Pastaruoju metu netyla kalbos apie seniai nematytą įtampą Rusijos vadovo Vladimiro Putino aplinkoje, galimas perversmo rizikas ir drastišką visuomenės mąstysenos pokytį.

Neįvardytos Europos šalies žvalgyba savo ataskaitoje šią savaitę pareiškė, kad Kremlius staigiai sustiprino saugumo priemones aplink V. Putiną.

Teigiama, kad Kremlius, ir asmeniškai V. Putinas, nuo kovo yra susirūpinę sąmokslo ar bandymo įvykdyti perversmą rizika.

Tarp galinčių įvykdyti perversmą minimas buvęs gynybos ministras Sergejus Šoigu.

[[ge:lrytas:lrytas:42317681]]

Tuo pat metu šaltinis Rusijos valdžioje pareiškė, kad aplink V. Putiną vyksta 30 metų nematyta priešprieša – dėl situacijos stabilizavimo susikirto Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir prezidento administracija.

Vis drąsiau besireiškiant diktatoriaus kritikams, kai kurie atkreipia dėmesį į dar nematytą pokytį: rusai pradėjo rimtai galvoti apie ateitį be V. Putino.

„Kiekvienas jo žingsnis ar sprendimas, bandant išlaikyti valdžią, duoda priešingą rezultatą, o nuosmukis tik spartėja“, – taip situaciją apibūdino buvęs Rusijos pareigūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:42302892]][[ge:lrytas:lrytas:42309859]][[ge:lrytas:lrytas:42323846]][[ge:lrytas:lrytas:42323465]][[ge:lrytas:lrytas:42292401]]

„Žiurkių lenktynės“

Leidinys „The Washington Post“, remdamasis informuotu šaltiniu Rusijos valdžioje, skelbia, kad artėjant Valstybės Dūmos rinkimams tarp valdžios sluoksnių kilo konfliktas.

V. Putino administracijos pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenka ir jo komanda dabar bando įtikinti V. Putiną, kad jis gali kontroliuoti situaciją šalyje naudodamasis politinėmis technologijomis.

Tuo metu Federalinės saugumo tarnybos (FSB) Konstitucinės santvarkos apsaugos ir kovos su terorizmu tarnyba stengiasi įtikinti V. Putiną, kad stabilizuoti situaciją šalyje įmanoma tik griežtomis priemonėmis ir „veržlių užsukimu“.

Neseniai įvesti interneto ribojimai pakenkė verslams ir suerzino rusus, kurie yra politiškai abejingi — arba net lojalūs — bet kasdieniniame gyvenime remiasi interneto paslaugomis.

Rusijos įstatymų leidybos rinkimai vis dėlto padeda legitimizuoti režimą, o V. Putino administracija siekia didelio rinkėjų aktyvumo — ir nedidelio protesto prieš „Vieningosios Rusijos“ partiją balsų kiekio.

Kai kurių ekspertų teigimu, FSB ir kiti griežtosios linijos šalininkai bando sustabdyti tokias idėjas su masiniais interneto ir VPN apribojimais.

Panašų vertinimą pateikė buvęs „Jukos“ vadovas ir vienas iš Rusijos opozicijos užsienyje veikėjų Michailas Chodorkovskis.

[[ge:lrytas:lrytas:42334497]]

„Tarp prezidento administracijos ir FSB antrosios valdybos egzistuoja akivaizdus konfliktas.

Šie žmonės gavo daug galių ir pradėjo labai stipriai veržti varžtus. Prezidento administracija bando kažkaip duoti suprasti V. Putinui, kad situacija gali tapti nebekontroliuojama“, — teigė jis interviu „The Washington Post“.

Tuo tarpu V. Putino aplinka rimtai nerimauja dėl galimo perversmo. Europos valstybės dokumente nurodoma, kad diktatorius „ypač baiminasi bepiločių orlaivių panaudojimo galimam pasikėsinimui, kurį galėtų surengti Rusijos politinio elito atstovai“.

Rusijos jėgos struktūros smarkiai sumažino vietų, kurias V. Putinas reguliariai lanko, skaičių. Kremliaus vadas ir jo šeima nustojo lankytis rezidencijose Maskvos srityje ir Valdajuje.

Remiantis ataskaita, nuo metų pradžios V. Putinas nesilankė kariniuose objektuose, nors 2025 metais juose lankydavosi reguliariai, o ištisas savaites praleidžia modernizuotuose bunkeriuose, dažnai Krasnodaro krašte.

Karo apžvalgininkas Egidijus Papečkys portalui Lrytas įvertino, kad tokie nesutarimai būdingi kiekvienam režimui, o tiesioginės perversmo grėsmės dar nėra.

