Sekmadienį Latvijos politinę padangę sudrebino didelė žinia: po didelio spaudimo gynybos ministras Andris Sprūdas paskelbė apie savo atsistatydinimą.

Trečiadienio naktį Latvijoje sudužo du iš Rusijos oro erdvės atskridę dronai. Vienas jų nukrito ant naftos saugyklos Rėzeknėje ir apgadino keturis tuščius rezervuarus, o kito buvo ieškoma Višani apylinkėse.

Kelias valandas prieš A. Sprūdo atsistatydinimą nepasitikėjimą ministru išreiškė ir Latvijos premjerė Evika Silina.

„Šios savaitės incidentas su dronais aiškiai parodė, kad gynybos sektoriaus politinė vadovybė nesugebėjo įvykdyti savo pažado užtikrinti saugią mūsų šalies oro erdvę“, – rašė E. Silina.

[[ge:lrytas:lrytas:42371397]]

Sekmadienį Rygoje skubiai sušauktoje spaudos konferencijoje A. Sprūdas atsistatydino ir pareiškė norintis apsaugoti Latvijos kariuomenę nuo išnaudojimo politiniams tikslams.

Portalo Lrytas kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas įvertino, kad dronai nebuvo vienintelė priežastis, dėl kurios ministras prarado savo postą.

Kai kurie prognozuoja, kad prieš įtemptus rinkimus ši situacija gali peraugti į politinę krizę ir lemti koalicijos subyrėjimą.

[[ge:lrytas:lrytas:42327488]][[ge:lrytas:lrytas:42345965]][[ge:lrytas:lrytas:42355878]][[ge:lrytas:lrytas:42369359]]

„Pats ministras sako, kad tai yra tik pretekstas ir iš tikrųjų tai, ką jis darė tų dronų apsaugos klausimu, yra visiškai normalūs reagavimo mechanizmai ir vien jį kaltinti ir reikalauti ministro atsakomybės už tai, kad greičiausiai ukrainietiški dronai atsitiktinai užklysta į Latvijos ar kitų Baltijos šalių teritoriją, nėra iš tikrųjų adekvatu“, – A. Sprūdso argumentus išdėstė T. Janeliūnas.

Skylėta sistema

A. Sprūdas spaudimą didelį patyrė jau nuo trečiadienio.

Opozicinės partijos ragino jį atsistatydinti, o koalicijos partneriai vengė aiškiai išreikšti paramą dėl A. Sprūdo veiksmų.

Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) naudojamos akustinės sistemos neaptiko atskrendančio drono, kuris galiausiai pasiekė Rėzeknės miestą.

Mobilieji perspėjimai vietinių telefonuose pasirodė tik praėjus valandai po to, kai dronas jau buvo nukritęs.

Manoma, kad dronas buvo ukrainietiškos kilmės ir skrido į taikinį Rusijoje, tačiau nukrypo nuo savo kurso. Dėl šio incidento toliau vykdomas tyrimas.

„Gynyba yra sritis, kuriai skyrėme reikšmingą finansavimą, atimdami lėšas iš kitų sričių. Tačiau 2 mlrd. eurų biudžetas taip pat reiškia, kad ministras turi geriau suprasti, ko iš jo bus reikalaujama“, – dar ketvirtadienį dėstė E. Silina.

O sekmadienį E. Silina tiesiogiai išreiškė nepasitikėjimą A. Sprūdu, teigdama, kad buvęs ministras nesugebėjo rasti tinkamų būdų ir priemonių užkirsti kelią tokiems dronų įsibrovimams.

[[ge:lrytas:lrytas:42383544]]

Ministrė pirmininkė pirmadienį TV3 televizijai pareiškė, kad „paskutinis lašas“ jos sprendime buvo dronų įskridimas, kurį galėjo geriau koordinuoti gynybos sektorius.

„Per šventes gauta informacija rodo, kad šią situaciją buvo galima daug geriau koordinuoti. Nes informacija apie du skrendančius dronus gynybos sektoriui buvo žinoma“, – sakė ministrė pirmininkė, kalbėdama apie oro gynybos problemas aptinkant dronus ir pavėluotus įspėjimus mobiliuosiuose telefonuose.

Akivaizdu, kad dronų sudužimas sulaukė didelio rezonanso Latvijoje ir tapo stipriu politiniu postūmiu reikalauti ministro atsistatydinimo. Tai yra opi problema Latvijos ir Baltijos šalių saugumui.

Dar kovo pabaigoje Kraslavos savivaldybėje nukrito ir sprogo nuo savo kurso nukrypęs ukrainietiškas dronas, skridęs į taikinį Rusijos uoste Baltijos jūros pakrantėje. Kitas dronas trumpam įskrido į Latviją iš Baltarusijos teritorijos ir grįžo Rusiją.

