Pastarąją savaitę Jungtinės Amerikos Valstijas (JAV) sukrėtė dar vienas atvejis, kuris Lietuvoje ir Europoje būtų nesuvokiamas protu. Tai – vadinamasis džerimanderingas, dar kitaip žinomas kaip apygardų perbraižymas savo naudai.

Lietuvoje politikai dalį vietų į Seimą gauna per rinkimų apygardas, tačiau jų sienos dažniausiai nėra liečiamos, išskyrus perskaičiavus gyventojų skaičių arba kitomis retomis išimtimis. Pavyzdžiui, apygardos paskutinį kartą dėl demografinių pokyčių buvo perbraižytos 2023 metais, kai buvo paliestos 44 ribos.

Kalbant apie Europą, perbraižymo savo naudai atvejai taip pat dažniau yra išimtis nei taisyklė. Vengrijoje balandį rinkimus pralaimėjusio Viktoro Orbano partija „Fidesz“ rinkimų apygardas per 16 metų vienvaldystės perbraižė savo naudai ir padidino jų svorį parlamente.

Tuo tarpu politinių kovų apimtoje JAV apygardų perbraižymo praktiką demokratai ir respublikonai – dvi pagrindinės partijos – aktyviai naudoja savo naudai besirungiant dėl vietų Atstovų rūmuose. Nors džerimanderingas nėra naujas reiškinys, pastaruoju metu apžvalgininkai pastebėjo nerimą keliantį pokytį ir praminė įvykius „žemėlapių karais“.

[[ge:lrytas:lrytas:42155936]]

Viskas prasidėjo dar pernai Teksase, kur respublikonai perbraižė rinkiminių apygardų žemėlapį savo naudai, o vėliau į tai atsakė demokratai Kalifornijoje. O šią savaitę į dėmesio centrą pateko antradienį Virdžinijos valstijoje vykęs referendumas, kuriame gyventojai nubalsavo už demokratams naudingą rezultatą.

Apžvalgininkai perspėja, kad pastarieji atvejai yra tik domino griuvimo pradžia jau ir taip klibančioje JAV sistemoje. Tačiau kas yra džerimanderingas ir kaip tokia, iš pirmo žvilgsnio nedemokratiška praktika, apskritai yra įmanoma valstybėje, kuri save dar neseniai vadino „demokratijos švyturiu“?

[[ge:lrytas:lrytas:42174328]][[ge:lrytas:lrytas:42175215]][[ge:lrytas:lrytas:42164804]][[ge:lrytas:lrytas:42156918]]

Viskas prasidėjo nuo Teksaso

JAV Atstovų rūmus šiuo metu nedidele persvara (217 prieš 212) kontroliuoja Respublikonų partija.

Perbraižius rinkimų apygardas demokratai Virdžinijos valstijoje galėtų laimėti iki keturių vietų, kurias iki šiol kontroliavo respublikonai.

„Virdžinija ką tik pakeitė 2026 metų vidurio rinkimų eigą, – pareiškė Virdžinijos delegatų rūmų pirmininkas Donas Scottas – Tuo metu, kai Donaldas Trumpas ir jo sąjungininkai bando įtvirtinti valdžią dar prieš rinkėjams turint galimybę pasisakyti, Virdžinijos gyventojai ėmėsi veiksmų ir išlygino žaidimo sąlygas visai šaliai.“

Rezultatų galiojimą po respublikonų skundo jau kitą dieną pristabdė Virdžinijos teismas. Valstijos valdžia teigė, kad rezultatą skųs. Remiantis praeita praktika, teismai dažniausiai yra bejėgiai apygardų perbraižymams.

Istoriškai per vidurio kadencijos rinkimus Atstovų rūmuose vietų praranda partija, kuriai priklauso einantis prezidentas.

Jei demokratai laimės Atstovų rūmus šių metų lapkričio rinkimuose, tai ne tik suduotų smūgį D. Trumpo politinei darbotvarkei, bet ir galėtų atverti kelią demokratų vadovaujamiems Kongreso tyrimams prieš jį.

Pats D. Trumpas išreiškė kartėlį dėl rezultato. „VAKAR VAKARE ĮVYKO SUKLASTOTI RINKIMAI“, – savo platformoje „Truth Social“ be jokių įrodymų parašė jis. Tokie teiginiai primena jau daugeliui girdėtą istoriją apie 2020 metų prezidento rinkimus.

