Beviltiška valstybės padėtis niekur nėra taip aiškiai matoma kaip ligoninėse. Antai venesuelietis Jonielis Briceno yra pernelyg mažas ir lengvas – aštuonių mėnesių kūdikis sveria 5 kilogramus – tiktai šiek tiek daugiau nei naujagimis.
Jį iš nedidelio kaimo atnešė jo motina. Dvi valandas pėsčiomis iki autobuso stotelės su sūneliu ant rankų, dvi valandos kelionės autobusu.
Ir štai dabar Jonielis guli antruoju numeriu pažymėtoje ligoninės lovoje. J.Briceno nėra vienintelis išsekęs vaikas ištinusiomis kojomis ir išpūstu pilvu.
Taip atrodo visi Luiso Razetti universitetinės klinikos vaikų skyriaus palatos pacientai.
Ligoninė įsikūrusi Barselonos mieste 300 kilometrų į rytus nuo Venesuelos sostinės Karakaso.
Gydytojai ir slaugytojai šį skyrių, kuriame guli išsekę vaikai, vadina Afrika.
Nuolatinis prekių trūkumas
Venesuela, garsėjanti didžiausiomis pasaulyje naftos atsargomis, bankrutuoja. Kadaise ji buvo priskiriama prie turtingiausių žemyno valstybių, o dabar jos piliečiai kenčia badą.
Ekonomika čia ritasi į dugną jau nuo 2014 metų. Venesueloje nuolat kyla protestai ir neramumai, nes parduotuvėse trūksta ne tik maisto produktų, bet ir kasdienių prekių – tualetinio popieriaus ar skalbimo miltelių.
Prie prekybos centrų įėjimų patruliuoja ginkluoti asmenys. Metinė 42 tūkst. proc. hiperinfliacija pasiglemžia gyventojų pajamas. Vargšai badauja, silpnieji ir ligoniai miršta, jaunimas įsilieja į nusikalstamas gaujas. Kas gali, palieka šalį.
2013-aisiais mirusį Venesuelos prezidentą Hugo Chavezą garbino vargšai, nes gaunamas iš naftos pajamas jis panaudojo socialinėms programoms finansuoti.
Bet tuo pat metu valstybiniam naftos koncernui trūko pinigų investicijoms. Vešėjo korupcija ir neūkiškumas.
Prie valdžios vairo stojus prezidento H.Chavezo įpėdiniui Nicolasui Maduro, šalis galiausiai nusirito į egzistencinę krizę. Vyriausybė ne tiktai neskiria pinigų ligoninėms, bet ir neįsileidžia į šalį jokios pagalbos.
Antraip autokratiniais metodais vadovaujančiam prezidentui N.Maduro tektų pripažinti, jog jo vyriausybė žlunga.
Taigi valdantieji užmerkia akis į varganą padėtį, kuri bado akis lankantis šalies klinikose.
Kasdien miršta vaikai
Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF duomenimis, 15 proc. visų Venesuelos vaikų nepakankamai maitinasi.
Kai kurie sunkiausiai susirgę vaikai guldomi į L.Razetti kliniką Barselonoje. Vaikų skyriaus palatoje stovi dešimt lovų. Kai kuriose vienas šalia kito guli trys mažieji pacientai.
Grindys nusėtos negyvais tarakonais, naktį po apleistas patalpas slankioja katės. Ligoninėje pirmiausia trūksta diagnostinių juostelių cukraus kiekiui kraujyje nustatyti ir maitinamojo tirpalo, antibiotikų ir anesteziologinių priemonių.
Anksčiau tai buvo pavyzdinė klinika, skirta visai rytinei Venesuelos daliai. Bet atvykdavo pacientų iš Amazonės srities ir šalies sostinės Karakaso.
Pagrindinis klinikos pastatas – įspūdingas devynių aukštų raudonų plytų statinys. O vaikų ligoninėje įsikūrusi „Afrika“. Kasdien atvežama dešimtys vaikų ir kone kasdien vienas miršta.
Dabar čia dėl savo gyvybės kovoja mažasis Jonielis.
Šalia lovos stovi jo motina Yeriyoli Perez. 25 metų moters akys atrodo išvargusios, ji sveria 39 kilogramus – 16 kilogramų neteko per pastaruosius 6 mėnesius.
Ji ir sūnus dažniausiai valgo kukurūzus. Moteris negali Jonielio žindyti krūtimi, nes neturi pieno. Gydytojai pataria valgyti mėsą ir pieno produktus. Bet kas tokią prabangą čia gali sau leisti?
Y.Perez mėnesio pajamos anksčiau buvo milijonas Venesuelos bolivarų – tai atitiko 1 eurą. Kūdikio maistelis čia kainuoja du milijonus bolivarų, jei šią prekę dar galima aptikti prekybos centre.
Universitetinė klinika nebeturi kūdikių pieno mišinukų jau nuo sausio. Kartais netgi gydytojai iš savo kišenės perka maisto pacientams, nors ir patys ne kažin ką uždirba.
