Antradienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad NATO turėtų parodyti rusams, jog galima pralaužti jų mažąją Kaliningrade sukurtą tvirtovę. Tai sulaukė nemenko Rusijos propagandistų dėmesio ir pasipiktinimo.

Kalbėdamas apie Europos Sąjungai kylančias grėsmes, Šveicarijos leidinio „Neue Zürcher Zeitung“ (NZZ) žurnalistas atkreipė dėmesį į Kaliningrado sritį.

K. Budrys pareiškė, kad NATO turėtų pademonstruoti savo ryžtą šią grėsmę neutralizuoti, o Aljansas tam turi priemonių ir prireikus visiškai sunaikintų ten esančias Rusijos oro gynybos ir raketų bazes.

„Esminė sėkmingo atgrasymo sąlyga yra Europos vienybė. Tačiau politinė poliarizacija stiprėja“, – atkreipė dėmesį K. Budrys.

[[ge:lrytas:lrytas:42347595]]

Po šio pasisakymo didžiausi Rusijos propagandiniai portalai mirgėjo antraštėmis.

Į užsienio reikalų ministro žodžius sureagavo Kremliaus ruporai, kai kurie politikai tiesiogiai kvestionavo Lietuvos nepriklausomybę, o kiti tiesiog rėžė ilgas tiradas.

Žiniasklaidoje buvo galima rasti ir istorinių „pamokų“.

[[ge:lrytas:lrytas:42496982]][[ge:lrytas:lrytas:42496401]][[ge:lrytas:lrytas:42106267]]

Klausimas dėl nepriklausomybės

Skaudžiai į komentarą sureagavę Rusijos propagandistai K. Budrio žodžius tiesiogiai interpretavo kaip raginimą NATO pulti Kaliningrado sritį.

„Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys paragino NATO smogti Kaliningradui“, – taip tiesiogiai rašė agentūra TASS.

Tačiau iš tikrųjų K. Budrys tiesiogiai neragino NATO pulti Kaliningrado, o veikiau bandė akcentuoti, kad Aljansas turi visas reikalingas atgrasymo priemones, jog prireikus visiškai sunaikintų ten esančias Rusijos oro gynybos ir raketų bazes.

Daugelis ekspertų sutaria, kad galimo NATO ir Rusijos konflikto atveju šis regionas taptų pirmuoju taikiniu gynybos sumetimais.

O panašius žodžius yra ištarę ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) generolai, įskaitant į atsargą išėjusį Beną Hodgsesą.

Todėl net ir pačioje Lietuvoje šie K. Budrio žodžiai nesulaukė tokio didelio dėmesio.

Nepaisant to, K. Budrio žodžiai pataikė į nervą Rusijoje. Ministro komentarą piktai citavo Kaliningrado vietinė žiniasklaida, „Russia Today“, „Sputnik“, „Komsomolskaya Pravda“, „Kommersant“ ir kiti propagandiniai portalai.

[[ge:lrytas:lrytas:42515793]]

O daugiausiai dėmesio užsienio reikalų ministrui davė bene pagrindinė Rusijos propagandinė agentūra TASS, kuri K. Budrio komentaru apie Kaliningradą piktinosi dvi dienas.

Itin įdomu ir tai, kad, kaip įprasta Rusijos žiniasklaidoje, kitos K. Budrio mintys, pavyzdžiui apie pasitikėjimą NATO ir raginimą Europai iškelti gynybą į pirmą vietą, cituojamos nebuvo.

Tuo tarpu Rusijos įstatymų leidėjai puolė reikšti savo nuomonę. Bene pirmasis į K. Budrio žodžius sureagavo Rusijos Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotojas Konstantinas Kosachevas.

Jis rėžė, kad toks komentaras yra „šlykštus ir nepriimtinas“.

„Šis pareiškimas yra toks šlykštus, toks nepriimtinas, kad iškart provokuoja pereiti prie asmeniškumų, tačiau eteryje stengsiuosi to vengti“, – teigė K. Kosachevas.