[[ge:lrytas:lrytas:42179953]]

Geopolitikos ir saugumo studijų (GSSC) direktorius Linas Kojala portalui Lrytas paaiškino, kas yra džerimanderingas ir kodėl jis yra įmanomas JAV rinkimų sistemoje.

„Tai nėra naujiena. Jungtinių Valstijų Atstovų rūmų nariai iš esmės renkami, mūsų terminais kalbant, vienmandatėse apygardose, o tų apygardų skaičius kiekvienoje valstijoje priklauso nuo gyventojų skaičiaus.

Bet kaip konkrečiai yra braižomos kiekvienos iš jų ribos, yra, be abejo, pasirenkama kiekvienoje valstijoje, remiantis tos valstijos teisiniu reguliavimu.

Ir jau labai seniai Jungtinėse Valstijose politinė realybė yra tokia, kad partijos mėgsta užsiimti vadinamuoju džerimanderingu, t. y. perbraižyti atskiras apylinkes balsavimo kontekste taip, kad galėtų tikėtis kiek įmanoma didesnio pergalių skaičiaus ir atstovų, kurie tokiu atveju būtų išrenkami vienos iš partijų į Atstovų rūmus, skaičiaus maksimizavimo“, – dėstė L. Kojala.

Žvelgiant pagal gyventojų pasirinkimus, JAV valstijos dažnai svyra į vieną arba kitą pusę.

Todėl galima išgirsti, kad prezidento rinkimuose jos vadinamos „raudonosiomis“ arba „mėlynosiomis“. Tačiau kai kurios valstijos yra susiskaldžiusios ir vadinamos „svyruojančiomis“.

Virdžinija yra viena iš tokių valstijų. Pavyzdžiui, per pastaruosius prezidento rinkimus Kamala Harris šioje valstijoje laimėjo tik 300 tūkst. balsų skirtumu (51,8 prieš 46 proc., kurie atiteko D. Trumpui.).

Kalbant apie Atstovų rūmus, prieš balsavimą dėl rinkimų apygardų perbraižymo demokratų partija galėjo tikėtis šešių delegatų į žemuosius Kongreso rūmus, tuo tarpu respublikonai – penkių.

[[ge:lrytas:lrytas:42179957]]

„Dabar, perbraižius žemėlapį, tikėtina, kad tas santykis nusvyra į demokratų pusę – dešimt prieš vieną. Tai tokiu atveju tiesiog valdantieji toje valstijoje pasinaudojo šia situacija, gavo labai nedidelę balsų daugumą, rinkėjų mandatą įvykdyti pokytį.

Tai tarsi valstija yra tokia, kurioje yra gausu abiejų pusių rinkėjų, bet po šio žemėlapio perbraižymo atrodo, kad Atstovų rūmuose valstijai turi atstovauti iš esmės vien tik demokratai“, – paaiškino L. Kojala.

„Žemėlapių karo“ etapas

JAV apygardos paprastai perbraižomos kas 10 metų. Tačiau viskas pasikeitė dar praėjusiais metais, kuomet kai kurios valstijos surengė neeilinius vidurio dešimtmečio (mid-decade – angl.) perbraižymus.

Vadinamasis „žemėlapių karo“ etapas prasidėjo Teksase, kur respublikonai, sulaukę spaudimo iš D. Trumpo ir siekdami sustiprinti savo pozicijas, savo naudai priėmė naujo žemėlapio ribas.

Nors oficialiai teigiama, kad ribos buvo koreguojamos dėl demografinių pokyčių, kritikai suskubo tai vadinti „partiniu puolimu“.

Prognozuojama, kad per šį perbraižymą respublikonai perims penkias apygardas, kuriose anksčiau laimėjo demokratai.

Reaguodama į tai, Kalifornija priėmė demokratams palankų apygardų perbraižymą.

[[ge:lrytas:lrytas:42179952]]

Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas praėjusiais metais pradėjo kampaniją sustabdyti valstijos nepriklausomai sudarytus žemėlapius, siekdamas „kovoti ugnimi prieš ugnį“.

Čia, skirtingai nei Teksase, perbraižymas įvyko ne per komisijos priimtą sprendimą, o referendumo būdu.

Tai leido demokratų dominuojamam Kalifornijos rinkimų parlamentui laikinai perbraižyti Kongreso apygardas iki 2030 m. surašymo. Demokratai gavo pranašumą penkiose anksčiau respublikonų laimėtose apygardose.

JAV Aukščiausias Teismas atsisakė panaikinti perbraižymo rezultatus Kalifornijoje ir Teksase.