„Aš manau, kad dabar tiek FSB viršūnėlės, visi, kas dabar yra valdžioje, visos institucijos, jie labai stipriai surišti su šituo režimu. Ir jiems atsitraukti kažkaip, sakykim, nuversti V. Putiną būtų pakankamai sudėtinga.

Tiesiog net nėra tokių lyderių, kurie galėtų organizuoti tokį perversmą. O nesutarimai tai jie būdingi kiekvienam režimui, nes pats režimas, pati viršūnėlė visą laiką stengiasi, kad aplinka konkuruotų, kad nesusidarytų kokia nors stipresnė grupė.

[[ge:lrytas:lrytas:42334499]]

Visą laiką vyksta tokios žiurkių lenktynės dėl vado, dėl artimesniosios aplinkos žmonių dėmesio ir palaikymo“, – dėstė jis.

Perversmai būna stichiški

Apžvalgininkas įvertino, kad, be kitų priežasčių, Rusijos viduje didesnius konfliktus skatina pralaimėjimai fronte.

„Nes tai, kad Rusija buksuoja vietoje, jau yra tiek moralinis, tiek karinis pralaimėjimas. Matome, kad save laikiusi antrąja pasaulio armija Rusijos kariuomenė nieko negali padaryti Ukrainoje – tik šiek tiek pasislinkti.

Dar nė viename kare nebuvo taip, kad dviejų namų užėmimas per dieną būtų laikomas kažkokiu pasiekimu, apie kurį praneštų žiniasklaida. Ne dviejų gyvenviečių – dviejų namų gyvenvietėje.

Tai fronte patiriamos nesėkmės ir ekonominės problemos stiprina prieštaravimus viduje“, – įvertino E. Papečkys.

Jis akcentavo, kad šiuo metu nėra tokios politinės jėgos ar žmogaus, kuris galėtų įvykdyti perversmą šiame režime.

„Mes kaip ne kartą matėm, kada Rusijoje jau kyla kažkokie tikrai tokie dideli perversmai, tai jie būna ne kažkokio žmogaus, ne kažkokios vienos politinės jėgos vadovavimo, jie būna stichiški.

[[ge:lrytas:lrytas:42334489]]

Kada nepasitenkinimas visuomenėje pasiekia tokį lygį, kad tiesiog kaip garas iš virdulio išsiveržia, tada jau bando valdžią pagriebti viena ar kita grupuotė.

Tą patį matėm 1905-ais, kada tokie buvo pirmi nesėkmingi revoliuciniai bandymai. Tą patį matėm 1917-aisiais Rusijoje, kai imperija žlugo. Irgi matėm kovą dėl valdžios, bet iš esmės tai viskas stichiškai prasidėjo.

Ir padėtis buvo Pirmojo pasaulinio karo metais panaši kaip dabar. Nepasitenkinimas sunkiomis sąlygomis, dideliais nuostoliais fronte ir ekonominė padėtis užnugaryje.

Tai irgi būtų tas, kas padėtų pasiekti pergalę prieš Rusiją, kada jau Rusijos visuomenei ir kariams tiek fronte, tiek užnugaryje jau situacija pasidarytų, pasirodytų nebepriimtina“, – dėstė jis.

Pokytis mentalitete

Nepaisant to, kad tiesioginės perversmo grėsmės iš visuomenės dar nėra, visuomenės mąstymas apie V. Putiną pradėjo keistis.

V. Putino reitingas mažėjo septynias pastarasias savaites ir pasiekė nuo karo pradžios neregėtas žemumas – tik 65,6 proc. apklaustųjų išreiškė pasitikėjimą diktatoriaus valdymu.

Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad šie reitingai negali būti vertinami tiesiogiai dėl visur esančios cenzūros ir Rusijos karo propagandos.

[[ge:lrytas:lrytas:42334488]]

Tačiau kiti mano, kad kritę V. Putino reitingai rodo ką kita: augantį nesutarimą tarp „civilinės“ ir „saugumo“ (silovikų) režimo stovyklų dėl interneto ribojimų.

Prokariniai kariniai tinklaraštininkai, valdžios patvirtintų „opozicinių“ partijų veikėjai ir net nuomonės formuotojai jau pasisakė prieš interneto suvaržymus.

„The Kyiv Independent“ kalbinti ekspertai mano, kad kritika iš sisteminės opozicijos ir valstybės kontroliuojamų nuomonės apklausų gali būti “į viršų siunčiama žinutė“ pačiam V. Putinui.

Tačiau buvęs Rusijos pareigūnas leidinio „The Economist“ nuomonės skiltyje atkreipė dėmesį į kitą tendenciją - rusų mentalitete formuojasi reikšmingi pokyčiai.

