Antradienį sukako antrosios smogikų grupuotės „Hamas“ ir Izraelio karo metinės. Šis konfliktas Artimuosiuose Rytuose sukrėtė pasaulio visuomenę ir stipriai sudrebino itin nestabilų regioną.

2023-ųjų spalio 7-ąją „Hamas“ smogikai netikėtai įsiveržė į Izraelio teritoriją, o kraupios atakos metu žuvo beveik 1,2 tūkst. žmonių, įskaitant 364 Novos muzikos festivalio dalyvius.

Į šią ataką Izraelio ginkluotosios pajėgos atsakė didelio masto puolimu. Vietinių pareigūnų duomenimis, anklave jau žuvo apie 70 tūkst. žmonių.

Nuolatinis bombardavimas, atakos prieš civilinius taikinius ir naujienos apie blogėjančią humanitarinę padėtį Gazoje atkreipė viso pasaulio dėmesį.

[[ge:lrytas:lrytas:39805898]]

Izraelis netrukus sulaukė lavinos kaltinimų dėl karo nusikaltimų, o Jungtinės Tautos (JT) oficialiai paskelbė, kad šalis vykdė genocidą.

Į įvykius įsitraukė ir Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), kuris išdavė arešto orderius Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu, buvusiam Izraelio gynybos ministrui Yoavui Gallantui ir „Hamas“ karinio sparno vadovui Mohamedui Diabui.

„Hamas“ išpuolis stipriai sukrėtė pasaulio bendruomenę, tačiau Izraelio atsakas taip pat neliko nepastebėtas – visame pasaulyje nuo pat invazijos pradžios vyko protestai, pasisakantys už paliaubas.

[[ge:lrytas:lrytas:39807348]][[ge:lrytas:lrytas:39805369]][[ge:lrytas:lrytas:39803885]]

Nepaisant to, kad dar metų pradžioje buvo susitarta dėl paliaubų Gazos Ruože plano, jis greitai sužlugo, o Izraelis paskelbė apie planus pilnai okupuoti anklavo teritoriją.

„Hamas“ išpuolis ir Izraelio atsakas taip pat pakeitė viso regiono veidą. Šie įvykiai prisidėjo prie režimo nuvertimo Sirijoje, branduolinės programos smukimo Irane, smogikų grupuotės „Hezbollah“ vadovybės sunaikinimo ir vis didesnės Izraelio izoliacijos pasaulyje.

Į konfliktą įsitraukė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris esą siekia užbaigti didžiausius pasaulio konfliktus ir taip viliasi laimėti Nobelio taikos premiją.

Praėjusią savaitę D. Trumpas, Izraelis ir susilpnėjusi „Hamas“ susitarė dėl dalinio taikos plano, kuris gali atnešti taiką į konflikto griaunamą teritoriją.

Nauja viltis

Penktadienį „Hamas“ sutiko su paliaubų plano dalimi dėl įkaitų paleidimo. Tai – viena iš iniciatyvos, paskelbtos Baltuosiuose rūmuose, dalių, dėl kurios susitarė B. Netanyahu ir D. Trumpas.

Tačiau „Hamas“ atsakyme nebuvo kitų plano nuostatų, susijusių su Gazos Ruožo ateitimi, įskaitant kai kurias, kurias ši grupuotė ilgą laiką atmetė.

Vis dėlto kai kurie analitikai teigia, kad dveji metai neramumų ir pokyčių regione galėjo atverti naujus taikos kelius.

[[ge:lrytas:lrytas:39811735]]

„Šiandien esu daug labiau viltingas nei prieš dešimtmetį“, – portalui „USA Today“ sakė buvęs Izraelio ambasadorius JAV Michaelis Orenas.

Net po „dviejų sunkiausių metų Izraelio ir Viduriniųjų Rytų istorijoje“ jis mato galimybių, atsirandančių dėl kintančios regiono geopolitikos.

Pats B. Netanyahu, pristatydamas planą, pripažino, kad dar neaišku, ar šis momentas atneš paliaubas, ar dar labiau įsiplieskusį karą.

Po teigiamo „Hamas“ atsakymo D. Trumpas paragino Izraelį nutraukti Gazos bombardavimą, tačiau pripažino vaizdo įraše: „Turime galutinai viską įtvirtinti konkrečiai.“

Istorija rodo, kad derybų procesas, kuris laukia, greičiausiai nebus lengvas.

Kaip ir 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro išpuoliai JAV, 2023 m. spalio 7-osios ataka prieš Izraelį, pradėta iš Gazos, paliko tokį gilų randą, kad dabar žinoma vien pagal savo datą.

Gaza sunaikinta

Gazos sveikatos ministerija skelbia, kad per dvejus metus anklave žuvo beveik 70 tūkst. žmonių – apie pusę jų moterys ir vaikai, – o humanitarinės agentūros dabar perspėja apie badą.