Kaliningrado sričiai atstovaujantis Rusijos Federacijos Tarybos narys Aleksandras Šenderiukas-Židkovas išliejo pyktį ir netgi iškėlė klausimą dėl Lietuvos nepriklausomybės.

„Jeigu Lietuvos politikai griebiasi tokių pasiūlymų ir tokios retorikos, verta kelti klausimą: ar Lietuva iš tiesų verta savo nepriklausomybės po 36 metų?“ – paklausė senatorius.

„Visiškai aišku, kad pasekmes pajustų Paryžius, Vašingtonas ir Londonas. Todėl, jei būčiau NATO vadovybėje, kažkaip pažabočiau nevaldomus Lietuvos provokatorius“, – toliau nervinosi A. Šenderiukas-Židkovas.

[[ge:lrytas:lrytas:42515787]]

Į K. Budrio komentarus sureagavo ir Kaliningrado srities gubernatorius Aleksėjus Besprozvannychas, kuris pareiškė, kad pradeda rimtai nerimauti dėl savo kaimynų „sveikatos būklės“.

„Tokio pobūdžio pareiškimus gauname periodiškai. Vienintelis dalykas, kurį pastebėjome, – tokia veikla vyksta tik pavasarį arba rudenį. Todėl pradedame rimtai nerimauti dėl mūsų kaimynų sveikatos“, – sakė gubernatorius.

Pateikė pasiūlymą Latvijai

Akivaizdu, kad K. Budrio komentaras pataikė tiesiai į taikinį, nes į jį plačiai reagavo ne tik Kaliningrado įstatymų leidėjai, bet ir Kremliaus politinis elitas.

Tiesa, centriniai V. Putino propagandos ruporai buvo, bent jau kitų propagandistų kontekste, kiek santūresni.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad K. Budrio „raginimai NATO smogti Kaliningradui“ ribojasi su beprotybe, tačiau vargu ar juos galima rimtai vertinti.

„Šis pareiškimas ribojasi su beprotybe. Nemanau, kad jį reikėtų vertinti rimtai. Jis veikiau parodo, kokie įsiaudrinę yra politikai. Tokie įsiaudrinę politikai vargu ar geba imtis apgalvotų, sudėtingų veiksmų. Tai gerai“, – rėžė jis televizijai „Vesti“.

„Deja, Baltijos šalys iš tiesų maniakiškai nusiteikusios prieš Rusiją. Šis „antirusiškumas“ jas apakina, neleidžia galvoti apie ateitį, neleidžia daryti to, kas atitiktų jų pačių interesus. Iš tiesų šis „antirusiškumas“ jų nepuošia“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova šiems K. Budrio komentarams skyrė neįprastai daug dėmesio.

[[ge:lrytas:lrytas:42515801]]

„Tai iš tiesų yra tikra savižudiška paranoja. Jis nekalba apie situacijos bloginimą Rusijai, jis kalba apie situacijos bloginimą savo pačiai šaliai, visuomenei ir gyventojams“, – teigė rusė.

„Bet kuris žmogus, turintis pažymėjimą – turiu omenyje vairuotojo pažymėjimą, – negali nesuprasti atstumo tarp Lietuvos ir Kaliningrado. Neįmanoma to nežinoti.

Lietuvoje, kad ir kur važiuotum, atsidursi arba Kaliningrade, Rusijoje, arba Baltarusijoje. Ir jei kas nors ragina NATO armadą smogti Kaliningradui, tai jie tiesiogiai – ne netiesiogiai, ne kaip hipotetinę galimybę, o tiesiogiai – pareiškia, kad jų šalis ir jų žmonės bus pakišti po smūgiu. Ir po ataka“, – pridūrė M. Zacharova.

