelos gyventojų nepatenkinta N.Maduro valdžia. Bet yra ir apie ketvirtadalį žmonių, kurie labai stipriai remia prezidentą, laiko jį H.Chavezo įpėdiniu, jo politikos tęsėju, net teisybės ieškotoju ir kovotoju už neturtingųjų teises. Tai smarkiai prisidėjo prie jo laimėjimų.
Režimą palaiko ir kariuomenė, jos susidorojimas su opozicija. Pagrindiniai opozicijos lyderiai yra kalėjimuose arba laikomi namų arešto sąlygomis. Situacija jau dabar reikalauja užsienio įsikišimo ir griežtesnių sankcijų.
Antrosios kadencijos iškovojimas vienareikšmiškai veda į dar blogesnę situaciją. Jau dabar Venesuela yra laikoma žlugusia valstybe, o N.Maduro esant valdžioje šita krizė tikrai tik didės. Sunku prognozuoti, ar N.Maduro išbus visą 6 metų kadenciją. Dar sunkiau tikėtis, kad jis iki tol visiškai nesužlugdys šalies.
Žinoma, apie Venesuelos režimo griūtį kalbama jau nuo H.Chavezo mirties, nes N.Maduro palaikymas nuo pat pradžių rėmėsi tik įpėdinyste. Didžiausią grėsmę, žinoma, kelia naftos kainos – visas Venesuelos eksportas yra paremtas nafta ir jos produktais.
Naftos kainų kritimas, sankcijos, apie kurias jau kalba JAV, – tai galėtų dar labiau smukdyti ekonomiką ir paskatinti žmones eiti į gatves ir vėl reikalauti rinkimų.
Vis dėlto mes jau labai seniai kalbame apie naftos kainų kritimą, 1000 proc. siekiančią hiperinfliaciją, trijų ketvirčių žmonių badą, bet režimas gyvuoja toliau. Nors pastaruoju metu auga įtampa tarp kaimyninių Lotynų Amerikos valstybių, Venesuelą palaiko kitos šalys – Rusija, Kinija, Turkija, kurios prezidentas iškart pasveikino N.Maduro pergalės proga.“