Nėra net rašiklių
Universitetinė klinika nebeturi nieko. Jokių medikamentų, tualetinio popieriaus, sauskelnių, valymo ir dezinfekcijos priemonių, patalynės, net rašiklių ir popieriaus gydytojams.
Vonios kambaryje kabo nuo lubų nutįsę laidai, sienų dažai trūkinėja, jau daugelį savaičių nebėra vandens rankoms nusiplauti. Rentgeno aparatas sugedęs, kvėpavimo įtaisams trūksta deguonies, kondicionieriai neveikia.
Intensyviosios terapijos skyrius, kaip ir operacinė, nenaudojami, nes trūksta instrumentų ir medicinos prietaisų.
Tik monitorius, perduodantis svarbiausius pacientų gyvybės signalus, veikia – tyliai pypsi. Paskutinis civilizacijos signalas.
Vaikų mirtingumas Venesueloje per pastaruosius metus dramatiškai išaugo. Vyriausybė bando nuslėpti krizę. Ji metų metus daugumą statistikos duomenų laiko po užraktu.
Pastarąjį kartą 2015-ųjų metinis Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimas atskleidė, kad jaunesnių nei keturių savaičių vaikų mirtingumas per trejus metus išaugo šimtus kartų – nuo 0,02 proc. (2012 m.) iki daugiau nei 2 proc.
Praėjusių metų gegužę netikėtai paviešintas Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimas parodė, kad jaunesnių nei 12 mėnesių vaikų mirtingumas per metus išaugo beveik trečdaliu – iki 11 446.
Priversti stebėti agoniją
„Vaikai miršta, nes į korupcijos liūną nugrimzdę vyriausybės funkcionieriai vagia pinigus ar juos naudoja kitiems tikslams“, – sako 28 metų gydytojas Oscaras Navas.
Nors ir įpusėjęs ortopedijos studijas, jis dirba tokiomis pat pamainomis kaip kiti jo kolegos. Darbe medikas jau nuo ryto, o naktį vienas budi visoje ligoninėje.
„Mes priversti žiūrėti, kaip miršta pacientai, nes negalime jais pasirūpinti“, – teigė O.Navas.
Daugiau nei 60 pacientų guli ar sėdi pagrindinio klinikos pastato priimamojo skyriaus koridoriuje. Ir kasdien jų tik daugės.
Anksčiau į valstybines ligonines ateidavo tik vargšai, dabar – visų socialinių sluoksnių atstovai. Priimamajame skyriuje, kur tvyro šlapimo ir vėmalų kvapas, dirba tik viena slaugytoja.
Kadangi liftai sugedę, daugeliui ligonių belieka laukti, kad kas nors laiptais juos užneš į palatą. Bet trūksta gultų, tad jie įkurdinami ir koridoriuose.
Ant sienų kabo ranka rašyti rašteliai: „Nėra jokių tvarstomųjų medžiagų“, „Nėra jokių medikamentų“, „Nėra jokio kraujo“.
Trūksta gydytojų ir slaugytojų. Šimtai universitetinės klinikos darbuotojų išvyko į užsienį.
„Tie, kurie išeina, remia diktatūrą. Žmonėms mūsų reikia čia“, – įsitikinęs O.Navas.
Kartą O.Navas norėjo po visą kliniką pavedžioti vokiečių žurnalistus, bet prie įėjimo stovėjo rudai žaliomis uniformomis apsirengę vadinamieji milicininkai. Taip nusprendė vyriausybė, siekdama užkirsti kelią nepageidaujamiems asmenims.
„Juk ir jūs turite šeimos narių, kuriems teks atsigulti į ligoninę, ar ne? Noriu pasauliui parodyti, kas čia dedasi, kad pagaliau kas nors įvyktų“, – pasakojo O.Navas.
Pareigūnai tada paskambino savo vadui, jis pakalbėjo su gydytoju. Ir tik tuomet ginkluoti vyriškiai praleido.
Įpykę užpuola medikus
„Jau metai, kai nuolat sulaukiame daug pacientų, kurie nukrito nuo medžio skindami mangų vaisius ar kokosų riešutus.
Taip jie gynėsi nuo bado“, – sakė O.Navas.
Informaciją apie ligonių būklę jis pasižymi pieštuku kitoje jau panaudotų lapelių pusėje. Vienintelis gydytojų kambaryje esantis kompiuteris yra su defektais, o spausdintuve nėra rašalo.
Vis dažniau pasitaiko išpuolių prieš gydytojus, nes pacientai jaučiasi blogai prižiūrimi. Viena motina užsipuolė gydytoją, nes prarado savo vaiką: gydytojams teko daryti abortą, kad ją išgelbėtų.
Dėl prastos sveikatos apsaugos sistemos būklės kenčia ne tik pacientai, bet ir medikai. Kai klinikos teritorijoje gangsteris peiliu užpuolė gydytoją, O.Navas ir jo kolegos negalėjo sužeistai medikei padaryti net rentgeno nuotraukos, nes neveikė vienintelis aparatas.
