Rinkimų analitikai, skaičiuojantis kandidatų į prezidentus šansus laimėti, taip pat įžvelgia neabejotiną J.Bideno pranašumą. „Fivethirtyeight.com“ ir „Decision Desk HQ“ rinkimų analizių centrai nurodo atitinkamai 87 ir 83,5 proc. tikimybę, jog demokratai džiaugsis savo kandidato pergale.
Demokratų partija, dėl šių metų rekordinio dydžio lėšų kampanijai surinkimo, taip pat turi finansinį pranašumą, kas reiškia, jog J.Bideną palaikančios reklamos dominuoja viešose vietose paskutinėmis savaitėmis iki lemiamų rinkimų.
Tačiau tokia situacija dažnam demokratui sukelia de javu jausmą – panašiu metu prieš 4 metus Hillary Clinton taip pat buvo prognozuojama pergalė, buvusi kandidatė irgi turėjo finansinį pranašumą, bet visa tai pasibaigė Respublikonų partijos kandidato triumfu.
Ar istorija gali pasikartoti? Ar Donaldas Trumpas gali vėl paneigti prognozes ir laimėti rinkimus? Pateikiame penkis scenarijus, kaip tai galėtų įvykti.
Dar vienas spalio netikėtumas
Likus 11 dienų iki 2016 metų rinkimų, FTB direktorius Jamesas Comey atskleidė, jog jo agentūra atnaujina tyrimą dėl H.Clinton privataus pašto serverio naudojimo darbo valstijos sekretore metu. Po šio įvykio pasipylė su tyrimu susijusios istorijos su skambiomis antraštėmis virš jų.
Iki 2020 metų rinkimų likus 2 savaitėms, jau dabar panašus politinis įvykis gali kardinaliai pakeisti dabartinę situaciją politinėje aikštėje ir lemti D.Trumpo pergalę. Lyg šiol, tokių netikėtų naujienų atsiradimas buvo siejamas tik su D.Trumpo pavarde. Prezidentas užsikrėtė koronavirusu bei spaudoje buvo paviešinti itin maži sumokėto pajamų mokesčio skaičiai.
„The New York Post“ straipsnis apie paslaptimis apipintą nešiojamąjį kompiuterį su elektroniniu laišku, galimai įrodančiu J.Bideno sūnaus Hunterio bandymus užgrobti ukrainiečių dujų kompaniją, buvo vienintelis šiaudas už kurio griebėsi respublikonai bandydami pakartoti 2016 metų sėkmės istoriją. Bet, dėl abejotinos kilmės bei mažo konkretumo, didelio skandalo sukelti nepavyko.
D.Trumpas žadėjo, jog tai tik pradžia ir paaiškės daugiau skandalingų detalių apie Bidenų šeimą ateityje.
Jei dabartinio prezidento komandai pavyktų įrodyti tiesioginius J.Bideno ar jo šeimos nusikaltimus, ypač jei šie buvo įvykdyti demokratų kandidatui einant viceprezidento pareigas, tai būtų svarbus lūžis visoje rinkimų kampanijoje.
Apklausos yra neteisingos.
Nuo to laiko, kai J.Bidenas užsitikrino Demokratų partijos palaikymą prezidento rinkimams, nacionalinės apklausos prognozuoja kandidatui stabilią persvarą prieš D.Trumpą.
Demokratas pirmauja net daugelyje svyruojančių valstijų, kuriose dažniausiai būna apylygės kandidatų varžybos visos kampanijos metu.
Kaip parodė 2016 metai, nacionalinio dydžio apklausos nesuteikia tikslios informacijos dėl JAV rinkimų sistemos, pagal kurią kandidatams svarbu laimėti kuo daugiau rinkikų kolegijos balsų, o ne surinkti kuo daugiau balsų apskritai.
Tuo tarpu valstijos masto apklausos dažnai gali būti netikslios dėl apklausų kokybės.
Bandyti atspėti prezidento rinkimų elektoratą yra sunku – nežinia kas iš tikrųjų ateis prie balsavimo dėžių rinkimų dieną, dėl to dalis apklausų sudarinėtojų ženkliai apsiriko nuspėdami H.Clinton pergalę, nuvertinę baltaodžių, neturinčių aukštojo išsilavinimo, balsus.
Nors „The New York Times“ pranašauja, jog dabartinio J.Bideno atotrūkio užteks apsisaugant nuo panašaus į 2016 metų demokratų apsiskaičiavimo, 2020 metais apklausų sudarinėtojai turi dar porą papildomų kliūčių bandant gauti tikslius duomenis.
Pavyzdžiui, daug amerikiečių pirmą kartą planuoja balsuoti paštu. Jeigu rinkėjai užpildys formas netaisyklingai bei tiksliai neseks procedūrinių nurodymų arba jeigu pašto pristatymas vėluos ar iš viso užstrigs, daug balsų gali būti pripažinti negaliojančiais.
Respublikonai jau dabar aktyviai priešinasi tokiai balsavimo procedūrai dėl galimų šiurkščių pažeidimų, sukčiavimo atvejų. Demokratai tokioje oponentų retorikoje mato tikslą mažinti rinkimų aktyvumą, kas dažnu atveju padėtų D.Trumpui.
