Praėjusią vasarą Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sulaukė žurnalisto klausimo: kaip jis reaguotų, jei per ataką būtų nužudytas Irano aukščiausiasis lyderis. „Aš net nenoriu apie tai kalbėti“, – atsakė Kremliaus šeimininkas.

Šeštadienį Izraelio oro smūgis, kurį rėmė ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), nužudė Irano ajatolą Ali Khamenei.

A. Khamenei valdžią perėmė 1989-aisiais: dar prieš Sovietų Sąjungos griūtį ir V. Putinui užimant pareigas KGB.

Šį kartą kalbėti V. Putinas privalėjo. Pirmadienį jis ciniškai pareiškė, kad A. Khamenei žmogžudystė buvo įvykdyta pažeidžiant „visas žmogiškos moralės ir tarptautinės teisės normas“.

[[ge:lrytas:lrytas:41476625]]

Per pastaruosius du mėnesius V. Putinas neteko dviejų sąjungininkų – A. Khamenei ir per karinę operaciją suimto Venesuelos lyderio Nicolaso Maduro.

Abu sąjungininkus iš Rusijos atėmė JAV – vieno iš pagrindinių Kremliaus geopolitinių ir V. Putino asmeinių priešų – ranka.

Leidinys „Politico“ pastebi, kad po A. Khamenei nužudymo prorusiški komentatoriai sulaužė neoficialią taisyklę: vengti atvirai kritikuoti Ameriką arba jos prezidentą Donaldą Trumpą.

[[ge:lrytas:lrytas:41522760]][[ge:lrytas:lrytas:41528979]][[ge:lrytas:lrytas:41530273]][[ge:lrytas:lrytas:41536637]][[ge:lrytas:lrytas:41543634]]

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas rašė, kad JAV ataka prieš Iraną atskleidė D. Trumpo „tikrąjį veidą“.

Rusijos televizijos vedėjas ir propagandistas Vladimiras Solovyovas kaltino Ameriką, esą ji elgiasi „kaip plėšrūnas“, naudodama diplomatiją, kad priviliotų „grobį, prieš įkandant jam į gerklę“.

„Ar suprantame, kad pokalbis apie Iraną iš tikrųjų yra ir pokalbis apie Rusiją?“ – klausė jis savo žiūrovų.

Kremliui palankus filosofas Aleksandras Duginas perspėjo, kad JAV gali turėti tokį patį planą Rusijoje.

„Vienas po kito mūsų sąjungininkai sistemingai eliminuojami. Aišku, kas bus toliau. Ir aišku, ką iš tikrųjų reiškia derybos (dėl karo Ukrainoje pabaigos – red. past.) su tokia priešininke“, – rašė jis.

Prorusiškas portalas Segodnya.ru aiškiai išdėstė savo nuomonę straipsnyje pavadinimu: „Kaip jie mus nužudys“.

Lūžio taškas

Rusijos aplinkoje A. Khamenei mirtis sukėlė palyginimus su kitu diktatoriumi – Libijos lyderiu Muammaru Gaddafiu.

[[ge:lrytas:lrytas:41547467]]

Pasak gerai žinomo Rusijos žurnalisto Mikhailo Zygaro, vaizdo medžiaga, kurioje M. Gaddafis buvo sumuštas iki mirties po 2011 m. NATO vadovaujamos intervencijos, itin supykdė V. Putiną.

„Jie parodė visam pasauliui, kaip jis buvo nužudytas, apsuptas kraujo, – per spaudos konferenciją rėžė akivaizdžiai supykęs V. Putinas. – Ar tai demokratija?“

Netrukus po šių įvykių V. Putinas vėl buvo išrinktas į prezidento postą ir išsikėlė aiškią misiją: atsiriboti nuo Vakarų ir sunaikinti vidaus opoziciją, neva siekiančią bendradarbiauti su Rusijos priešais ir nuversti esamą režimą.

„Būtent M. Gaddafio mirtis tapo lūžio tašku Rusijos politikoje – tiek užsienio, tiek vidaus“, – teigia „Carnegie“ centro vyresnysis tyrėjas Alexanderis Baunovas.

Ekspertas pridūrė, kad pagalbą JAV ir Europai siekiant nuversti bet kurį pasaulio lyderį V. Putinas laikė „aukščiausiu išdavystės lygiu“.

„Politico“ atkreipia dėmesį, kad bėgant metams V. Putinas vis labiau panirdo į izoliaciją. Per COVID-19 pandemiją užsienio diplomatai ir Rusijos pareigūnai turėjo laikytis kelių metrų atstumo nuo Rusijos vadovo.