[[ge:lrytas:lrytas:39811729]]

Per pastaruosius dvejus metus beveik visi iš maždaug 2 milijonų Gazos gyventojų buvo priversti palikti savo namus, kai kurie – net kelis kartus, siekdami išvengti Izraelio bombardavimų. Tankiai apgyvendintame Gazos mieste palydoviniai vaizdai rodo ištisus sunaikintų pastatų kvartalus.

JT remiamas tyrimų komitetas rugpjūtį padarė išvadą, kad kas trečias žmogus Gazoje kelias dienas iš eilės negauna maisto.

B. Netanyahu neigia, kad prieš Gazos Ruožą vykdoma „bado politika“, ir kaltina „Hamas“ nukreipiant humanitarinę pagalbą savo reikmėms.

Nepaisant šių pareiškimų, JAV senatorius Chrisas Van Hollenas iš Merilando apkaltino B. Netanyahu vyriausybę sąmoningai griaunant miestus ir stabdant humanitarinę pagalbą, siekiant priversti palestiniečius išvykti.

„Izraelis įgyvendina planą etniškai išvalyti Gazą nuo palestiniečių, – sakė JAV Senato Užsienio reikalų komiteto narys C. Van Hollenas. – Ir jis naudoja badą kaip karo ginklą.“

Izraelis izoliuotas

Tuo tarpu B. Netanyahu skrydis į Niujorką kasmetiniam JT Generalinės Asamblėjos susitikimui rugsėjį parodė, kaip Gazos sugriovimas pakenkė Izraelio reputacijai pasaulyje – ir jo paties padėčiai.

Jo lėktuvas pasirinko vingiuotą maršrutą, kad išvengtų šalių oro erdvės, kurios galėjo pabandyti įvykdyti TBT 2024-ųjų lapkritį išduotą arešto orderį dėl tariamų karo nusikaltimų.

[[ge:lrytas:lrytas:39811736]]

Dar vienas Izraelio atitolimo nuo tradicinių sąjungininkų ženklas – Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Australija, Belgija ir kitos šalys paskelbė pripažįstančios Palestinos valstybę.

Tai buvo žingsnis, kurio B. Netanyahu teigia, kad Izraelis niekada nepriims. Kai jis užlipo į tribūną kalbėti Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, dešimtys diplomatų išėjo iš salės protestuodami.

Pačio B. Netanyahu tai neišmušė iš vėžių. Jis pagrasino „Hamas“, kad „Izraelis jus medžios“, jei įkaitai nebus paleisti.

Regionas sukrėstas

Kitos regiono šalys taip pat patyrė neramumų pasekmes.

Izraelis teigia, kad jo oro smūgiai prieš „Hezbollah“ pajėgas Libane ir Sirijoje buvo vienas iš veiksnių, lėmusių netikėtą Basharo al Assado režimo žlugimą 2024-ųjų gruodį.

Tuo tarpu, paskatintas spalio 7-osios įvykių, Izraelis birželį pradėjo oro smūgius prieš Irano branduolinius objektus. Taip prasidėjo D. Trumpo pavadintas 12 dienų karas, kurį respublikonas pats ir užbaigė.

Jis davė įsakymą atakuoti svarbiausius Irano branduoliniu objektus, naudojant bunkerių griovimui skirtas bombas, kad būtų sunaikintos giliai po žeme paslėptos įrenginių vietos.

[[ge:lrytas:lrytas:39811723]]

„Po spalio 7-osios supratome, kad daugiau nelauksime, kol priešai mus nustebins“, – tuo metu sakė Izraelio JT ambasadorius Danny Danonas.

Įkaitai – vis dar nelaisvėje

2023-ųjų spalio 7-ąją „Hamas“ pajėgos paėmė 251 įkaitą. Dauguma jų buvo paleisti arba jų kūnai buvo grąžinti ankstesnių paliaubų metu.

Izraelio pareigūnai teigia, kad apie 20 gyvų įkaitų vis dar laikomi beviltiškomis sąlygomis, o dar apie 25, manoma, žuvo, tačiau jų kūnai negrąžinti šeimoms.

Įkaitų šeimos reikalavo jų išlaisvinimo protesto akcijoje prie JT būstinės Niujorke, vykusioje per Generalinę Asamblėją rugsėjo pabaigoje. Jų raudonai geltona vėliava skelbė: „48 įkaitai laukia, kol lyderiai priims drąsius sprendimus.“

„Širdis daužėsi, negalėjau kvėpuoti“, – žurnalistams pasakojo įkaitų Zivo ir Galio Bermatų teta Macabit Mayer.

Dvyniai broliai, kurie, kaip pranešta, 2025-ųjų pradžioje buvo gyvi, rugsėjį savo 28-ąjį gimtadienį sutiko nelaisvėje.

„Visa tauta nori vėl kvėpuoti“, – sakė ji.

Parengta pagal BBC, „USA Today“ ir X inf.

Antrosios „Hamas“ ir Izraelio karo metinės: sunaikinta Gaza, genocido šešėlis ir nauja viltis