„Absoliučiai nė kiek. Ir taip jau seniai aišku, kad jie vienaip ar kitaip neišlenda iš Maskvos – visą laiką ten važinėja, visą laiką kalbasi. Kuo čia stebėtis?“ – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Anot jo, ryšiai tarp Budapešto ir Maskvos yra nuolatiniai ir akivaizdūs, net jei konkretus perduotos informacijos turinys nėra žinomas.
„Kas ten konkrečiai buvo perduota – nežinau, bet akivaizdu, kad jie nuolat skambinasi, kalbasi, tariasi. To pilna aplink“, – teigė A. Valionis.
Po V. Orbano akibrokšto ES lyderiai įpykę, bet nepanikuoja: laukia Vengrijoje vyksiančių rinkimų
Tuo metu Prezidentūros vertinimas – atsargesnis.
„Pirmiausia, matyt, turi atitinkamos ES institucijos pateikti savo vertinimą. Manęs nenustebintų, jei tai vyko, bet šiandien aš negaliu 100 proc. pasakyti, kad tai tiesa“, – Žinių radijo laidoje „Pozicija“ sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į bendrą Vengrijos laikyseną Europos Sąjungoje.
Susiję straipsniai
„Matant dabartinę Vengrijos poziciją, kuri kartais tikrai nemaloniai nustebina, visko gali būti“, – pridūrė D. Matulionis.
Rusijos žvalgyba Europos Sąjungos institucijose – ne naujiena
Diplomatas A. Valionis savo ruožtu primena, kad Rusijos žvalgybinė veikla Europos institucijų aplinkoje nėra naujiena.
„Jeigu pažiūrėtume į Rusijos atstovybes Briuselyje, dar mano laikais būdavo perspėjama, kad viskas yra klausoma – kavinių aplink ES institucijas geriau vengti, nes ten pilna įrašymo ir pasiklausymo įrangos“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, Rusijos interesas rinkti informaciją išlieka nuoseklus ir kryptingas, o Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas šiame kontekste atlieka išskirtinį vaidmenį.
„Kas jiems įdomu, jie bando išgauti. O Orbanas iš esmės yra Rusijos sąjungininkas – kaip ir sakėte, savotiškas Trojos arklys Europos Sąjungoje, skirtas ją silpninti iš vidaus“, – teigė buvęs ministras.
Jo vertinimu, svarbu suprasti, kad tokios valstybės nesiekia palikti Europos Sąjungos, o veikiau ją transformuoti iš vidaus.
„Jie nesiekia išstoti iš ES – jie siekia ją pakeisti, perkonstruoti“, – sakė A. Valionis.
Kalbėdamas apie galimas Europos Sąjungos reakcijas į informacijos nutekėjimus, jis pabrėžė, kad Bendrijos institucijos susiduria su struktūriniais apribojimais.
„Valstybėse yra aiški tvarka – dirbant su įslaptinta informacija viskas fiksuojama, dokumentai kontroliuojami. Europos Sąjungoje tokio griežto režimo nėra. Tu esi tarybos narys – ministras ar vadovas – ir informacija cirkuliuoja gana laisvai“, – kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras.
Anot jo, praktikoje tai reiškia didesnę nutekėjimų riziką.
„Žmonės vaikšto su telefonais, rašo žinutes, nėra tokios stiprios „paslapties kultūros“. Net diplomatai gali klausytis vertimų kabinose, informacija sklinda“, – teigė A. Valionis.
Dėl šios priežasties tokio pobūdžio incidentus suvaldyti yra sudėtinga.
„Todėl tokio tipo nutekėjimus labai sunku suvaldyti. Realiai vienintelis sprendimas – patiems politikams mažiau kalbėti tai, ko nereikia, ir jautrius klausimus aptarti uždaresniuose formatuose“, – sakė jis.
Be tradicinių informacijos rinkimo būdų, buvęs ministras išskiria ir platesnį hibridinių grėsmių spektrą.
„Be to, veikia ir kiti kanalai – kibernetinės atakos, dezinformacija, įtaka per socialinius tinklus. Briuselis yra viena iš vietų, kur Rusijos žvalgybinė veikla labai aktyvi“, – teigė A. Valionis.
Populizmo banga ir politinė įtaka
A. Valionis atkreipia dėmesį, kad platesniame kontekste informaciniai incidentai ir politiniai signalai yra susiję su augančia populizmo banga Europoje.
„Matome, kaip populistų banga stiprėja visoje Europoje“, – sakė jis, kalbėdamas apie tarptautines politines konferencijas, tokias kaip CPAC.
Pasak buvusio ministro, šie renginiai tampa svarbiais politinės įtakos kanalais.
„Tokiose konferencijose dalyvauja svarbūs veikėjai – nuo Trumpo iki Argentinos prezidento. Atvyksta ir Europos politikai, tarp jų ir iš Lenkijos“, – kalbėjo A. Valionis.
Jo vertinimu, technologijų plėtra dar labiau sustiprina šių procesų poveikį visuomenei.
„Mes gyvename laikotarpiu, kai technologijos leidžia labai lengvai skleisti dezinformaciją. Žmonės dažnai gyvena informaciniuose burbuluose, o algoritmai stiprina emocinius naratyvus“, – teigė jis.
Todėl tokios platformos tampa ne tik diskusijų erdve, bet ir strateginiu įrankiu.
„Tokios konferencijos yra politinio poveikio įrankis – jos skirtos formuoti nuomonę ir mobilizuoti rinkėjus“, – sakė A. Valionis.
Ar gresia Europos Sąjungos skilimas?
Kalbėdamas apie euroskeptiškų jėgų stiprėjimą, buvęs ministras pripažįsta, kad rizika egzistuoja, tačiau tuo pat metu mato ir galimus atsako scenarijus.
„Tokia rizika egzistuoja, bet kartu yra ir atsakas. Vienas iš galimų scenarijų – kelių greičių Europa“, – teigė A. Valionis.
Anot jo, skirtingi integracijos lygiai jau egzistuoja ir gali dar labiau išryškėti.
„Gali susiformuoti stipresnis branduolys, o kitos šalys liktų laisvesniame bendradarbiavimo režime“, – sakė jis.
Vis dėlto, nepaisant politinių įtampų, eurointegracijos pagrindas išlieka stiprus.
„Svarbu, kad visuomenės daugelyje šalių vis dar mato Europos Sąjungos naudą. Lietuva, Lenkija ir kitos valstybės per narystės laikotarpį pasiekė didžiulę pažangą“, – teigė buvęs ministras.
Tačiau jis įspėja, kad pavojus slypi ne tiesioginiame pasitraukime iš ES, o jos silpninime iš vidaus.
„Net ir euroskeptikai tai supranta – todėl jie nekalba apie išstojimą, o labiau apie „reformas“. Tačiau jų tikslas dažnai yra silpnesnė, mažiau efektyvi Europa – ir tai yra pavojinga kryptis“, – kalbėjo A. Valionis.