Sąveika su visuomene buvo ir tebėra kruopščiai choreografuota. Nužudytas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas garsiai jį pavadino „senuku bunkeryje“.

„Politico“ atkreipia dėmesį, kad Kremliaus šeimininkas turi vieną svertą, kurio neturi joks kitas pasaulio lyderis – didžiausią pasaulyje branduolinį arsenalą.

[[ge:lrytas:lrytas:41547464]]

Tačiau branduoliniai ginklai negarantuoja apsaugos nuo vidinių grėsmių. Tikėtina, kad V. Putino baimės greičiausiai labiau koncentruosis ne į NATO raketas, o į vidaus intrigas.

„Politico“ kalbintas „King’s College“ Rusijos politikos profesorius Samas Greene atkreipė dėmesį, kad V. Putinas aiškiai supranta vieną tiesą: tiek daug galios sukaupę diktatoriai palieka postą „arba suimti, arba karste“.

V. Putinas dar labiau įsitikins

„Politico“ daro išvadą, kad pastarųjų poros mėnesių įvykiai tik sustiprins V. Putino paranoją ir sužadins du giliausius jo instinktus – baimę dėl savo valdžios ir politinį išlikimą.

V. Putinas savo išlikimą apibrėžia per pergalę Ukrainoje bet kokia kaina.

Dmitrijus Peskovas antradienį išreiškė „gilų nusivylimą“ dėl žlugusių Irano branduolinių derybų ir „gilų dėkingumą“ už JAV pastangas tarpininkauti taikai Ukrainoje.

Tačiau jis pridūrė: „Visų pirma mes pasitikime tik savimi ir giname savo interesus.“

„Politico“ pastebi, kad D. Peskovas pasiuntė aiškią žinutę: V. Putinas neleis savo jausmams dėl Irano trukdyti siekti savo tikslų Ukrainoje.

[[ge:lrytas:lrytas:41547459]]

„Jo galingiausias ginklas šiame konflikte buvo D. Trumpo administracijos pasirengimas daryti spaudimą ukrainiečiams ir europiečiams. Todėl jam visiškai nėra priežasties atsisakyti šio ginklo“, – dėstė S. Greene.

Nepaisant asmeninių jausmų dėl A. Khamenei nužudymo, V. Putino veiksmai rodo pragmatizmą.

„Politico“ pastebi, kad D. Trumpo veiksmai gali atnešti tam tikros naudos Rusijai.

Jie sustiprina V. Putino pasakojimą apie Vakarų hegemonijos pavojus, šiek tiek padidina naftos kainas ir verčia JAV atsitraukti nuo karo Ukrainoje.

Nepaisant to, Rusijos–Irano santykių ekspertė Hanna Notte interviu su „Radio Free Europe/Radio Liberty“ pastebėjo, kad situacija Artimuosiuose Rytuose greičiausiai neturės tiesioginės įtakos mūšiams Ukrainoje.

„Pirmiausia nemanau, kad šie įvykiai tiesiogiai lemia Rusijos gebėjimą tęsti karą Ukrainoje. Suprantama, kad galutinis referendumas dėl Rusijos galios yra tas, kaip baigsis karas Ukrainoje – ne tai, kas vyksta Venesueloje ar Irane“, – dėstė ji.

Tačiau regione įsiplieskęs karas ir A. Khamenei mirtis gali turėti kitą pasekmę: dar labiau įtikinti V. Putiną, kad jis turi laimėti karą Ukrainoje.

„Manau, kad tai yra šokiruojantys įvykiai V. Putino požiūriu – matyti, kaip lengvai D. Trumpas gali įsikišti, pagrobti N. Maduro ir smogti Irane. Tai nepageidaujama Kremliui.

[[ge:lrytas:lrytas:41547457]]

Rusijos užsienio politikos analitikas Fyodoras Lukyanovas netgi užsiminė, kad A. Khamenei nužudymas yra dar blogesnis nei M. Gaddafio.

Pastarojo žūtį, nors ir su išorine intervencija, įvykdė patys libiečiai, o Irane išorinės jėgos tiesiogiai nužudė A. Khamenei.

Manau, kad visa tai tik sustiprins Rusijos poziciją Ukrainoje. Tai mano intuicija: V. Putinas bus dar labiau įsitikinęs, kad jis turi laimėti Ukrainoje“, – pareiškė ji.

„Jie mus nužudys“: prabilo apie stiprėjančią V. Putino paranoją