Pastaruoju metu virš Baltijos šalių vėl pakibo Rusijos šešėlis. Vasarį pasirodė žinia apie tariamą Narvos nepriklausomybės judėjimą Estijoje, o naujienų portalai mirgėjo antraštėmis apie sprogstančius dronus.

Rusų propagandistai iškart atkreipė dėmesį, kad orlaiviai buvo ukrainietiški, o Baltijos šalys esą tyčia leido Ukrainai naudoti savo teritoriją atakoms prieš itin Maskvai svarbius Ust Lugos ir Vyborgo uostus.

Iš pradžių šie teiginiai pasirodė tik Rusijos žiniasklaidoje ir propagandistų kanaluose, tačiau vėliau juos pakartojo ir Kremliaus vadovo Vladimiro Putino ruporas Dmitrijus Peskovas.

„Jeigu oro erdvė yra naudojama vykdyti priešiškai, teroristinei veiklai prieš Rusijos Federaciją, tai privers mus padaryti atitinkamas išvadas ir imtis atitinkamų priemonių“, – grasino jis.

[[ge:lrytas:lrytas:41821584]]

Didžiausio dėmesio sulaukė Estija. Dar nuo vasario palyginti nedideliame „Telegram“ kanale pasireiškė vadinamasis „Narvos liaudies respublikos“ nepriklausomybės judėjimas, raginantis imtis smurto ir sabotažo.

Nors Narvos merė ir estų žurnalistai šios istorijos nesureikšmino, kiti apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad šis judėjimas primena 2014 metais nuo Ukrainos atsiskyrusias separatistines Donecko ir Luhansko liaudies respublikas, kurios, kaip nedidelės organizacijos, atsirado dar 2000-aisiais.

Portalo Lrytas kalbinta Karo studijų instituto (ISW) kognityvinio karo projekto vadovo pavaduotoja Kateryna Stepanenko išliko rami – Rusija savo informacine kampanija prieš Baltijos šalis siekia dviejų ilgalaikių tikslų, tačiau apie tiesioginę grėsmę kalbėti nereikėtų.

[[ge:lrytas:lrytas:41297876]][[ge:lrytas:lrytas:41297101]][[ge:lrytas:lrytas:41820890]]

Rusijos silpnumo ženklas

Praėjusią savaitę Rusija pradėjo vykdyti didelio masto ir koordinuotą informacinę operaciją prieš Baltijos šalis. Propagandistai tvirtina, neva trys šalys tyčia leido Ukrainai naudoti savo teritoriją atakoms prieš Rusiją.

K. Stepanenko portalui Lrytas paaiškino, kad Kremlius tokiais komentarais siekia diskredituoti NATO, tačiau tuo pačiu rengia dar vieną pateisinimą galimai invazijai ateityje.

Rusija pradėjo kaltinti Baltijos šalis po to, kai visų trijų Baltijos šalių oro erdvę pažeidė ukrainietiški dronai. Lietuvos oro erdvę vienas dronas kirto praėjusį antradienį, o praėjusį trečiadieni du įskrido į Latvijos teritoriją, vienas – į Estijos.

Dar du bepiločiai orlaiviai sekmadienį nukrito Suomijos teritorijoje, antradienį vieno drono nuolaužos buvo rastos Estijoje, o trečiadienį – Latvijoje.

Pirmieji Rusijos propagandistų pranešimai pasirodė dar praėjusios savaitės pabaigoje. Vienas prokremliškas leidinys teigė, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sprogę Ukrainos dronai „žymi pavojingą lūžio tašką“.

„Baltijos šalių oro erdvė iš stebėjimo zonos virsta potencialiu trečiosios šalies kovinės infrastruktūros prieš Rusiją elementu“, – teigiama viename iš pranešimų.

Kita Rusijos žiniasklaidos priemonė tvirtino, neva kita dronų ataka gali būti nukreipta į Baltijos laivyno bazę Kaliningrado srityje ir civilinę uostų infrastruktūrą. Vienas žymiausių Rusijos propagandistų Vladimiras Solovjovas rėžė, kad Baltijos šalys galėtų tapti teisėtu kariniu taikiniu.

Tiesa, rusų propagandistai pamiršo apie vieną dedamąją – Lenkiją. Tuo atveju, jei Ukrainos dronai norėtų skristi iki Suomijos įlankos per NATO oro erdvę, geografiškai jie privalėtų kirsti ir šios valstybės teritoriją.

[[ge:lrytas:lrytas:41902230]]

Be to, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė turintis žvalgybinių duomenų, kad Rusija tyčia nukreipia Ukrainos dronus Baltijos šalių link, kad vėliau galėtų tai panaudoti propagandai.