Kai kurios nors šalies ligoninės personalas viešai atkreipia dėmesį į siaubingą padėtį, vyriausybė griebiasi represijų.
Antai Karakase „Colectivo“ – Venesuelos prezidentui N.Maduro ištikimi smogikų būriai – įsiveržė į ligoninę, nes gydytojai ir slaugytojos kvietė protestuoti.
„N.Maduro galėtų bent jau Rusijos arba Kinijos paprašyti medikamentų, jei jau nenori pagalbos iš Vakarų. Bet jis tiesiog neigia varganą sveikatos apsaugos padėtį“, – sakė O.Navas.
Venesuelos gydytojų asociacijos prezidentas O.Navas užsiima sveikatos apsaugos politika ir neslepia, kad yra politinis šalies prezidento N.Maduro priešininkas.
Daugelis jo draugų sėdi kalėjime, nes priklauso šalies opozicinėms jėgoms.
Politikos apžvalgininkai mano, kad per ginčytinus rinkimus gegužę Venesuela praleido paskutinę galimybę į demokratinį valdžios pasikeitimą.
Tačiau tol, kol armija palaiko N.Maduro, jis gali nesibaiminti badaujančių savo šalies gyventojų. Venesuelos prezidentu oficialiai perrinktas iki 2024 m. N.Maduro ignoruoja katastrofišką gyventojų padėtį.
„Ligoninės turi pakankamai medikamentų“, – tokie žodžiai po rinkimų skriejo iš sveikatos apsaugos ministro lūpų.
Nauja valiuta prošvaisčių nesuteikė
Pirmadienį į apyvartą Venesueloje buvo išleista naujoji valiuta – denominuotas bolivaras. Ji pakeitė senąjį, nuvertėjusį dėl hiperinfliacijos. Bankai turėjo skubiai prisitaikyti prie naujos valiutos, tad savaitės pradžioje nebuvo galima atsiskaityti kortelėmis, neveikė bankomatai.
Šalies prezidentas N.Maduro pažadėjo, kad šalis netrukus patirs ekonominį stebuklą ir išsikapstys iš nepavydėtinos situacijos. Mat kartu su pinigine reforma buvo 3500 proc. padidinta minimali alga – iki 1800 naujųjų bolivarų. Galima palyginti: puodelis kavos Karakase dabar kainuoja 20 denominuotų bolivarų, o kilogramas morkų – 30.
Venesuelos opozicija šią savaitę ragino gyventojus streikuoti, o šalyje likę verslinininkai lingavo galvomis – laukia liūdna ateitis, nes neturi tokių pinigų srautų, kurie leistų taip didinti algas darbuotojams. Bolivaro denominacijos veiksmingumu, esant tokioms sudėtingoms ekonominėms sąlygoms, abejoja ir finansų ekspertai.
Jokie sprendimai nesustabdo masinės gyventojų emigracijos – nebegalėdami prasimaitinti venesueliečiai masiškai emigruoja. Vien per pastaruosius metus iš šalies – daugiausia į kaimynines valstybes – jų pabėgo 2,3 mln.
Gresia migracinė katastrofa
Jungtinės Tautos perspėjo, kad Venesuelai gresia migrantų problema, tolygi 2015 m. Viduržemio jūros regione kilusiai pabėgėlių krizei, skelbia BBC. Šiuo metu Venesuelos kaimynės stengiasi pristabdyti dėl baisios ekonominės padėties iš šios šalies bėgančių gyventojų srautus.
Peru šeštadienį įveda specialiai sugriežtintas sienos kirtimo taisykles.
Nuo 2014 m. iš Venesuelos išvyko daugiau nei 2 milijonai gyventojų. Jie bėga prispirti ypač blogos šalies ekonominės situacijos, dėl kurios ėmė stigti maisto, vaistų ir pagrindinių prekių. Be to, daug venesueliečių gimtinę palieka dėl to, kad nebegali gauti reikiamų medicininių paslaugų, pavyzdžiui, darytis operacijų.
Penktadienį į nedidelį Peru pasienio miestelį atvyko daugiau nei 2 500 Venesuelos piliečių. Dar keli tūkstančiai jų bando pasiekti Peru per Ekvadorą, naudodamiesi pagrindiniu pasienio punktu.
Venesuelos gyventojai į Peru norėjo patekti iki šeštadienio vidurnakčio, kol neįsigaliojo naujas reikalavimas, pagal kurį sieną galima kirsti tik turint galiojantį pasą. Iki šiol venesueliečiams buvo leidžiama atvykti į Peru turint ir asmens tapatybės korteles.
Ekvadoras panašų sugriežtintą reikalavimą įsivedė praėjusią savaitę, bet penktadienį teismas nusprendė, kad tokia taisyklė dėl pasų pažeidžia regioninius susitarimus dėl laisvo asmenų judėjimo.