Kremliaus propagandistė pateikė savo pasiūlymą – Latvijos užsienio reikalų ministerija turėtų pagalvoti apie Lietuvos užsienio reikalų ministerijos „uždarymą“ dėl jos grasinimų Kaliningradui.

„Pagalvokite: Latvijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Rusija meluoja, kai kalbėjo apie tai, jog Kyjivo režimas įtraukia Baltijos valstybes į konflikto su Rusija eskalavimą, o Lietuvos užsienio reikalų ministerija paragino NATO smogti Kaliningradui.

Kodėl Latvijos užsienio reikalų ministerija nepasakė, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija išprotėjo? Kodėl Latvijos užsienio reikalų ministerija nepasakė, kad Lietuvos užsienio reikalų ministeriją reikia uždaryti, nes ji įtraukia Baltijos valstybes į konfliktą?“ – propagandinei televizijai „Sputnik“ dėstė M. Zacharova.

Atstovė spaudai turėjo omenyje antradienį pasirodžiusius rusų kaltinimus, neva Latvija iš savo bazių į taikinius Rusijos leidžia ukrainietiškus dronus. Šiuos pareiškimus atmetė tiek Ryga, tiek Kyjivas ir pavadino juos "melu".

Kremliaus ruporė atkartojo dažnai naudojamą Rusijos taktiką – okaipizmą (whataboutism – angl.), kuomet dėmesys nuo pagrindinės minties arba klausimo nukreipiamas į kitą, tariamai panašų atvejį.

[[ge:lrytas:lrytas:42515797]]

M. Zacharova pridūrė, kad tokie K. Budrio komentarai yra „beprotybė, visiškai savižudiška paranoja“.

„Kitas dalykas – jiems už tai mokama. Jie daro viską tų interesais, kuriems tiesiog reikia sukelti chaosą Europos žemyne, jį pratęsti ir išplėsti. Tai yra faktas, ir čia nėra emocijų, jokio emocinio atspalvio“, – tęsė diplomatė.

Kol M. Zacharova ir D. Peskovas išsakė palyginus „santūrius“ komentarus, Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas rėžė savo nefiltruotą nuomonę.

Reaguodamas į K. Budrio žodžius, jis užsipuolė Baltijos šalis ir „jų atstovų antirusiškus pareiškimus“, palygindamas juos su „tuščiu lojimu“.

D. Medvedevas platformoje „Telegram“ pareiškė, kad „pirmiausia Estijos atstovas pareiškė, jog derybų su Rusija pradėti neverta, kol Ukraina nepadarys pažangos fronte. Tada Lietuvos atstovas pasiūlė parodyti rusams ir prasiveržti į Kaliningradą.“

„Neseniai kvailiai iš vadinamųjų Baltijos šalių vėl pasižymėjo savo džiaugsmingu rusofobišku lojimu. Pirmiausia kažkoks (Estijos užsienio reikalų ministras Margusas) Tsahkna iš Estijos pareiškė, esą derybos su Rusija neturėtų prasidėti tol, kol „Ukraina“ nepadarys pažangos fronte.

O paskui vienas lietuviškas klinikinis degeneratas pravarde „Budrys“ pasiūlė „parodyti rusams“ ir prasiveržti į Kaliningradą.

Kaip žinoma, maži šunys garsiai loja ant didelių, siekdami padidinti savo autoritetą. Tai suprantama: juk jų smegenys labai mažos.

[[ge:lrytas:lrytas:42515789]]

Jei turėtų didesnes, būtų pasiūlę ką nors kita: panaudoti prieš šalis 404 Vašingtono sutarties 5-ąjį straipsnį „dėl tų trijų išmirusių Baltijos valstybėlių“, – rėžė D. Medvedevas.

Istorijos „pamoka“

Kiti Rusijos propagandistai neapsiribojo tik politikų pareiškimų citavimu ir netgi išdėstė savo istorijos „pamokėlę“.