Šią savaitę propagandistų platintą istoriją pakartojo ir Kremlius. Antradienio pranešime spaudai D. Peskovas tiesiogiai neapkaltino Baltijos šalių, tačiau išsakė gana akivaizdžių grasinimų.

D. Peskovas pridūrė, kad Rusijos kariuomenė atidžiai stebi ir analizuoja situaciją bei teikia rekomendacijas, kurias svarsto Kremlius.

K. Stepanenko portalui Lrytas priminė, kad apie tokią Rusijos informacinę kampaniją dar kovo pabaigoje perspėjo Latvija.

Latvijos pranešime teigiama, kad tokiais pareiškimais Rusija demonstruoja savo silpnumą.

Kremlius bando nukreipti dėmesį nuo to, kad nesugeba apsiginti nuo sėkmingų Ukrainos kontratakų prieš rusų infrastruktūrą Baltijos jūros pakrantėje.

Rusijos vykdomos informacinės operacijos prieš Baltijos valstybes yra skirtos diskredituoti NATO, skaldyti visuomenę, kenkti pasitikėjimui valstybės institucijomis ir silpninti paramą Ukrainai.

„Tai svarbu, nes Rusija jau seniai kritikuoja Lietuvą, Latviją ir Estiją dėl jų nuolatinės paramos Ukrainai. ISW vertina, kad Rusija gali siekti pasinaudoti šiais naujais kaltinimais diskredituoti NATO ir susilpninti paramą Ukrainai“, – paaiškino ekspertė.

[[ge:lrytas:lrytas:41902217]]

Didesnės kampanijos dalis

Nuo praėjusio rugsėjo, kai rusų dronai pažeidė Lenkijos oro erdvę, ISW analitikai Rusijos ir Baltarusijos provokacijas siūlo vadinti ne hibridinėmis atakomis, o karinės kampanijos prieš NATO „nuline faze“.

Toks klasifikavimas kyla iš JAV karinės doktrinos, kuri karines kampanijas skirsto į penkias fazes: formavimą, iniciatyvos perėmimą, dominavimą, stabilizavimą ir transformavimą.

„Nulinė fazė – tai parengiamoji fazė: kuriamos informacinės sąlygos, psichologinės sąlygos, stebima, kaip veikia priešininkas, tiriama operacinė aplinka, kurioje galimai teks veikti ateityje.

Būtent tai Rusija dabar ir daro. Kai kurie dalykai, kuriuos matėme pastaraisiais mėnesiais, nėra hibridinės atakos – tai tiesiog atakos“, – vasarį portalui Lrytas paaiškino ISW Rusijos skyriaus vadovo pavaduotoja Christina Harward.

K. Stepanenko įvertino, kad Rusijos kaltinimus dėl ukrainietiškų dronų įleidimo į Baltijos šalių oro erdvę būtų galima vertinti kaip Rusijos kampanijos prieš NATO „nulinės“ fazės dalį.

„Tai taip pat gali būti „nulinės fazės“ kampanijos dalis, kuria siekiama arba pateisinti galimą būsimą agresiją Rusijos pasirinktu metu, arba sukurti tam prielaidas.

Kremliaus pareigūnai reguliariai reiškia tokius kaltinimus Baltijos valstybėms – tiek dėl jų paramos Ukrainai, tiek dėl tariamos „agresijos“ prieš Rusiją. Tai tiesiog suteikia dar vieną pretekstą, kuriuo jie gali pasinaudoti jiems patogiu metu“, – įvertino ji.

[[ge:lrytas:lrytas:41902231]]

Tačiau ką šie pareiškimai parodo apie realius Rusijos ketinimus pradėti agresiją dabar? K. Stepanenko vertinimu, tai pasakyti sunku, nes sprendimai priimami Kremliaus viduje.

Ekspertė neskubėjo kalbėti apie tiesioginę grėsmę, kurią galėtų parodyti tokios informacinės atakos, tačiau įžvelgė tam tikrus signalus, ateinančius iš Kremliaus.

„Įdomu tai, kad pastaraisiais mėnesiais Kremlius aktyviai skleidžia naratyvus ne tik apie Baltijos valstybes, bet ir apie Suomiją, taip pat vysto „nulinės fazės“ kampaniją, kuri iš esmės suaktyvėjo praėjusiais metais.

Be to, neseniai Kremliuje pasiūlytas įstatymas leidžia Kremliui „gelbėti“ žmones, kuriuos jis laiko persekiojamais užsienio teritorijose“, – dėstė ekspertė.

K. Stepanenko akcentavo, kad nors Rusija nuolat skleidžia tokias istorijas, vien iš retorikos yra labai sunku pasakyti, ar Kremlius pačiu artimiausiu metu planuoja konkrečius veiksmus ir ruošiasi karui.

Tačiau tie patys pareiškimai piešia paveikslą apie Rusijos ilgalaikius tikslus.