Balsavimo vietos dėl darbo jėgos trūkumo ir procedūros apsunkinimo dėl koronaviruso situacijos gali sukelti ilgas eiles prie balsadėžių kas taip pat reikštų D.Trumpui parankų mažesnį nei įprastą aktyvumą.
Ryški pergalė debatuose
Prieš daugiau nei dvi savaites vykusius pirmuosius šių metų JAV prezidento rinkimų debatus galima pavadinti purvo pilstymu. Abu kandidatai bandė menkinti ir kaltinti vienas kitą, paversdami politinį renginį pravardžiavimo lenktynėmis.
Apklausos parodė, jog D.Trumpo agresyvi, dažnai oponentą pertraukianti kalbėjimo maniera nepatiko priemiestyje gyvenančioms moterims, kurios sudaro nemenką aktyvių rinkėjų skaičių.
Tuo tarpu J.Bidenas atsilaikė ne tik prieš D.Trumpo aršią retoriką, bet ir įrodė, jog jo senyvas amžius energijos iš jo neatėmė.
Būtent demokratų kandidato amžius šiuo metu yra tapęs pagrindiniu respublikonų kampanijos taikiniu, tad pirmieji debatai buvo labiau palankūs Demokratų partijai.
D.Trumpas atsisakė galimybės pakeisti rinkimų eigą per planuotus spalio 15 debatus, nes šie nelauktai buvo paversti virtualiais, tačiau spalio 22 dieną vyks antrieji ir paskutiniai 2020 metų JAV prezidento rinkimų debatai.
Jei jų metų D.Trumpas pateiks ramesnį, prezidentinį įvaizdį ir jei J.Bidenas nesugebės prilygti varžovui diskusijoje, debatai gali pakeisti keblią prezidento padėtį.
Pergalė „svyruojančiose“ valstijoje
Nors apklausos rodo J.Bideno atotrūkį, dar yra pakankamai daug valstijų, kuriose D.Trumpas pirmauja arba nežymiai atsilieka. Jei prezidentą lydės sėkmė, svyruojančios valstijose respublikonas gali laimėti minimalia persvara.
Praeitų rinkimų rezultatai skelbė, jog populiarumu D.Trumpas nusileido H.Clinton, tačiau JAV rinkikų kolegijoje turėjo daugumą.
Pagal šalies rinkimų sistemą kiekvienoje valstijoje visi rinkikų mandatai atitenka tai partijai, kurios sąrašas toje valstijoje gavo paprastą balsų daugumą. Mandatų skaičius svyruoja nuo valstijos populiacijos dydžio.
Dalį „svyruojančių“ valstijų, kuriose 2016 metais respublikonai laimėjo, šiais metais D.Trumpas gali prarasti. Bet jei tik pavyktų pasiekti bent minimalią pergalę Pensilvanijos ar Floridos valstijose, kuriose rinkimuose prie balsadėžių aktyviai gali balsuoti aukštojo išsilavinimo neturintys baltaodžiai D.Trumpo rinkėjai, minimalus pergalei 270 rinkikų skaičius būtų ranka pasiekiamas.
Ekspertai net nurodo scenarijų, kai abu kandidatai surenka po 269 balsus ir rinkimai baigiasi lygiosiomis. Tokiu atveju laimėtojas paaiškėtų JAV Atstovų rūmuose, kuriuose dauguma greičiausiai būtų D.Trumpo pusėje.
J.Bideno grubi klaida kampanijoje
J.Bideno elektoratas yra jautrus. Jį sudaro prezidentu nepatenkinti respublikonai, nuosaikūs priemiesčių demokratai, etninės mažumos, užkietėję demokratai ir liberaliai mąstančių žmonių grupės.
Dalis šių rinkėjų gali greitai pakeisti savo rinkimų balsą, jei demokratų kandidatas įžeis ar sukels pasipiktinimą kažkurioje iš rinkėjų grupių.
Iki šios dienos, J.Bidenas kampanijos metu išliko disciplinuotas ir didelių klaidų savo kalbose nepadarė. Demokratas sugebėjo neatitraukti visų dėmesio į save ir sėkmingai slėpėsi už trankios D.Trumpo retorikos.
Tačiau dabar atėjo rimtas ir aktyvus kampanijos laikas. Šiomis dienomis kandidatai lanko svyruojančias apygardas, rengia susitikimus su rinkėjais ir daug kalba viešoje erdvėje, dėl to didėja rizika pasakyti ar padaryti tai, kas kainuotų ženklų skaičių balsų rinkimuose.
Dėl aktyvios paskutinių savaičių darbotvarkės ir jos keliamo nuovargio, yra tikimybė, jog pasimatys respublikonų taip puolama J.Bideno silpnybė – senyvas amžius. Jei taip atsitiks, D.Trumpo komanda nedvejos ir bus pasirengusi smogti.
Atrodo, jog J.Bideno komandai Baltieji rūmai yra ranka pasiekiami. Tačiau jei demokratų kampanija nors kartą stipriai sukluptų, tai nebūtų pirmas kartas kai favoritai netikėtai atiduotų pergalę atsiliekančiam priešininkui.
Parengta pagal BBC inf.
