Prabėgus dviems dienoms nuo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo įvestų sankcijų Rusijos naftos bendrovėms, spalio 24 d. įvyko iš pirmo žvilgsnio jokių rezultatų neatnešęs susitarimas.

Tą dieną Majamyje susitiko JAV specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas ir Rusijos derybininkas Kirilas Dmitrijevas. Tačiau dabar pradeda aiškėti, kad šis susitikimas turėjo žymiai didesnę svarbą – ten buvo nukaltas 28 punktų taikos planas.

Taikos plano atsiradimo aplinkybes supa daugybė neaiškumų ir keistų detalių. Diskusijos kilo po to, kai JAV valstybės sekretorius Marco Rubio skambutyje su senatoriumi užsiminė, esą dokumentas buvo amerikiečiams įteiktas kaip Rusijos pageidavimų sąrašas. Vėliau šią informaciją jis oficialiai paneigė.

Pasirodžius šiai informacijai, į plano atsiradimo detales įsigilino naujienų agentūra „Bloomberg“. Paaiškėjo, kad M. Rubio apie dokumento detales nebuvo informuotas pilnai, o D. Trumpas apie jį sužinojo paskutinę minutę.

[[ge:lrytas:lrytas:40363916]]

Portalas „The Guardian“ taip pat išskyrė, kad kai kurios teksto formuluotės primena vertimą iš rusų kalbos. Visa tai sukėlė daugybę prielaidų, kad D. Trumpas asmeniškai nekontroliavo situacijos, o skandalingasis planas iš esmės galėjo būti Rusijos pageidavimų sąrašas.

Visa tai sukėlė daugybę prielaidų, kad D. Trumpas asmeniškai nekontroliavo situacijos, o skandalingasis planas iš esmės galėjo būti Rusijos pageidavimų sąrašas.

[[ge:lrytas:lrytas:40350065]][[ge:lrytas:lrytas:40350302]][[ge:lrytas:lrytas:40359293]][[ge:lrytas:lrytas:40329265]][[ge:lrytas:lrytas:40351361]]

Sužinojo paskutinę minutę

„Bloomberg“ kalbinti šaltiniai teigė, kad apie S. Witkoffo ir K. Dmitrijevo planą D. Trumpas sužinojo tik paskutinę minutę.

Derybose tarp politikų dalyvavo ir D. Trumpo svainis Jaredas Kushneris, kuris dirbo ir kuriant taikos Gazos Ruože planą.

Nepaisant žiniasklaidos pareiškimų, kad plano rengime dalyvavo ir M. Rubio, „Bloomberg“ pažymi, esą jis apie dokumentą taip pat galėjo sužinoti tik prieš paviešinimą.

„D. Trumpas apie planą taip pat sužinojo paskutinę minutę, bet palaimino jį vos tik sužinojęs“, – rašė „Bloomberg“.

Agentūra taikos planą pavadino ultimatumu. Tai – užkulisiuose vykusių S. Witkoffo ir K. Dmitrijevo derybų, kuriose nedalyvavo Ukraina ir Europa, rezultatas.

Neaiškioje situacijoje svarbus ir dar vienas aspektas – skirtingi JAV viceprezidento J. D. Vance’o ir M. Rubio požiūriai į karo pabaigą.

Praėjusią savaitę į Kyjivą atvyko netikėtai specialiuoju pasiuntiniu tapęs JAV kariuomenės sekretorius Danas Driscollas, kuris taip pat yra artimas J. D. Vance’o draugas.

[[ge:lrytas:lrytas:40366713]]

Jis NATO ir Ukrainos ambasadoriams pareiškė, kad Kyjivas yra keblioje padėtyje ir privalo sutikti su taikos planu. Tai, pasak „Bloomberg“, buvo pačio D. Driscollo iniciatyva, nes tokias užduotis paprastai atlieka aukšto rango diplomatai – pavyzdžiui, Marco Rubio.

„Bloomberg“ šaltiniai taip pat teigė, kad J. D. Vance’o nacionalinio saugumo pavaduotojas Andy Bakeris taip pat dalyvavo plano rengime.

Tai agentūra įvertino kaip „dar vieną J. D. Vance’o įtakos apraišką“.

Du požiūriai

Portalo Lrytas kalbintas Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala pažymėjo, kad susidariusią situaciją galima aiškinti skirtingais D. Trumpo administracijos flangais.

„S. Witkoffas ir, galbūt, (JAV viceprezidento – red. past.) J. D. Vance’o „Vanceizacijos“ platforma turi vieną matymą, kaip galima pabaigti šitą karą. M. Rubio ir kiti administracijos pareigūnai žvelgia į tai kitaip“, – teigė politologas.