„Iš esmės Kremliaus kognityvinio karo kampanija dešimtmečiais siekia diegti šiuos naratyvus, kad jie taptų pagrindu galimiems veiksmams ateityje. Taigi laiko aspektas yra neaiškus. Tačiau aišku tai, kad tai yra ilgalaikės Kremliaus strategijos dalis.

Pavyzdžiui, Kremlius nuolat kartoja naratyvą, kad Baltijos valstybės neteisėtai pasitraukė iš Sovietų Sąjungos. Šis naratyvas egzistuoja nuo 1990-ųjų ir periodiškai yra atnaujinamas.

Kitaip tariant, Kremlius jau dešimtmečius kuria įvairių naratyvų rinkinį, įskaitant kaltinimus, kad Baltijos valstybės esą engia rusakalbius.

[[ge:lrytas:lrytas:41902310]]

Todėl dabartinis naratyvas apie tai, kad Baltijos šalys leidžia Ukrainos dronams skristi į Rusiją per jų teritoriją, yra tiesiog dar vienas papildymas šiame naratyvų rinkinyje, kuris gali būti panaudotas kaip pretekstas ateityje“, – įvertino ji.

Herbas, vėliava ir nubraižyta siena

Didžiausio Rusijos propagandistų dėmesio sulaukė Estija. Pastaruoju metu į žiniasklaidos radarą pateko labiausiai į rytus nutolęs Europos Sąjungos (ES) miestas – Narva.

Vasario pabaigoje nedideliame „Telegram“ kanale pasirodė prorusiška internetinė kampanija, kuri vaizdavo Narvą kaip „liaudies respubliką“, skleidė propagandą ir kartais ragino smurtauti bei atlikti sabotažo aktus.

Narvoje – trečiame pagal dydį Estijos mieste, kuriame gyvena kiek daugiau nei 50 tūkst. žmonių, – beveik 90 procentų gyventojų kalba rusiškai. Tiltas per Narvos upę jungia miestą su Rusijoje esančiu Ivangorodu.

Kampanijos šalininkai sukūrė Narvos „liaudies respublikos“ vėliavą, herbą, nubraižė sienas ir pasirinko agresyvią retoriką.

Estijos kovos su propaganda platformos „Propastop“ tyrimas rodo, kad ši kampanija grindžiama tariamu separatistiniu naratyvu, siekiančiu atplėšti šalies rusakalbį šiaurės rytų regioną, esantį prie pat Rusijos sienos.

Ši istorija išplito ir už Estijos ribų. Šaltinis Estijos žvalgyboje vokiečių leidiniui „Bild“ teigė, kad galutinis kampanijos tikslas lieka neaiškus, tačiau ji gali būti skirta paruošti dirvą galimai Rusijos invazijai į Estiją.

[[ge:lrytas:lrytas:41902311]]

Geopolitinėse analizėse Narva dažnai minima kaip „viena silpniausių Vakarų vietų“ galimo ginkluoto konflikto su Rusija atveju. Tad, kai kurie netgi pradėjo kelti klausimą: „Ar Narva bus kitas Rusijos taikinys?“

Karo žaidimuose „Narvos scenarijus“ numato greitą Rusijos karinį puolimą pasienio mieste, prisidengiant rusakalbių gyventojų apsauga. Vėliau Kremlius grasintų panaudoti branduolinius ginklus, taip siekdamas užkirsti kelią NATO įsikišimui ir atsakui.

Paprasta ir mažų sąnaudų operacija

Reaguodamas į šią kampaniją, Estijos premjeras Kristenas Michalas ją apibūdino kaip Rusijos informacinę operaciją.

Šalies užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad tai yra bandymas sukelti sumaištį ir susilpninti visuomenės vienybę: „Mes jau matėme tokias Rusijos taktikas.“

Estijos žvalgyba įvertino, kad šia „paprasta ir mažų sąnaudų“ informacine operacija siekiama sukelti sumaištį ir susilpninti visuomenės sanglaudą.

Ryškiausias „Telegram“ kanalas „Narva Republic“ buvo sukurtas praėjusių metų liepos 14 d. ir dabar turi daugiau nei 700 prenumeratorių. Tačiau jis suaktyvėjo tik nuo 2026 m. vasario 18 d.

Propagandistai kanale kalba apie tariamai diskriminuojamą rusakalbę mažumą, kartu skleidžia teiginius, kuriais siekiama kurstyti baimę dėl galimo Estijos puolimo prieš Rusiją.

[[ge:lrytas:lrytas:41902313]]

Kitas „Telegram“ įrašas teigia, kad separatistai „palaiko autonomiją“ ir perspėja, esą, jei jai nebus pritarta, tai gali peraugti į „visavertį ginkluotą konfliktą“ ir nepriklausomos valstybės sukūrimą Ida-Viru regione, esančiame prie Rusijos sienos.

