Rusijos invazijos į Ukrainą pradžia – vasario 24-oji – paliko įspaudą kiekvieno gyvenime: visi su savimi nešiojasi neramų prisiminimą apie momentą, kai sužinojo, kad Kremlius puolė ukrainiečius.
Kai kurie Rusijos atakos laukė per naktį, kiti pabudę ankstų rytą išvydo vienintelę tuo metu svarbią žinią: „Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą“.
Vasario 24 dieną Rusija atvėrė pragaro vartus ir nesirinkdama ėmė žudyti Ukrainos gynėjus, paprastus žmones, moteris, vaikus, griauti namus ir gyvenimus.
Ilgau besikaupęs diskusijų pūlinys sprogo: Maskvos atsakymas į klausimą, ar Rusija tik gąsdina ir nedrįs pulti, virto košmaru.
Nors keletą valandų prieš pasaulyje tvyrojo dvi nuomonės: vieni buvo įsitikinę, kad puolimas prasidės bet kurią akimirką, o kiti viltingi tikėjo – tikrai ne.
Lrytas.lt portalas pažvelgė į tai, kas vyko pasaulyje tiksint paskutinėms valandoms iki V.Putino nurodymo pradėti Rusijos invaziją į Ukrainą.
Kijeve – ir padėka Lietuvai
Lietuva vasario 23-ąją pradėjo kalbėdama apie kylančias degalų kainas, apžvelgdama Nekilnojamojo turto (NT) sektorių, o perpiet Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, kad žada atlaisvinti ar net visai atsisakyti COVID-19 pandemijos ribojimų.
Jau gerokai primirštos koronaviruso bėdos prieš metus dar buvo naujiena, nors jau pamažu keliavo į užmarštį – pagrindine tema tapo Rusijos veiksmai prie Ukrainos sienos, Pentagono sprendimas siųsti papildomas pajėgas į Baltijos šalis ir V.Putino grasinimai dėl JAV paskelbtų sankcijų.
Ekspertams svarstant, ko tikėtis, praėjusių metų trečiadienį Gitanas Nausėda apsilankė Kijeve, kur ukrainiečiams, lietuviams ir visam pasauliui pasiuntė aiškią žinutę.
„Atvykau pasakyti savo draugui Volodymyrui – Lietuva yra su jumis, Ukraina. Įžūlus Rusijos elgesys, kurį dabar matome, deja, nestebina. Prieš aštuonerius metus jis prasidėjo Kryme, vėliau – Donbase, o dabar Rusija žengia dar vieną begėdišką žingsnį per raudonąją liniją. Pasakysiu aiškiai – Luhanskas ir Doneckas yra ir visada bus Ukrainos dalis. Lietuva nepripažins jokių bandymų pakenkti teritoriniam Ukrainos vientisumui, kaip ir niekada nepripažinsime neteisėtos Krymo aneksijos“, – tada per Liublino trikampio – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – susitikimą sakė G.Nausėda.
Artėjant baisiai valandai V.Zelenskis, G.Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda daug kalbėjo ir apie būtinybę spausti Rusiją sankcijomis, tačiau netrukus ir jų kalbas užgožė pasaulyje vis garsiau aidintys įspėjimai.
Tai buvo laikas, kai ir pasaulis dar svarstė, kokių veiksmų gali imtis Rusija ir ar pasirodanti neoficiali informacija, kad puolimas – jau artėjančią naktį, virs realybe.
Rusijos tankai Donbase
Lemtingoji savaitė prasidėjo nuo naujienų iš Donecko ir Luhansko. V.Putinui pasirašius dekretus, kuriais pripažįstama šių regionų nepriklausomybė, netrukus atskriejo ir diktatoriaus įsakymas įvesti rusų kareivius ir karinę techniką į du separatistų kontroliuojamus regionus Rytų Ukrainoje.
Pirmą kartą nuo 2014 Rusijos tankai oficialiai važiavo Donbaso gatvėmis ir judėjo fronto linijos link. Tai Kremlius pavadino „taikos palaikymo“ misija.
Vasario 23-iąją V.Putinas sulaukė pagyrų iš buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo. Tada respublikonas Kremliaus šeimininką pavadino „genijumi“.
Nors karo analitikai pabrėžė, kad šis Maskvos žingsnis greičiausiai išsirituliuos į didesnio mąsto puolimą, V. Zelenskis dar tikėjo diplomatijos galia.
V.Zelenskio teigimu, Rusija turėtų suteikti Ukrainai saugumo garantijas, kad būtų nutraukta abiejų šalių priešprieša.