„Bloomberg“ greitą D. Trumpo sutikimą su taikos planu paaiškino tuo, kad prezidentui reikėjo pergalės, nes demokratai lapkričio pradžioje vykusiuose rinkimuose nugalėjo respublikonus. Taip pat išskiriamos ir kitos vidaus politikos priežastys.

Susidūręs su pasipriešinimu, D. Trumpas nepasimetė ir pareiškė, kad taikos planas nėra galutinis. Taigi, erdvės manevravimui dar yra.

[[ge:lrytas:lrytas:40366721]]

„Daug kas priklausys nuo to, kaip klostysis derybos Šveicarijoje ir kuria kryptimi Amerikos lėktuvai skris toliau – namo ar toliau į rytus, į Maskvą“, – apibendrino agentūra.

Nieko netikėto

L. Kojala paaiškino, kad skirtingas JAV administracijos pareigūnų požiūris į konflikto sprendimą nėra netikėtas.

„Mes esame matę panašias situacijas ir kitose administracijose. O prezidentas, aš manau, kad šiuo atveju kliaunasi atskiromis asmenybėmis.

Tai, kad jis nesidomi detalėmis, nestebina. Jis niekada labai detaliai nesigilino į karo eigą Ukrainoje, svarstymus apie atskiras detales, kaip reikėtų išspręsti (karą – red. past.), kur galėtų būti vienos ar kitos pusės raudonosios linijos“, – dėstė ekspertas.

Norėdamas užbaigti karą, D. Trumpas pasikliovė S. Witkoffo susitikimais su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Taip pat – ir M. Rubio derybomis įvairiuose formatuose.

„Tai šia prasme būtų labai svarbu, kas bus tie paskutiniai asmenys, kurie kalbėsis su prezidentu D. Trumpu priimant paskutinį sprendimą, nes, be abejo, viską galiausiai lems jo žodis“, – pažymėjo politologas.

Visgi GSSC direktoriaus manymu, tai, kad planas atsirado iš niekur, yra keistas elementas.

[[ge:lrytas:lrytas:40366719]]

Klausimų kelia ir tai, kad Europos šalys nedalyvavo plano kūrime, nors dokumente yra nurodytas tiesioginis jų vaidmuo.

„Plane yra tiesiogiai nurodyta netgi tai, ką turėtų padaryti Europos valstybės, pavyzdžiui, su Europos jurisdikcijoje įšaldytu Rusijos turtu, oro pajėgų dislokavimu ar nedislokavimu Lenkijoje, su pajėgomis ar jų nebuvimu Ukrainos teritorijoje ir panašiai“, – dėstė jis.

Sąmyšis ir kontroversija

Politologas pažymėjo, kad pats plano formavimo procesas buvo labai uždaras, neįtraukė partnerių ir dalies aukščiausio rango JAV pareigūnų.

„Dėl to kilo didelis sąmyšis ir kontroversija, į kurią įsitraukė įtakingi senatoriai ir kiti pareigūnai, sakydami, kad tai, kas buvo pateikta, paviešinta žiniasklaidoje, negali būti atskaitos tašku“, – teigė ekspertas.

Klausimų dėl taikos plano kilmės iškėlė JAV respublikonų senatoriaus Mike’o Roundso pareiškimas.

Jis teigė, kad M. Rubio prieš kelionę į Ženevą demokratų senatoriams Jeanne Shagin ir jam pačiam pasakė, esą 28 punktų planas yra Rusijos pasiūlymai ir kad „tai ne mūsų rekomendacija, ne mūsų taikos planas“.

Vėliau M. Rubio tai paneigė socialiniame tinkle „X“. Pasak jo, pasiūlymą parengė pačios JAV ir kad jis suteikia tvirtą pagrindą deryboms.

[[ge:lrytas:lrytas:40367050]]

Tačiau jis atsargiai rinko žodžius: „Tai pagrįsta Rusijos indėliu. Tačiau tai taip pat pagrįsta ankstesniu ir tebesitęsiančiu Ukrainos indėliu.“

„Tam tikrą korekciją jau matome – JAV ir Ukrainos pokalbiai sekmadienio vakare pasibaigė tuo, kad bendrame pareiškime yra aiškiai parašyta, jog buvo atliekamos korekcijos“, – dėstė ekspertas.

Ekspertas pažymėjo, kad taikos planas veikiausiai yra atskaitos taškas, o ne galutinis variantas, kurį turėtų priimti Ukraina.

