Europoje šis rezultatas vertinamas kaip galimas posūkis nuo ilgamečio Budapešto konflikto su Briuseliu prie glaudesnio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga. Po metų metus trukusių ginčų dėl teisės viršenybės, žiniasklaidos laisvės, akademinės autonomijos ir santykių su Rusija, naujoji valdžia žada Vengriją grąžinti į europinį kelią.
Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Gintauto Mažeikio teigimu, tai gali būti ne tik valdžios, bet ir visuomenės sąmonės lūžis.
„Reikia pasakyti, kad šis nusisukimas nuo diktatorių ir atsisukimas į Europą, į demokratiją, iš tiesų yra sąmonės revoliucija arba, jeigu norite, kultūrinė revoliucija“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo profesorius G. Mažeikis.
Aiški P. Magyaro žinutė Vengrijos prezidentui: ragina trauktis iš pareigų
Anot jo, svarbu vertinti ne vien patį P. Magyarą, bet ir platesnį visuomeninį judėjimą, kuris jį atvedė į valdžią.
„Mes kalbame ne tik apie vieną laimėtoją, Péterį Magyarą, bet apie tai, kas jį supa ir su kuo jis atėjo. Pirmiausia, jis pažadino dalyvaujančią demokratiją“, – teigė profesorius.
Pasak G. Mažeikio, vienas ryškiausių ženklų, kad Vengrijoje vyksta esminis lūžis, yra visuomenės nusigręžimas nuo prorusiškos krypties, ilgus metus sietos su V. Orbano valdymu.
Susiję straipsniai
„Šiandien matome daugybę įrašų socialiniuose tinkluose, kur vengrai skanduoja: „Rusai lauk“. Ši nuotaika yra tokia stipri, kad ji neleis Magyarui draugiškai bendradarbiauti su Putinu“, – sakė jis.
Šią nuotaiką patvirtina ir tarptautinių žiniasklaidos priemonių analizės, rodančios, kad jaunimas ir proeuropietiškai nusiteikę miestų rinkėjai tapo pagrindine „TISZA“ pergalės jėga.
Tačiau profesorius pabrėžia, kad didžiausi išbandymai naujosios valdžios laukia šalies viduje.
„Orbanas per 16 metų sukūrė tokią centralizuotą hierarchinę biurokratinę sistemą, kuri veikia pati savaime. Jos sulaužymas yra grandiozinis, labai didelis darbas“, – kalbėjo G. Mažeikis.
Profesoriaus vertinimu, būtent konstitucinė dauguma gali tapti esminiu įrankiu, leidžiančiu sparčiau įgyvendinti reformas.
Jo manymu, vienas svarbiausių darbų bus teisės sistemos pertvarka ir korupcijos mažinimas, o čia itin svarbų vaidmenį atliks Europos Sąjunga.
„Europos Sąjunga jam iš karto pateiks pasiūlymus, ką reikia keisti teisėje, ką reikia keisti tam, kad būtų sumažinta korupcija“, – sakė profesorius.
G. Mažeikis taip pat priminė, kad per pastaruosius metus Vengrija prarado dalį ankstesnio ekonominio pranašumo regione.
„Prieš 16 metų Vengrija buvo labiau išsivysčiusi ir pažangesnė šalis nei Rumunija. Šiandien Vengrija nuo jos atsilieka“, – teigė jis.
Profesoriaus vertinimu, Vengrijos rinkimų rezultatas turi platesnę geopolitinę reikšmę visai Europai.
„Tai iš tikrųjų yra Europos Sąjungos pergalė prieš Rusijos įtaką. Tai revoliucinis, didingas įvykis“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kiek laiko gali užtrukti Vengrijos sugrįžimas į europinį kelią, G. Mažeikis prognozavo, kad pokyčiai nebus greiti.
„Manau, kad porą metų čia minimum užims tai, kad P. Magyaras turės padaryti labai daug reformų“, – sakė profesorius.
Jo teigimu, jeigu naujoji valdžia seks kaimyninių valstybių – pirmiausia Lenkijos ar Kroatijos – reformų kryptimi, jau per dvejus–trejus metus šalyje gali būti juntamas gerovės augimas.
„Yra tikimybė, kad per dvejus–trejus metus Vengrijoje pragyvenimo lygis, gerovė ir laisvės labai smarkiai augs“, – teigė G. Mažeikis.