„Manau, kad Rusija turėtų būti tarp tų šalių, kurios suteikia aiškias saugumo garantijas. Ne kartą siūliau Rusijos prezidentui sėsti prie derybų stalo ir kalbėti“, – sako jis.
Tuo tarpu JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad invazija į Ukrainą visada buvo Rusijos prezidento planas ir pavadino situaciją „surežisuota krize“.
„Jo planas visada buvo įsiveržti į Ukrainą, kontroliuoti Ukrainą ir jos žmones, sunaikinti Ukrainos demokratiją, kuri yra ryškus kontrastas jo vadovaujamai autokratijai, susigrąžinti Ukrainą kaip Rusijos dalį, – 2022 m. vasario 23 d. neabejojo amerikietis. – Štai kodėl tai yra didžiausia grėsmė Europos saugumui nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.“
Tarp daugelio artėjančio karo ženklų buvo ir griežtas A.Blinkeno ėjimas: jis atšaukė susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
V.Putinas tikino esantis atviras dialogui, tikindamas, kad Rusija „visada buvo atvira tiesioginiam ir sąžiningam dialogui, diplomatiniam sudėtingiausių problemų sprendimui.“
Rusija tuo metu šventė Tėvynės gynėjo dieną, šalis pagerbė savo ginkluotųjų pajėgų atminimą. V.Putinas Maskvoje padėjo vainiką prie Nežinomojo kareivio kapo.
Tuo metu visas Vakarų pasaulis tarėsi ir skelbė sankcijas Maskvai. Buvo žadama smogti Kremliaus pareigūnų artimiesiems, Rusijos eksportui ir visiškai atsisakyti „Nord Stream“ dujotiekių projektų.
Priešpiet Ukrainos prezidento dekretu pradėtas 18–60 metų amžiaus kariuomenės rezervistų šaukimas į kariuomenę.
R.T.Erdoganas per pietus paskambino V. Putinui. Jis patikino, kad nori padėti rasti krizės sprendimą.
Per pokalbį telefonu R.T.Erdoganas pareiškė, kad karinis konfliktas niekam nebus naudingas.
Per pietus pasirodo žinia, kad Rusija evakavo savo ambasadą Kijeve. Nuo to trečiadienio popietės virš Kijeve nebeplevėsuoja Rusijos vėliava. Pastatą apsupo policija.
Berlyno ir Paryžiaus miestai nusprendė išreikšti solidarumą Ukrainai: pažadėjo vakare nušviesti pagrindinius pastatus geltona ir mėlyna spalvomis.
Rusai pasirengę pulti
Trečiadienio vakarą pasirodo lemtinga informacija. Pentagonas pranešė, kad aplink Ukrainos sienas išsirikiavo beveik 100 proc. visų Rusijos pajėgų. Buvo pranešama, kad 80 proc. jų – pilnai pasirengę kovai.
JAV taip pat žvalgyba įspėjo, jog dar daugiau rusų kareivių persikelia į Luhansko ir Donecko regionus.
Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas tada pareiškė, kad geriausia išeitis Donbaso regionui būtų, jei Ukrainos karinės pajėgos tiesiog pasitrauktų.
„Geriausias variantas jiems savanoriškai palikti teritoriją ir pasiimti su savimi ginklus“, – reziumavo D.Pušilinas.
Nuskamba ir pavojingas separatistų prašymas. Apsišaukėliškų Donecko liaudies respublikos ir Luhansko liaudies respublikos vadovai oficialiai paprašė V.Putino pagalbos atremti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų agresiją, pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas gavo Luhansko liaudies respublikos vadovo Leonido Pasečniko ir Donecko liaudies respublikos vadovo Deniso Pušilino kreipimosi laiškus, – aiškino D.Peskovas. – Remdamiesi Rusijos Federacijos ir respublikų draugystės, bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos sutarčių 3 ir 4 straipsniais, jie prašo Rusijos prezidento padėti atremti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir formuočių agresiją.“
Tada nuskamba ir griežčiausias Pentagono atstovo Johno Kirby perspėjimas: Rusijos karinės pajėgos Ukrainos pasienyje yra „tokios parengties, kad gali bet kada pulti“.
J.Kirby pabrėžė, kad jei V. Putinas nuspręs visiškai įsiveržti į Ukrainą, tai bus jo „pasirinktas karas“ ir „jis nebus bekraujis“.
