D. Trumpas pirmadienį paskelbė, kad T. Homanas keliauja į Minesotą po to, kai federaliniai agentai nušovė Mineapolio reanimacijos slaugytoją Alexą Pretti. Šis incidentas sukėlė įtampą ir sulaukė abiejų politinių stovyklų kritikos, nes administracija be pateiktų įrodymų bandė vaizduoti A. Pretti kaip ketinusš įvykdyti vidaus teroro aktą ir išžudyti pareigūnus.
Federalinės institucijos iki šiol atsisako paviešinti esmines detales, kurios patvirtintų jų teiginį, esą agentas šovė gindamasis. Dėl to dar labiau kyla klausimų dėl jėgos panaudojimo ir žuvusiojo demonizavimo.
Sprendimas siųsti T. Homaną į Minesotą buvo sutiktas su tam tikru palengvėjimu tarp respublikonų ir Vidaus saugumo departamento pareigūnų. 64 metų pareigūnas turi dešimtmečių patirtį – karjerą jis pradėjo kaip policininkas Niujorke, o 1984 m. tapo pasienio agentu Kalifornijoje.
Vėliau T. Homanas vadovavo Imigracijos ir muitinės kriminalinės policijos (ICE) deportacijos operacijoms Baracko Obamos administracijoje. Ši patirtis pavertė jį vienu labiausiai sistemos užkulisius išmanančių pareigūnų.
Karjeros kelias
Pirmojo D. Trumpo prezidentavimo metu, eidamas laikino ICE direktoriaus pareigas, T. Homanas tapo viešu ir garsiai savo poziciją ginančiu administracijos imigracijos politikos veidu. Jis ypač uoliai gynė politiką, dėl kurios pasienyje buvo atskiriami vaikai ir tėvai, neteisėtai kirtę sieną.
2017 m. rugsėjį viešame renginyje T. Homanas perspėjo, kad jo agentai suiminės ir neteisėtai šalyje gyvenančius žmones, atėjusius pasiimti jiems patikėtų vaikų.
T. Homanas taip pat griežtai priešinasi „prieglobsčio miestų“ politikai, kai vietos savivalda riboja bendradarbiavimą su federalinėmis imigracijos tarnybomis. Jo akimis, tokios savivaldybės esą trukdo užtikrinti viešąjį saugumą.
T. Homano siuntimas į Minesotą gali reikšti ir tam tikrą atsitraukimą nuo agresyvesnių metodų, kuriuos iki šiol taikė aukščiausias Pasienio patrulio pareigūnas Gregory'us Bovino. Tai išryškina ir vidinį konfliktą administracijos viduje dėl to, kaip įgyvendinama D. Trumpo migracijos politika.
CNN pranešė, kad G. Bovino ir dalis jo agentų antradienį turėtų palikti Mineapolį ir sugrįžti į savo sektorius. Baltieji rūmai informavo, kad T. Homanas perims ICE operacijų koordinavimą mieste, o vienas pareigūnas šį sprendimą pavadino „abipusiu“.
Vidaus kovos
Nors Vidaus saugumo sekretorė Kristi Noem remia griežtą G. Bovino vykdymo stilių, T. Homanas tradiciškai pabrėžia vykdymą, orientuotą į viešojo saugumo ir nacionalinio saugumo grėsmes. Tai šiek tiek skiriasi nuo plataus masto reidų, kurie per D. Trumpo antrąją kadenciją buvo vykdomi daugelyje JAV miestų.
Dar D. Trumpo 2024 m. kampanijos metu T. Homanas interviu laidai „60 Minutes“ per „CBS News“ tikino, kad prezidento planuojama masinė deportacijų kampanija bus paremta tikslingais sulaikymais.
„Tai nebus masiniai reidai po rajonus. Tai nebus koncentracijos stovyklų statyba. Skaičiau visus šiuos teiginius. Tai absurdiška“, – aiškino T. Homanas, kuris buvo ir konservatyvaus plano „2025 m. projektas“ (angl. "Project 2025") bendraautorius.