Kitos respublikonų valdomos valstijos taip pat pakeitė savo žemėlapius. Šiaurės Karolina ir Misūris taip pat patvirtino naujus žemėlapius, suteikiančius savo partijai pranašumą.

Juta taip pat patvirtino naują žemėlapį su teismo nustatytomis apygardomis, kurios galėtų suteikti demokratams pranašumą vienoje apygardoje.

Dabar toks atvejis įvyko ir Virdžinijoje.

Verta pabrėžti, kad džerimanderingas yra neteisėtas tik tuo atveju, jei jis grindžiamas rasiniais motyvais. Būtent Teksaso atveju tokie kaltinimai sukėlė didelį teisinį ginčą.

[[ge:lrytas:lrytas:42179951]]

„Tai turbūt nėra pats geriausias atstovaujamosios demokratijos pavyzdys, kuris skatins ir toliau kitas valstijas judėti ta pačia kryptimi.

Pavyzdžiui, Florida ar kitos, kur jau tas perbraižymo rezultatas gali būti naudingas respublikonams. Šita kova turbūt ilgainiui neturi laimėtojų. Ji atneša tik trumpalaikį vienai ar kitai partijai naudingą rezultatą“, – dėstė L. Kojala.

Tačiau ilgainiui tai gali prisidėti prie labiau neigiamų demokratijai rezultatų – krentančio pasitikėjimo valstybės federalinėmis institucijomis ir Kongresu.

„Ir taip prasideda toks domino ciklas, kurį sustabdyti bus sudėtinga“, – įvertino L. Kojala.

Priminė salamandrą

Dar prieš du amžius džerimanderingą išrado demokratų partijos pirmtakei (demokratų-respublikonų partijai) priklausęs Masačusetso gubernatorius Elbridge’as Gerry.

Jis perbraižė rinkimines apygardas taip, kad viena jų priminė salamandrą.

Nuo to laiko džerimanderingą pasitelkė visos partijos, tačiau apie 2010-uosius respublikonai įvykdė vadinamąją „džerimanderingo revoliuciją“ ir sukūrė strateginį projektą REDMAP (daugumos perbraižymo projektas – liet.).

[[ge:lrytas:lrytas:42180157]]

Respublikonai investavo pinigus į vietos rinkimus, perėmė kontrolę ir pradėjo perbraižyti apygardas savo naudai.

Jie taip pat panaudojo sparčiai tobulėjančias technologijas, kad galėtų suskaičiuoti bendruomenių balsavimo įpročius, sukurti tūkstančius žemėlapių variantų ir pasakyti, kuris iš jų garantuos pergalę net ir krentant reitingams.

Respublikonai ištobulino du pagrindinius metodus – „supakavimą“, kai visi opozicijos rinkėjai sugrūdami į vieną apygardą, ir „suskaldymą“, kai opozicijos bendruomenės suskaldomos į mažas dalis per kelias apygardas.

Dėl šios priežasties rinkimų apygardos dažnai atrodo nelogiškai ir sudaro keistas formas.

Rezultate opozicija perbraižytose apygardose surenka mažumą balsų – iki 49 proc. arba mažiau – ir negauna vietos Atstovų rūmuose, nors valstijos lygmenių surenka daugiau balsų.

Šių perbraižymų rezultatai pasimatė jau per 2012 m. rinkimus. Demokratų kandidatai visoje šalyje gavo apie 1,4 mln. daugiau balsų nei respublikonai, tačiau jie vis tiek laimėjo tvirtą daugumą – 33 kėdėmis daugiau Atstovų Rūmuose.

L. Kojala paaiškino, kad tuo metu respublikonai buvo įsitikinę: naujoji rinkėjų banga, ypač susijusi su pastarųjų kelių dešimtmečių imigracija, yra palankesnė demokratų partijai.

„Vadinasi, respublikonų rinkėjų bazė šalies mastu yra mažesnė, ir tokiu atveju jiems reikia naudoti tokią priemonę kaip džerimanderingas tam, kad išpūstų savo sau palankių apygardų skaičių ganėtinai dirbtinai.

[[ge:lrytas:lrytas:42180248]]

Tai yra išvengiant tiesiog atviros konkurencinės kovos, o bandant sutelkti, kad ir mažesnį, bet konkretų ir siaurą savo elektoratą ir tokiu būdu pasiekti geresnį rezultatą Atstovų rūmuose“, – paaiškino jis.