„Pirmoji gegužės perkūnija, kuri prieš kelias dienas gerokai prisotino ozono didžiules Rusijos teritorijas, gegužės 18-ąją netikėtai priminė to paties pavadinimo rusų klasiko Aleksandro Ostrovskio kūrinį.

Šioje klasikinėje pjesėje, skirtoje tuometinės provincinės Rusijos užkampio „tamsiajai karalystei“, du nieko neveikiantys miestelėnai svarsto Lietuvos kilmę, kuri esą „nukrito ant mūsų iš dangaus“.

Vargu ar klasikas galėjo įsivaizduoti, kad, praėjus 165 metams po pirmojo „Perkūnijos“ pastatymo, ši frazė staiga taps aktuali. Tačiau iš dangaus „nukrito“ ne šiandieninė maža posovietinė respublika, turinti mažiau nei 3 milijonus gyventojų, kuri buvo prijungta prie Rusijos imperijos 70 metų prieš parašant pjesę dėl trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo.

Veikiau tai buvo Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, kuris interviu Šveicarijos laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“ paragino NATO nedelsiant smogti Kaliningrado sričiai“, – vienoje iš propagandinių „analizių“ K. Budrio žodžius pristatė propagandistai Aleksėjus Turbinas ir Andrėjus Surzhanskis.

Kaip įprasta Rusijos propagandai, autoriai „iškasė“ anksčiau pasakytą V. Putino kalbą ir tvirtino, kad K. Budrio pasisakymas patvirtino diktatoriaus žodžius.

[[ge:lrytas:lrytas:42515792]]

Šių metų gegužės 9 d. išsakytame komentare V. Putinas tvirtino, kad Vakarai tikėjosi „ką nors pasiimti“ iš Rusijos, kai 2022 m. šalis esą turėjo žlugti. Neva būtent todėl kai kurios šalys prisijungė prie NATO.

„Visi tikėjosi ką nors pasiimti iš Rusijos, ką nors nugriebti. Kodėl Suomija įstojo į NATO? Ar turėjome kokių nors teritorinių ginčų su Suomija? Ne. Viskas seniai buvo išspręsta, nieko nereikėjo, o Suomijos vadovybė tai puikiai suprato. Tai kodėl jie prisijungė prie NATO? Tikėdamiesi, kad čia viskas sugrius, ir štai jie – pokšt, pokšt. Jie jau stato sieną palei Sestros upę“, – rėžė V. Putinas.

Pasak straipsnio autorių, šie K. Budrio žodžiai dabar jau tikrai nepalieka abejonių dėl V. Putino komentaro tikslumo. „Tuomet jie to norėjo, o dabar vis dar apie tai svajoja“, – rašo propagandistai.

Toliau Rusijos propagandistai vaizdingame pasakojime, kuris labiau primena alternatyvios realybės pjesę, kaip „argumentą“ pasitelkė palyginimą su britų kino klasiko Čarlio Čaplino komedija „Didysis diktatorius“.

„Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministro nė kiek nesutrikdė karikatūriškas panašumas tarp aplinkybių, kuriomis jis pateikė šį raginimą, ir garsiosios scenos iš Čarlio Čaplino filmo „Diktatorius“, kurio pagrindinis veikėjas savo ekspansionistinėje isterijoje šėlsta pasaulio simboliu tapusio gaublio fone.

Lankydamasis Ciuricho universitete Budrys taip pat dėl kažkokios priežasties kalbėjo universiteto auditorijoje stovinčio gaublio fone. Pasak Šveicarijos laikraščio, jis rodė pirštu pakaitomis į Lietuvą, Rusiją ir Jungtines Amerikos Valstijas, pradėdamas interviu teiginiu, kad Rusija galėtų lengvai paleisti raketą į Ameriką per Arktį“, – teigė propagandistai.

„Savižudiška paranoja“: Lietuvai pataikius į Rusijos nervą Kremlius puolė į isteriją