Tačiau dėl to, kad Vidaus saugumo departamentas atsiliko nuo vidaus kvotų dėl sulaikymų, institucija išplėtė savo taikinius ir pradėjo vykdyti masinius reidus bei patikras imigrantų gausiai apgyvendintose bendruomenėse. Taip departamentas deklaravo naują, itin plačią teisėsaugos galių interpretaciją.
Viename vidiniame dokumente buvo teigiama, kad ICE pareigūnams esą nebūtini teismo orderiai, norint atlikti kratą žmogaus namuose. Teisininkai ir ekspertai, su kuriais kalbėjosi CNN, pabrėžė, jog toks nurodymas ignoruoja esmines JAV Konstitucijos garantijas.
Šie ginčai dėl metodų parodė, kad net ir tarp griežtos linijos šalininkų kyla nesutarimų, kokia apimtimi galima plėsti federalinės teisėsaugos įgaliojimus be teismo kontrolės.
Politinis kontekstas
Nors viešumoje T. Homanas dažniausiai aiškiai palaiko D. Trumpo administracijos liniją, užkulisiuose vyksta aštrios kovos tarp jo ir K. Noem stovyklų. JAV pareigūnų teigimu, T. Homanas ir K. Noem pastaraisiais mėnesiais beveik nebendrauja.
Per spaudos konferenciją pirmadienį Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt paskelbė, kad T. Homanas taps „pagrindiniu kontaktu vietoje Mineapolyje“, o G. Bovino ir toliau vadovaus Pasienio tarnybai federaliniu lygiu. Ji stengėsi sumažinti bet kokios priešpriešos tarp K. Noem ir T. Homano įspūdį.
Senato daugumos lyderis Johnas Thune'as palankiai įvertino D. Trumpo sprendimą pavesti T. Homanui vadovauti imigracijos operacijoms Minesotoje. J. Thune'as tai pavadino „teigiamu žingsniu“, kuris gali padėti „numalšinti įtampą ir atkurti tvarką Minesotoje“.
Vienas respublikonų kongresmenas CNN aiškino, kad T. Homanas „žino, ką daro, jis supranta sistemą“ ir moka vykdyti operacijas „teisingu būdu“. Patarėjai ir sąjungininkai jį apibūdina kaip „suaugusį žmogų kabinete“, gebantį stabilizuoti situaciją.
Skandalas dėl pinigų
T. Homano reputacija smarkiau tikrinama nuo tada, kai jis perėmė dabartines pareigas. Rugsėjį „The New York Times“ paskelbė, jog 2024 m. T. Homanas buvo slapta įrašytas, kai per FTB operaciją priėmė maišą su 50 tūkst. JAV dolerių (apie 45 tūkst. eurų) grynaisiais.
Kaip CNN pasakojo su operacija susipažinęs asmuo, T. Homanas priėmė pinigus kaip dalį specialiosios operacijos, tačiau buvo pradėtas tyrimas dėl galimos korupcijos ir kitų nusikaltimų. Tyrėjai aiškinosi, ar jis sutiko padėti apsimetusiems agentams gauti valstybinius kontraktus už šią sumą.
T. Homanas tvirtina, kad niekada „nepaėmė 50 tūkst. iš nieko“, ir neigia padaręs ką nors neteisėta. Jo teigimu, istorija buvo iškreipta politiniais tikslais.
Teisingumo departamentas nutraukė tyrimą po to, kai pernai prasidėjo antroji D. Trumpo kadencija. Prokurorai abejojo, ar pavyktų įrodyti, kad T. Homanas sutiko atlikti konkretų veiksmą mainais už pinigus, be to, tuo metu jis ėjo ne valstybės tarnautojo pareigas.
Vėliau Baltieji rūmai šį tyrimą pavadino „akivaizdžiai politiniu“, pabrėždami, kad T. Homanas esą tapo taikiniu dėl savo vaidmens formuojant griežtą migracijos politiką. Tuo metu jis pats Mineapolyje stoja į dar vieno jautraus ir konfliktinio tyrimo centrą.