Gegužės pradžioje Latvijos gyventojai kelis kartus gavo pranešimus apie galimą oro pavojų, tačiau tada dronai oro erdvės nepažeidė. Iš Ukrainos į taikinius Rusijoje paleisti dronai nuo kovo mėnesio buvo įskridę ir į Lietuvos, Estijos bei Suomijos teritoriją.

T. Janeliūno teigimu, šiuo metu Baltijos šalių saugumas yra skylėtas, o ši problema dar opesnė kalbant apie oro gynybą.

„Mes tikrai palyginti neseniai apskritai pradėjome rūpintis problema, ypač dronų problema. Mes neturime tokios patirties ir tokių galimybių kaip ukrainiečiai, kurie stebi faktiškai kiekvieną droną ir skaičiuoja, kada juos numušti, o kada, sakykim, neutralizuoti kitomis priemonėmis.

Tai mes viso to dar tik mokomės. Mūsų tie atsitiktiniai užklydimai sujautrina tą situaciją. Po truputėlį randasi kažkokie nauji sprendimai, kaip tai reikėtų spręsti – su papildomomis radarų galimybėmis, su įvairių mobilių antidroninių priemonių telkimu ties pasieniu ir taip toliau.

[[ge:lrytas:lrytas:42383508]]

Bet vienaip ar kitaip tai vis dar yra tokia pilkoji zona, kur tikrai yra daug rizikos, kad tie atsitiktiniai pavieniai dronai gali būti pražiūrėti“, – dėstė jis.

Profesorius įvertino, kad dar daugiau problemų kyla svarstant, kaip reaguoti į situacijas, kai dronai neturi realaus tikslo kam nors smogti, o į oro erdvę atklysta paveikti elektroninės kovos priemonių.

Reakcija į tokius incidentus, T. Janeliūno manymu, taip pat neturėtų būti perdėta.

„Tai yra nebūtinai juos reikia labai brangiomis priemonėmis numušinėti, kada žinoma, kad arba jie tik praskrenda pro mūsų erdvę, arba neturi apskritai ten jokio tikslo į konkretų objektą pataikyti“, – dėstė jis.

Politiniai skaičiavimai

Penktadienio rytą A. Sprūdas teigė esantis pasirengęs prisiimti atsakomybę ir gerbsiąs Seimo sprendimą dėl jo atsistatydinimo.

„Prisiimu visą atsakomybę. Todėl gerbiu opozicijos siūlymą (reikalauti atsistatydinimo) ir taip pat gerbsiu Saeimos sprendimą šioje situacijoje“, – teigė.

Tikėtina, kad pats A. Sprūdas užbėgo įvykiams už akių.

[[ge:lrytas:lrytas:42383509]]

Latvijos žiniasklaida dar praėjusią savaitę prognozavo, kad nepasitikėjimo A. Sprūdu balsavimas galėjo įvykti dar šį ketvirtadienį.

Taigi atrodytų, kad spaudimas A. Sprūdui ir jo atsistatydinimas buvo susijęs su prastai suvaldyta dronų krize, o tuo ši situacija ir užsibaigia. Tačiau šis argumentas – tik Latvijos vyriausybės pasitelktas miražas.

T. Janeliūno nuomone, spaudimas A. Sprūdui, bent jau iš dalies, buvo grįstas politiniais išskaičiavimais.

„Politinė situacija Latvijoje iš tikrųjų yra sudėtinga, ir čia turbūt yra pagrindinės priežastys - premjerė iš „Naujosios Vienybės“ partijos, ji, matyt, ruošiasi būsimiems parlamento rinkimams.

Ir gali būti, kad politiniai kažkokie išskaičiavimai, tokios manipuliacijos galiausiai sukėlė va tokią koalicijos krizę“, – dėstė jis.

Gali ištikti koalicijos krizė

Ekspertai pažymi, kad dėl šios situacijos gali subyrėti visa Latvijos Vyriausybė.

E. Silina į gynybos ministro postą pasiūlė kariuomenės pulkininką Raivį Melnį ir neketina „Progresyviųjų“ partijai mainais siūlyti kitos ministerijos.

[[ge:lrytas:lrytas:42383668]]

Kai kurie apžvalgininkai jau prognozuoja, kad „Progresviųjų“ partija pasitrauks iš koalicijos, o tai reikštų, kad koalicija prarastų daugumą Seime.

Tuo tarpu pati „Progresyviųjų“ frakcija paskelbė, kad oficialiai lieka koalicijoje, tačiau iškvietė premjerę „aptarti problemų“ trečiadienį.

„Nematome, kad E. Silina šiuo metu galėtų atsakingai vadovauti vyriausybei, atsižvelgiant į pastarųjų keturių dienų įvykius. Nuo ketvirtadienio E. Silina ieškojo būdų, kaip saugumo incidentą panaudoti politiniais tikslais, derindama veiksmus su opozicija“, – pabrėžė frakcijos lyderis Andris Šuvajevs.