Iki šiol bet koks V. Putino sprendimas rusų tarpe buvo laikomas bendru „mūsų“ reikalu, tačiau dabar visuomenė atsiskyrė nuo diktatoriaus personos ir visus sprendimus diktatoriaus pradėjo vadinti „jo“.

Pasak pareigūno, toks pokytis buvo daugybės nesekmių rezultatas ir visuomenėje „pribrendusi“ nuomonė: V. Putinas įstūmė Rusiją į aklavietę ir niekas nebežino, kaip iš jos ištrūkti.

Bene geriausiai tai parodo vienas iš pirmo žvilgsnio nedidelis pokytis. Rusijos gubernatoriai, verslininkai ir vieši žmonės nustojo kalbėti apie valdžią naudodami pirmojo asmens daugiskaitą, o V. Putino sprendimai atvirai pradėti vadinti „keistais“.

Pavyzdžiui, diktatoriaus visuomeninių projektų valdybos vadovas Sergejus Novikovas balandžio pabaigoje vykusioje demografijos konferencijoje pareiškė: „Visuomenė pavargo nuo draudimų retorikos, nebeįmanoma dar kažko drausti.“

[[ge:lrytas:lrytas:42334491]]

Keletą metų su Kremliumi dirbęs tinklaraštininkas Ilja Remeslo nuo kovo vidurio irgi pradėjo atvirai kritikuoti V. Putiną.

„Man susidaro įspūdis, kad dalis sistemos jau pradeda veikti prieš V. Putiną. Iš esmės tai primena tai, kas įvyko Sovietų Sąjungos pabaigoje, kai žmonės nekentė (komunistų) partijos ir darė viską, kad ją panaikintų.

V. Putino Rusija eis tuo pačiu keliu kaip ir Sovietų Sąjunga. Viskas kartojasi“, — teigė I. Remeslo interviu laikraščiui.

Populiari nuomonės formuotoja Viktorija Bonia „visų Rusijos žmonių vardu“ įrašė 18 minučių trukmės kreipimąsi į V. Putiną, kuriame užsiminė teigė, kad Rusijos prezidentas negauna visos informacijos apie tikrąją padėtį šalyje, nes „jo bijoma“.

Į opiausių problemų sąrašą įtraukti potvyniai Dagestane, gyvūnų žudymas ir interneto blokavimas, taip pat kylančios kainos ir žlungantys verslai.

Rusijos komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas rėžė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį „ekonomika atsidūrė dugne“

„Mes jums dešimt kartų kartojame – ekonomika pasmerkta žlugti. Visas pirmasis ketvirtis dugne. Jei skubiai nesiimsite finansinių, ekonominių ir kitų priemonių, rudenį gresia 1917 metų įvykių pakartojimas“, – iš Valstybės Dūmos tribūnos kalbėjo komunistų lyderis.

Buvęs Rusijos pareigūnas leidiniui „The Economist“ apibendrino, kad tokia kritika ir pokytis rusų mastyme reiškia viena – režimui nebepriklauso ateities kūrimo monopolis ir dabar jis turi tik galią.

[[ge:lrytas:lrytas:42334495]]

Taip įvyko dėl brangstančio karo, elito poreikio taisyklėms, politinio klimato pokyčio ir augančios ideologinės kontrolės be jokios tą atsveriančios naudos.

Šios keturios priežastys įvarė V. Putiną į aklavietę. Bet koks rizikingas bandymas išsilaikyti tik pablogins situaciją ir pagreitins nuosmukį, o galios ir ateities ryšio jis nebeatkurs.

E. Papečkys įvertino, kad krentantis V. Putino reitingas ir vis dažniau pasirodanti kritika parodo vieną faktą – visuomenėje auga nepasitenkinimas diktatoriumi.

„Aš apie tai kalbėjau nuo pat karo pradžios, kad būtent politinis spaudimas, ekonominės sankcijos ir karinis nepasisekimas fronte yra trys tokie kertiniai pergalės prieš Rusiją veiksniai.

Nes tikėtis, kad ukrainiečiai karine jėga sutriuškins Rusijos ginkluotąsias pajėgas, pasieks, užims Maskvą ir privers, privers Rusiją kapituliuoti, turbūt neverta to tikėtis.

Tai pergalė būtų tiktai taip padaryt tokį spaudimą visuomenei Rusijos, kad tenai tai sprogtų viduje, kaip jau ne kartą Rusijoje buvo nutikę“, – įvertino jis.

Įvertino kalbas apie V. Putino nuosmukį: „Vyksta žiurkių lenktynės“