„Bus kančių, – pridūrė amerikietis. – Bus aukų. Ir visa tai turi būti ir turėtų būti padėta ant jo kojų. Nes jis tai daro savo noru.“
Karo kvapas ore
Ukrainos parlamentas kiek anksčiau pritarė įstatymo projektui, kuriuo ukrainiečiams suteikiamas leidimas nešiotis šaunamuosius ginklus ir veikti savigynos tikslais. Teigiama, kad įstatymas reikalingas dėl „esamų grėsmių ir pavojų Ukrainos piliečiams“.
Parlamentarai taip pat pritarė nepaprastosios padėties įvedimui. Dekretas turėjo įsigalioti nuo vidurnakčio.
Kijevo meras Vitalijus Kličko paskelbė, kad sostinėje „įsteigtas operatyvinis štabas, kuris koordinuos vykdomosios valdžios, karinės vadovybės ir teisėsaugos institucijų veiksmus“.
Tuo tarpu Rusijos viešojoje erdvėje prasideda kampanija su grotažyme „Aš netylėsiu". Žmonės buvo raginami „garsiai išsakyti savo nuomonę apie karą, taip pat prisiminti, kad kiekvienas iš mūsų yra kažkuo susijęs su Ukraina.“
Pasirodė dešimtys pranešimų, kuriuose dalijamasi prisiminimais apie Ukrainą ir smerkiami Kremliaus žingsniai.
Tačiau tą dieną pasirodo ir didžiausio Rusijos nepriklausomo apklausų centro „Levada“ direktoriaus Denisas Volkovas paskelbti skaičiai. Apklausos rezultatai liudija artėjančią karo pradžią: daugiau nei pusė rusų yra pasirengę pritarti V. Putino žingsniams.
Pasaulio žiniasklaida dalijosi palydovinėmis nuotraukomis iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos pasienio zonų. Jose – daugybė karinės technikos ir didelis rusų aktyvumas.
Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad dėl įtariamos kibernetinės atakos neveikia mažiausiai šešios vyriausybinės interneto svetainės, sutriko bankų veikla.
„Nuo kibernetinės atakos nukentėjo infrastruktūros, strateginės pramonės ir švietimo ministerijų interneto svetainės“, – pranešė laikraštis „Kyiv Independent“.
V.Zelenskio skambutis V.Putinui
Kiek po vidurnakčio pasirodo netikėta žinia: V.Zelenskis praneša, kad bandė skambinti V.Putinui, tačiau Rusijos lyderis nepakėlė telefono.
„Šiandien inicijavau pokalbį telefonu su Rusijos Federacijos prezidentu. Tyla. Nors tyla turėtų būti Donbase“, – pareiškė V.Zelenskis.
Ukrainos lyderis nurodo, kad Kremlius uždegė žalią šviesą puolimui.
„Noriu kreiptis į visus Rusijos piliečius. Ne kaip prezidentas. Kreipiuosi į Rusijos piliečius kaip Ukrainos pilietis, – rusų kalba prabilo V.Zelenskis. – Tarp mūsų yra daugiau kaip 2000 km bendros sienos. Jūsų kariuomenė dabar yra palei tą sieną. Beveik 200 000 karių. Tūkstančiai karinės technikos“.
„Jūsų vadovybė pritarė, kad jie žengtų dar vieną žingsnį – į kitos šalies teritoriją“, – pridūrė V.Zelenskis. – Šis žingsnis gali tapti didžiojo karo Europos žemyne pradžia.“
Jis kreipėsi į rusus: „Ukraina jūsų naujienose ir Ukraina realybėje yra dvi skirtingos šalys. Pagrindinis skirtumas tarp jų yra tas, kad mūsų šalis yra tikra.“
V.Zelenskis atmetė kaltinimus, kad ukrainiečiai yra neonaciai ir nekenčia rusų kultūros.
„Jums sakoma, kad mes esame naciai. Kaip gali tauta, kuri kovai su nacizmu paaukojo 8 mln. gyvybių, jį palaikyti? Kaip aš galiu būti nacistas? Papasakokite apie tai mano seneliui, – bandė įtikinti V.Zelenskis. – Jis per visą karą tarnavo sovietų armijos pėstininkų dalinyje ir žuvo kaip pulkininkas nepriklausomoje Ukrainoje.“
„Mes esame skirtingi. Bet tai nėra priežastis būti priešais“, – pridūrė Ukrainos lyderis, patikindamas, kad šalis pasiruošusi gintis.
Netrukus Ukrainoje pasigirdo pirmieji šūviai, nugriaudėjo pirmieji sprogimai. Staiga pasaulis tarsi nustojo kvėpuoti. Rusijos invazija į Ukrainą prasidėjo.