Atspindėjo Kremliaus poziciją

Versijų dėl to, kad taikos planas galėtų būti Rusijos pageidavimų sąrašas, kilo dar prieš sumaištį Vašingtone. Kai kurie netgi mano, kad dokumentas galėjo būti vertimas iš rusų kalbos.

Originaliame 28 punktų taikos plane portalas „The Guardian“ pastebėjo keletą keistų frazių. Jos, atrodo, iš pradžių buvo parašytos rusiškai.

Kelios dokumento frazės natūraliau skamba rusų kalba, tačiau leidinys pažymi, kad jos angliškai skamba keistai.

Pavyzdžiui, trečiajame plano punkte rašoma: „Tikimasi (Is expected – angl.), kad Rusija netrukdys kaimyninėms šalims, o NATO daugiau nesiplės.“

[[ge:lrytas:lrytas:40366711]]

Frazė is expected anglų kalboje yra neįprasta ir primena rusų kalbos stilių, teigia „The Guardian“.

Tekste taip pat randami kiti rusų kalbos išraiškų pavyzdžiai, pavyzdžiui, ambiguities (dviprasmybės – liet.) ir to enshrine (įtvirtinti – liet.).

„The Guardian“ pažymi, kad taikos plane taip pat yra punktas apie „nacizmą“, kuris taip pat yra būdingas Rusijos naratyvui.

L. Kojala pažymėjo, kad net nesigilinant į lingvistiką, teksto turinys atliepia nemažą dalį Kremliaus keliamų reikalavimų.

„Be abejo, yra ir nuostatų, kurios tiesiogiai to neatspindi, pavyzdžiui, diskusijos apie vienokias ar kitokias Jungtinių Valstijų saugumo garantijas.

Bet tikimybė, kad S. Witkoffui derybose K. Dmitrijevas atspindėjo Kremliaus poziciją, ne tik kad yra pakankamai reali, bet net ir tiesiog matoma konkrečiuose punktuose.

Tai šia prasme turbūt nesame nustebinti, nes S. Witkoffas pats bendravo su V. Putinu. Vėliau jis labai simpatingai kalbėjo apie savo susitikimus ir pokalbius su Kremliaus vadu apie kai kurias Kremliaus pozicijas ir nuostatas“, – dėstė politologas.

Anot L. Kojalos, diplomatijoje yra labai svarbios konkrečios asmenybės, kurios atlieka parengiamąjį darbą.

„Jeigu tai yra S. Witkoffas, rezultatas gali būti kitoks. Jeigu tai būtų buvęs M. Rubio, ko gero rezultatas būtų galėjęs būti šiek tiek kitoks.

[[ge:lrytas:lrytas:40366722]]

Ir tai nebūtinai keistų pačias prezidento D. Trumpo nuostatas, kurios buvo pirmiausia orientuotos į tai, kad reikia šitą karą kiek įmanoma greičiau iš esmės bet kokiomis priemonėmis pabaigti“, – apibendrino ekspertas.

Diskusijų variklis

Apie tai, kad J. D. Vance’o aplinka buvo svarbi taikos plano rengime L. Kojala socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ir sekmadienį.

Politologas pažymėjo, kad būtent J. D. Vance’o aplinka yra užkulisinių diskusijų varikliai.

JAV administracijoje taip pat galima įžvelgti konkurencijos bruožų tarp J. D. Vance’o ir M. Rubio. Abu jie – D. Trumpo numylėtiniai.

„J. D. Vance’as – šią akimirką – yra ryškus lyderis svarstant, kas pakeis Trumpą prezidento poste; Rubio ambicijos ne mažesnės, nors diplomatiškai tikina, kad su viceprezidentu nekonkuruotų“, – sekmadienį rašė politologas.

L. Kojala išskyrė ir silpnas gynybos sekretoriaus Pete’o Hegsetho pozicijas derybų kontekste. Tai įrodo ir D. Driscollo paskyrimas pasiuntiniu diskusijoms dėl Ukrainos ateities.

Stiprią viceprezidento įtaką indikuoja ir tai, kad jis po 28 punktų taikos plano paviešinimo valandą kalbėjosi su V. Zelenskiu.

„Greta S. Witkoffo, kuris, kiek žinoma, iki šiol net nebuvo nuvykęs į Ukrainą, jau senokai aprašytas „Vanceizacijos'“ elementas ypač ryškus šiame kontekste“, – paaiškino L. Kojala.

Skandalingos taikos plano atsiradimo aplinkybės sukėlė sąmyšį: prabilo apie susiskaldymą Vašingtone