„Pradėjo D. Trumpas“

L. Kojalos vertinimu, dabar ši diskusija kiek pasikeitė. JAV prezidentas Donaldas Trumpas parodė, kad ir respublikonai gali būti populiarūs ir renkami tokių mažumų kaip ispanakalbiai rinkėjai tarpe.

„Ta situacija nėra tokia vienareikšmė, bet demokratai dabartinius savo veiksmus pirmiausia grindžia tuo, kad „pradėjo D. Trumpas“. Teksasas buvo tarsi atskaitos taškas, nes anksčiau džerimanderingas būdavo toks kartą per dešimtmetį iš esmės aktyvuojamas įrankis, kai vyksta gyventojų surašymas.

Ir tarsi yra įmanoma įvertinti, kaip pasikeitė demografinė situacija atskirose valstijose. Tai atveria galimybes perbraižyti rinkiminius žemėlapius. Dabar gi to gyventojų surašymo aspekto nebelieka.

Džerimanderingas daromas bet kada, kada kam atrodo naudinga ir prasminga. Ir vėlgi demokratai sakytų, kad Donaldas Trumpas pirmas tą pradėjo šitame kontekste su Teksasu, norėdamas išlaikyti galimybes gauti daugumą Atstovų Rūmuose po lapkričio mėnesį vyksiančių rinkimų“, – dėstė jis.

Tačiau, L. Kojalos vertinimu, nėra verta ieškoti kaltų ir pirmųjų šios praktikos naudotojų. Dabar džerimanderingu užsiima tiek demokratai, tiek respublikonai.

„Ir tai tikrai vers kvestionuoti ir politikos mokslininkus, ir kitus dėl tokių veiksmų atitikimo apskritai demokratijos principams, nes Virdžinijos valstija yra vienas iš pavyzdžių ganėtinai susiskaldžiusios valstijos“, – dėstė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:42179954]]

Tikslas pateisina priemones

Akivaizdu, kad „žemėlapių karų“ praktika yra dar vienas iššūkis JAV demokratijai, kuri pastaruoju metu susiduria su daugybe smūgių valdant D. Trumpui.

„Galima sakyti makiaveliškais terminais vadovaujamasi principu: tikslas pateisina priemones. Nesvarbu, kokios tos priemonės ir koks tas tikslas, bet jis tikrai yra orientuotas į trumpąjį laikotarpį, ne į ilgalaikę demokratijos kokybę.

Ir vėlgi, net jeigu Virdžinijoje galima sakyti, kad laimėjo demokratai, gal tai jiems ir reikš pergalę artėjančiuose Atstovų rūmų rinkimuose, bet ilgalaikėje perspektyvoje nei viena iš partijų nebus šitos situacijos laimėtoja“, – aiškino L. Kojala.

GSSC direktorius priminė žinomo politikos filosofo Ivano Krastevo teiginį: dabar rinkimai, ypač JAV, yra dažnai paverčiami egzistenciniu mūšiu.

Kitaip tariant, politinė konkurencija vyksta dėl išgyvenimo, o ne dėl skirtingų vertybių ir idėjų. Oponentai dažnai teigia, kad jeigu laimės „kitas“, tai bus visiška griūtis: šalis subyrės ir nebus jokios kitos išeities.

„Vadinasi, tie rinkimai tampa nebe tiesiog eiliniais rinkimais, o kova dėl išlikimo ir išgyvenimo. Kai tai viešojoje erdvėje, viešojoje retorikoje yra paverčiama kova dėl išgyvenimo, tuomet visos priemonės, kad būtų išgyvenamas būsimasis rinkimų ciklas, tampa pateisinamos.

O tai reiškia, kad yra priimami radikalūs ir kraštutiniai sprendimai, įskaitant ir šitame kontekste. Tai vėlgi čia ne apie Virdžiniją reikia kalbėti, o apie ilgalaikę demokratijos kokybę, prie kurios džerimanderingas tikrai neprisideda.

Jis nesugriaus savaime demokratijos, nes tai nėra naujas reiškinys, net jeigu ir dabar jo taikymas, kaip ir kalbėjome, tapo dažnesnis negu anksčiau. Bet jis tikrai neprisideda prie to, kad būtų sprendžiamos tos ilgalaikės ir struktūrinės šalies problemos, įskaitant ir visuomenės poliarizaciją“, – apibendrino politologas.

JAV pagreitį įgauna „žemėlapių karas“: prabilo apie grėsmingą domino efektą