A. Šuvajevs pabrėžė, kad premjerė kaltę ant ministerijos suvertė nevisiškai pagrįstai – ir bandė ignoruoti paaiškėjusius kitų institucijų darbo trūkumus.

„Dar daugiau – penktadienį ir šeštadienį bandėme susisiekti su E. Silina, tačiau atsakymo negavome. Matydamas, kad vyksta politinė kampanija, į kurią įtraukiama ir Latvijos kariuomenė, A. Sprūds priėmė labai valstybišką ir atsakingą sprendimą – atsistatydinti iš ministro pareigų iškart po grįžimo į Latviją iš laidotuvių.

Šiuo metu Latvijos Seime valdančioji partija „Naujoji Vienybė“ turi 26 mandatus, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 16, o kairioji „Progresyviųjų“ partija – 10.

Nors formaliai koalicija turi daugiau nei 50 mandatų (iš 100 galimų), priimant svarbius sprendimus Vyriausybei nuolat tenka ieškoti kompromisų su pavieniais parlamentarais.

Tuo metu opozicinės partijos Seime iš viso turi 48 mandatus.

[[ge:lrytas:lrytas:42383510]]

T. Janeliūnas atkreipė dėmesį ir į tai, kad „Naujosios Vienybės“ partija atsilieka apklausose. O tai reiškia, kad išreikšdama nepasitikėjimą ministru E. Silina ir jos partija galėjo ieškoti „politinio impulso“.

„Jai reikia galbūt kažkokio konflikto, kažkokios krizės, kad sužadinti savo rinkėjus ir atitinkamai tikėtis galbūt kažkaip dar pakreipti tuos būsimus rinkimus jų naudai“, – dėstė jis.

Artimiausi rinkimai Latvijoje numatomi 2026 m. rudenį, o situacija šalyje prieš rinkimus – ganėtinai chaotiška.

Apklausos rodo, kad kartelę, reikalingą patekti į Seimą, turėtų peržengti mažiausiai septynios partijos, o dar viena balansuoja ties 5 proc. riba.

Šiuo metu tvirtai pirmauja opozicinė dešinės populistų partija „Latvija pirmoje vietoje“, kurią palaiko apie 15 proc. gyventojų.

12 proc. latvių balsuotų už „Progresyviuosius“, 11 proc. palaikytų nacionalistinį Nacionalinį susivienijimą „Viskas Latvijai!“ – „Tėvynei ir Laisvei / LNNK“.

Tuo tarpu didžiausia koalicijos partnerė „Naujoji Vienybė“ sulauktų apie tik 10 proc. balsų, tiek pat, kiek ir „Jungtinis sąrašas“ bei prorusiška „Suvereni galia“.

Netikėtas sprendimas

Palyginti nedidelio visuomenės dėmesio sulaukė ir E. Silinos pasiūlytas naujasis gynybos ministras – Latvijos kariuomenės pulkininką R. Melnį.

Šis žingsnis sulaukė klausimų iš kritikų, nes paprastai demokratinėse valstybėse ministerijoms vadovauja civiliai, o kariuomenei – kareiviai.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius įvertino, kad toks žingsnis gali būti tinkamas, nes dabartinėje situacijoje būtų labai sunku susitarti dėl partinio kandidato.

Tačiau, prezidento teigimu, jei R. Melnis taps ministru, jis privalės pasitraukti iš kariuomenės.

„Iš tikrųjų ta situacija ir, sakykim, komentarai, kad ministras nepakankamai klausėsi karinio patarimo, kad buvo neva sutrūkinėję ryšiai tarp kariuomenės ir ministerijos, buvo irgi vienas iš paaiškinimų, dėl ko ministras netenkina premjerės lūkesčių.

Ir tas kariškio skyrimas ministru yra iš tikrųjų gana neįtikėtas, nes demokratinėse šalyse yra labai aiškiai atskiriama politinė ministerijų valdžia ir kariuomenės vadovybė.

Tai yra civiliams yra patikima ministerija, o atitinkamai kariškiai rūpinasi tiktais karine dalimi. Tai šitoj vietoj taip, Latvija sukuria tokį gana keistą precedentą ir atitinkamai sunku pasakyt, kuo tai baigsis.

Bet vienaip ar kitaip, tas ministras, kaip jau minėjau, nelabai ilgai, bet kuriuo atveju vadovaus, maksimum iki spalio. Tai šitas precedentas gal ir neįsitvirtins ilgam“, – tokį sprendimą įvertino T. Janeliūnas.

Kritusi ministro galva, dronai ir koalicijos krizė: kas vyksta Latvijoje