Nors rekordinio karščio bangos ir iš Sacharos pučiantys sacharos vėjai sukuria puikią audrą natūraliems gaisrams, nerimą keliantis tyrimas atskleidžia, kad nemažai šių gaisrų gali būti ne tokie natūralūs, kaip atrodo, rašo „Economic Times“.
Berklio Kalifornijos universiteto geografijos doktorantė Lauren Pearson atskleidė nerimą keliančią organizuoto nusikalstamumo ir ekologinių nelaimių sankirtą. Jos tyrime „Žemė liepsnoja: mafijos erdvinė produkcija“ atskleidžiama, kaip Sicilijos mafija, siekdama užtikrinti kontrolę, gauti finansinės naudos ir išnaudoti klimato kaitą savo naudai, pasitelkia miškų gaisrus.
Padegimas ar gamta? Vien Sicilijoje kasmet kyla daugiau kaip 8 000 gaisrų, iš kurių daugiau kaip 70 % susiję su tyčiniais padegimais. Pasak L. Pearson, šie gaisrai nėra atsitiktiniai niokojimo aktai, o kruopščiai organizuoti išpuoliai, susiję su ginčais dėl žemės, protestais ir mafijos schemomis. Šie gaisrai išdegino daugiau kaip 120 000 hektarų augmenijos ir privertė tūkstančius žmonių evakuotis.
„Tai, kad mafija naudoja ugnį, rodo, kad jos metodai tobulėja, – sakė L. Pearsonas. „Tai bauginimo, kontrolės ir pelno ginklas. Jie naudojasi klimato kaitos sukeltu pažeidžiamumu taip, kaip dar niekada nebuvome matę“, – aiškino ji.
Graikijoje vyraujant karščio bangai – fiksuojami siaučiantys miškų gaisrai
Gaisrų ekonomika
Gaisrai pietų Italijoje yra niūrios pramonės dalis, kurią skatina įvairių veikėjų tinklas: nuo ūkininkų, siekiančių išvalyti žemę, iki privačių asmenų, sudarančių gaisrų gesinimo sutartis. Tačiau mafija žengia dar vieną žingsnį į priekį ir įsitraukia į gaisrų ekonomiką.
„Gaisras sukuria nepaprastąją padėtį, – aiškino žurnalistas Sergio Nazzaro. „O ekstremali situacija reiškia gaisro gesinimo, valymo ir atstatymo sutartis. Mafija dalyvauja visais lygmenimis – nuo gaisrų sukėlimo iki pelningų sutarčių dėl gaisrų padarinių likvidavimo“, – teigė jis.
Susiję straipsniai
Nerimą kelia tai, kad daugėja įrodymų, jog mafija naudojasi sudegusia žeme, kad tarpininkautų sudarant sandorius dėl atsinaujinančiosios energijos projektų, pavyzdžiui, saulės ir vėjo jėgainių parkų, pasinaudodama vyriausybiniais pereinamojo laikotarpio švarios energijos fondais. Vienas ūkininkas, minimas Kovos su mafija komisijos ataskaitoje, atskleidė, kad į jį kreipėsi saulės baterijų bendrovės iškart po to, kai jo žemę nuniokojo gaisras.
Be finansinių motyvų, ugnis yra mafijos dominavimo kultūros įrankis. L. Pearson padegimus apibūdina kaip „bauginimo ir teroro“ formą, brutalų pareiškimą, kad žemė priklauso jiems. „Niekas nedrįstų sukelti gaisro mafijos kontroliuojamoje teritorijoje be jų leidimo“, – pridūrė Laura Biffi iš ne pelno siekiančios aplinkosaugos organizacijos „Legambiente“.
Šis apskaičiuotas ugnies naudojimas atspindi platesnius istorinius mafijos veiklos pokyčius, prisitaikymą prie pasaulinių ir vietos pokyčių. „Mafija pati ginkluojasi klimato kaita“, – pastebėjo L. Pearson, pabrėždama, kaip kylanti temperatūra ir ekstremalūs orai sustiprina jų griaunamąją galią.
Kova su padegimais
Nepaisant aiškių padegimų ir organizuoto nusikalstamumo sąsajų, kova su šia problema tebėra nelengva užduotis. Italija jau daugelį metų įgyvendina įstatymus, kuriais siekiama atgrasyti nuo padegimų, pavyzdžiui, draudžiama ganyti gyvulius ar vykdyti statybas išdegusioje žemėje. Tačiau jų vykdymas dažnai būna silpnas, todėl reikia intensyviai stebėti ir sekti.
Aplinkosaugos grupės ir ekspertai ragina daugiau dėmesio skirti prevencijai, miškų atkūrimui ir bendruomenės inicijuotoms strategijoms, kad būtų galima kovoti su mafijos įtaka žemei. „Dabar ištekliai skiriami gaisrams gesinti, o ne prevencijai“, – sakė Pietro Ciulla iš WWF Italijoje.
L. Pearson tikisi, kad jos tyrimai turės įtakos miškų gaisrų politikai ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. „Klimato kaita yra sudėtingas iššūkis, todėl labai svarbu suprasti, kaip ji persipina su organizuotu nusikalstamumu“, – sakė ji.
Spartėjant klimato kaitai, sąlygos miškų gaisrams Pietų Italijoje tik blogės. Mafijai tai suteikia galimybę pasinaudoti chaosu siekiant valdžios ir pelno. Tačiau bendruomenėms ir politikos formuotojams tai yra įspėjamasis signalas imtis ryžtingų veiksmų.
L. Pearson savo novatorišku tyrimu ragina mus iš naujo apmąstyti požiūrį į klimato krizes ir organizuotą nusikalstamumą, ragindamas geriau suprasti socialines, ekonomines ir politines jėgas, kurios liepsnas paverčia ginklais. „Ugnis nebėra tik gamtos stichija, – perspėjo ji ir pridūrė: „Tai – kontrolės priemonė“.
Parengta pagal „Economic Times“ inf.