Pragmatizmo viršūnė: paaiškino, kodėl Pekinas nesikiša į Irano karą

Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei paskutinė kelionė į užsienį buvo į Kiniją 1989 metais, dar prieš jam tampant aukščiausiuoju šalies vadovu. Dabar A. Khamenei nužudytas, o Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi tai pavadino „akivaizdžia valstybės vadovo žmogžudyste“.

Pirmadienį telefonu kalbėdamasis su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi, kinas palinkėjo Iranui sėkmės susidorojant su smūgiais. Kinija, būdama didžiausia Irano naftos pirkėja, Teheranui skyrė šiltus žodžius, bet aktyviai įsitraukti nesirengia.

Kinija anksčiau Irane vykusius protestus kritikavo kaip tariamai iš išorės provokuotus, o diskusijos apie tai Kinijos socialiniuose tinkluose buvo cenzūruojamos.

Šįkart A. Khamenei nužudymas Kinijoje, Vokietijos dienraščio FAZ, leidžiamas plačiai aptarinėti ir net sveikinti. Tai išryškina Pekino sandoriais grįstą, oportunistinę strategiją regione, kur Iranas Kinijai nėra egzistenciškai svarbus.

Kinijos Šaosingo universiteto Artimųjų Rytų departamento vadovas Fanas Hongda aiškino, kad Kinija siekia gerų santykių su visomis svarbiausiomis regiono galiomis ir nesiremia vienu partneriu. Iš esmės Kinija neturi sąjungininkų, o prekybos ryšius palaiko su dauguma Artimųjų Rytų valstybių, įskaitant ir Izraelį.

Kinija iš Saudo Arabijos importuoja gerokai daugiau naftos nei iš Irano, Teherano reikšmė Kinijai, lyginant su kitomis regiono valstybėmis, mažėja jau ne pirmus metus.

Teheranas ilgą laiką skundėsi, jog 2021 metais su Kinija sudarytas bendradarbiavimo susitarimas mažai ką davė praktikoje. Buvo žadėta 400 mlrd. JAV dolerių (340 mlrd. eurų) investicijų per 25 metus, tačiau prekyba su Persijos įlankos arabų valstybėmis augo, o su Iranu, be naftos eksporto, metų metus mažėjo.

Strategiškai Kinijai buvo paranku, kad antiamerikietiškas Teherano režimas sudarė ribotą atsvarą JAV ir Izraeliui. Pekinas tiekė Iranui stebėjimo technologijas, oro gynybos sistemas, priešlaivines raketas, o pagal Izraelio pateiktą informaciją – ir balistinių raketų žaliavas.

Vis dėlto teigiama, kad šie ryšiai Pekinui nėra verti rizikos pakenkti šiuo metu stabiliems santykiams su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Taip pat pabrėžiama, kad Kinija nenori įsivelti į karinį konfliktą, be to, regione turi tik nedidelę jūrų bazę Džibutyje.

Dar neseniai apie 12 proc. Kinijos naftos importo sudarė pigiau perkama Irano nafta. Iranui tai buvo esminė rinka, nes 80 proc. jo naftos eksporto su nuolaida keliavo į Kiniją.

Kinijai Irano tiekimo sutrikimas būtų pakeliamas, nes ji per Hormūzo sąsiaurį iš arabų valstybių importuoja daugiau nei dvigubai daugiau naftos. Tačiau ši tiekimo kryptis pažeidžiama, jei sąsiauris būtų blokuotas.

Kinijos socialiniuose tinkluose plačiai išplito Irano revoliucinės gvardijos radijo pranešimai Kinijos laivo jūrininkams, esą Hormūzas uždraustas visiems laivams. Antradienį skelbta, kad Pekinas daro spaudimą Irano atstovams, siekdamas išlaikyti sąsiaurį atvirą.

Tiesa, Kinija yra pasiruošusi kentėti. Pekinas jau kelerius metus didina strategines atsargas, kurios, „Oxford Energy“ vertinimu, gali siekti 110–140 dienų. Taip pat nurodoma, kad nuo praėjusių metų Kinijoje galioja įstatymas, įpareigojantis naftos ir dujų bendroves kaupti atsargas.

Dujų srityje padėtis prastesnė, nes, kaip teigia „S&P Global“, Kinijos saugyklos dengia tik 6 proc. metinio vartojimo. „Eurasia“ atstovė Wang Dan mini kiek didesnį lygį, bet vis tiek mažesnį nei Europoje ir JAV, kur jis siekia 15–20 proc.

Kinija yra didžiausia pasaulyje suskystintų gamtinių dujų pirkėja, o trečdalį jų gauna iš Artimųjų Rytų. Dėl to Kinijos ekspertai jau reiškia nerimą dėl galimų sukrėtimų Irane poveikio kainoms ir tiekimo saugumui.

Šanchajaus tarptautinių studijų universiteto Artimųjų Rytų tyrinėtojas Wen Shaobiao įspėjo, kad didesni pokyčiai Irane keltų grėsmę Kinijos energetiniam saugumui ir didintų kainas.

Jis taip pat teigė, jog proamerikietiškos vyriausybės atėjimas galėtų reikšti JAV įtaką Irano naftai ir trukdžius Kinijos bei Irano energetiniam bendradarbiavimui, o tai silpnintų Kinijos diplomatinę įtaką regione.

Kinijos įtaka regione ir iki šiol buvo ribota, nors Pekinas retoriškai rėmė „pasipriešinimą“ prieš Izraelį ir JAV. Tokia pozicija pirmiausia skirta vadinamosioms „Globalių Pietų“ sostinėms, kur dažnai dominuoja antiizraelietiškos nuotaikos.

Kai 2023 metais Rijadas ir Teheranas diplomatinio atnaujinimo dokumentus pasirašė Pekine, trumpam atrodė, kad Kinija tampa regiono tvarkos formuotoja. Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad šalys jau buvo susitarusios, o Pekinas suteikė tik pasirašymo sceną.

Vakarų stebėtojai mato ir galimą Kinijos naudą iš karo prieš Iraną. Pirma, Pekinas ilgus metus buvo prieš Irano branduolinio ginklo kūrimą. Taip pat Kinijai paranku, kad JAV kariniu požiūriu įsivelia į konfliktus už Azijos ribų.

Pavyzdžiui, pernai Briuselyje Kinijos diplomatijos vadovas viešai pasisakė prieš Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigą, nes tuomet JAV galėtų visiškai sutelkti dėmesį į Kiniją.