Pagal oficialų Rusijos pranešimą, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė kolegai užuojautą ir pažadėjo savo – žodinę – paramą. Taip Iranas tapo naujausia šalimi po Sirijos ir Venesuelos, kuri iš arti patyrė, ką iš tikrųjų reiškia partnerystė su Rusija ir kiek toli ji tęsiasi.
Nuo pat plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios prieš ketverius metus Kremlius garsiai skelbiasi esąs vadinamojo daugiapolio pasaulio vėliavnešys. Tačiau lemiamais momentais, kai sąjungininkų lyderiai atsidurdavo JAV taikiklyje, realūs veiksmai vietoje būdavo pastebimai menki.
Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas dar 2024 m. pabaigoje įsitikino, kad Rusijos užnugaris negarantuoja jo režimo išlikimo, kai sukilėlių pajėgos įsiveržė į Damaską. Venesuelos lyderis Nicolasas Maduro, nuo šių metų pradžios laikomas Amerikos kalėjimo kameroje, taip pat gali svarstyti, kur Kremlius buvo tą valandą, kai labiausiai reikėjo pagalbos.
Irano kerštas po A. Khamenei nužudymo: raketos taikėsi į JAV karines bazes Irake ir Persijos įlankoje
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Alis Khamenei'is buvo nužudytas per ataką prieš Teheraną, apie tai paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Tai tapo naujausiu pavyzdžiu, parodančiu skirtumą tarp Kremliaus garsios retorikos apie kovą prieš JAV hegemoniją ir realybės.
Sekmadienį paskelbtame Kremliaus laiške Irano kolegai Masoudui Pezeshkianui V. Putinas apsiribojo tik žodžiais: pareiškė „didelę užuojautą dėl A. Khamenei nužudymo“.
Buvo aišku jau anksčiau
Teheranui Maskvos vangus atsakas neturėjo būti staigmena. Signalai buvo matomi jau bent nuo praėjusios vasaros, kai per 12 dienų karą su Izraeliu ir masinį JAV smūgį Irano branduoliniams objektams aukšti Rusijos pareigūnai apsiribojo pasmerkimo pareiškimais be jokių konkrečių veiksmų.
Susiję straipsniai
Vėlesniais mėnesiais Maskva mėgino sumažinti žalą. Ji gynė islamo režimo „teisę“ malšinti protestus, kuriuos, kaip buvo skelbiama, režimas malšino naudodamas rusišką karinę įrangą ir technologijas.
Gruodį Rusija sutiko tiekti pažangių raketų kompleksų už 500 mln. eurų, kai Teheranas ruošėsi galimam antrajam JAV smūgiui, rašė „Financial Times“.
Maskva taip pat viešai mėgino prisistatyti tarpininke tarp JAV ir Irano, siūlydama laikyti Irano prisodrinto urano atsargas Rusijos teritorijoje. Simboliniu gestu Irano ir Rusijos laivynai šį mėnesį surengė bendras pratybas Omano įlankoje, nors, kaip paaiškėjo, Maskva atsiuntė tik vieną karo laivą.
Kremlius patarėjas Nikolajus Patruševas paskelbė, kad vėliau bus surengta daugiau bendrų pratybų, šį kartą Hormuzo sąsiauryje kartu su Kinija. Tačiau, atėjus lemtingai dienai šeštadienį, kalbų apie tai, kad Maskva galėtų ateiti Teheranui į pagalbą, taip ir neatsirado.
Sąjungų ribos
Formaliai Rusija to daryti ir neprivalo. Nors Rusija ir Iranas 2025 m. balandį pasirašė strateginės partnerystės sutartį, joje nebuvo numatyta tarpusavio gynybos nuostata.
„Norėčiau pabrėžti, kad sutarties pasirašymas nereiškia karinio aljanso su Iranu ar tarpusavio karinės pagalbos įtvirtinimo“, – Rusijos Valstybės Dūmoje aiškino užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka.
Praktiškai tai reiškia, kad nors Iranas karo prieš Ukrainą metu tiekė Maskvai „Shahed“ dronus ir raketas, Kremlius nesiruošia stoti į naują mūšį Teherano pusėje.
Praėjus kelioms valandoms po šeštadienio atakos daugybė socialinių tinklų vartotojų prisiminė Vladimiro Putino komentarus iš 2025 m. birželio Sankt Peterburgo ekonomikos forumo. Tąsyk V. Putinas gynė Rusijos „neutralų“ vaidmenį per pirmąjį JAV ir Izraelio smūgį Iranui ir pabrėžė, kad Izraelyje gyvena bent du milijonai buvusių Sovietų Sąjungos piliečių.
Prezidentas tuomet teigė: „Tai iš esmės šiandien beveik rusiškai kalbanti šalis. Žinoma, mes į tai atsižvelgiame.“
Reputacijos kaina
Rusijos neveiklumas Irano atžvilgiu neabejotinai reiškia reputacinį smūgį tarptautinėje arenoje. Tačiau Maskva tikisi iš šios situacijos ir naudos – ji mėgins nukreipti dėmesį nuo savęs, pabrėždama Vakarų, ypač JAV, nesugebėjimą laikytis tarptautinių normų.
Tai taip pat veikiausiai dar labiau įtvirtins griežtą Kremliaus poziciją dėl Ukrainos, kurią jis nuosekliai pristato kaip gynybinį žingsnį prieš Vakarų agresiją.
Rusų politologas Vladimiras Pastukhovas „Telegram“ platformoje teigė, kad V. Putiną įtikinti suklydus dėl Vakarų keliamo pavojaus bus dar sunkiau.
„Skeptikams jis parodys į Teheraną ir pasakys: „Tai galėjome būti mes“, – pabrėžė V. Pastukhovas. Pasak jo, jei žlugs JAV tarpininkaujamos taikos derybos dėl Ukrainos, Kremlius turės paruoštus argumentus.
Vienas pirmųjų šeštadienį sureagavo Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas ir buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas.
„Taikdarys vėl daro savo“, – socialiniame tinkle „X“ parašė D. Medvedevas, turėdamas omenyje JAV prezidentą D. Trumpą.
„Derybos su Iranu buvo tik priedanga. Visi tai žinojo“, – patikino rusas.
Rusijos užsienio politikos patarėjas F. Lukianovas nuėjo dar toliau ir pareiškė, kad įvykiai Irane rodo, jog diplomatinės pastangos su D. Trumpu buvo „visiškai beprasmės“.
Maskva tikisi, kad būtent ši žinia įstrigs jos likusių sąjungininkų atmintyje – o ne pačios Rusijos neveiklumas.