Išsiskiria memų, juodojo humoro ir propagandos derinys.

Tarp pavyzdžių – fiktyvios „Narvos milicijos“ kasdienybės aprašymai, kuriuose vaizduojamas tariamas netoliese esančių Estijos miestų, tokių kaip Sillamae ir Kohtla-Jarve, „užėmimas“.

Viename įraše tai pateikiama kaip dienotvarkė: atsibundama 6 val., pusryčiai 8 val., „Narvos šturmas“ 9 val., po to pietūs, o vidurdienį – Sillamae ir Kohtla-Jarve „užėmimas“.

Diena esą baigiasi prorusiško reperio Akim Apatschew ir prieštaringai vertinamos grupės „Burzum“, kritikuojamos dėl ideologinių sąsajų su nacizmu, koncertais, o 22 val. – galutiniu „salutu“.

Donbasą primenantis kartoninis separatizmas

Vokiečių leidinio „Bild“ šaltinis Estijos žvalgyboje palygino situaciją su Ukraina, kur Rusija 2014 m. rėmė vadinamųjų Luhansko ir Donecko „liaudies respublikų“ įkūrimą.

Šie du dariniai kartu su Kremliaus pajėgomis pradėjo kovoti su Ukraina, o 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją, kaip vieną iš argumentų pasitelkdama „rusakalbių apsaugą“.

[[ge:lrytas:lrytas:41902397]]

K. Stepanenko taip pat atkreipė dėmesį į šiuos panašumus, tačiau, kaip ir atvertos oro erdvės naratyvo atveju, apie tiesioginę grėsmę iš Rusijos nekalbėjo. Visgi į šį atvejį dėmesį atkreipti reikėtų.

„Iš savo ankstesnių tyrimų žinau, kad panašiai buvo formuojamos ir vadinamosios Donecko „liaudies respublikos“ ištakos – jos pradėjo rastis dar 2000-ųjų pradžioje kaip nedidelės organizacijos, kurios realiai išpopuliarėjo tik 2014 metais.

Nors negaliu įvertinti, kas konkrečiai stovi už šios grupės, svarbu stebėti tokius naratyvus, nes kai kurie jų gali materializuotis, kaip nutiko Ukrainoje“, – įvertino ji.

Analitikė pastebėjo, kad Estijos vyriausybė nenustatė jokių konkrečių „Telegram“ kanalo sąsajų su Rusija.

Estų dienraščio „Postimees“ žurnalistai, apsimetę judėjimo dalyviais, nustatė, kad „autonominės Narvos“ idėjai palaikymo beveik nėra, iniciatyva neturi patikimos bazės ir reikšmingo finansavimo.

Kanalo administratoriai ragino žurnalistus verbuoti kitus ir platinti spausdintus lankstinukus. „Šis kartoninis „separatizmas“ yra savarankiškai finansuojamas projektas“, – konstatavo „Postimees“.

Kas tiksliai slypi už „liaudies respublikos“ paskyrų, lieka neaišku. „Postimees“ pažymėjo, kad ši grupė socialiniame tinkle „VK“ anksčiau vadinosi „Blindazh 78“.

Tokiu pačiu pavadinimu veikia ir anoniminis „Telegram“ kanalas, kuriame skelbiami Sovietų Sąjungai nostalgiški įrašai, su akivaizdžiomis sąsajomis su Sankt Peterburgu.

Reaguodama į didelį užsienio žiniasklaidos dėmesį, Narvos merė Katri Raik teigė, kad pačioje Narvoje paprastas gyventojas apie „liaudies respubliką“ nieko nežino ir gyvena paprastą gyvenimą.

Narvos miestas dažnai atsiduria panašių teiginių centre nuo tada, kai Rusija prieš daugiau nei dešimtmetį aneksavo Ukrainos Krymą.

Jau daugelį metų Kremliui palanki televizija siekia vaizduoti rusakalbę mažumą kaip aukas. Rusijos valstybiniuose kanaluose nuolat kartojami naratyvai apie „suklastotas baudžiamąsias bylas prieš rusakalbius tautiečius“ Baltijos šalyse.

Tai – toli gražu ne pirmas toks projektas, nukreiptas į tariamai „engiamus rusakalbius“. 2024 m. pasirodė „Telegram“ kanalas „Latgalos liaudies respublika“, raginęs rytinį Latvijos regioną prisijungti prie Rusijos.

Portalas „Vot Tak“ nustatė, kad jį administravo naudotojai iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo to laiko kanalas buvo pervadintas, prenumeratoriai pašalinti, o įrašai ištrinti.

Rusijai vėl užsipuolus Baltijos šalis – pasaulinio garso ISW analitikų signalas