Ukrainos smūgių sukelta degalų krizė Rusijoje pradeda kelti chaosą. Rusai visoje šalyje skundžiasi dėl sutrikusio įprasto gyvenimo, o eilėse link degalinių netgi kilo muštynės.

Kuro krizę Rusijoje pripažino ir pats Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas.

„Problemos vis dar egzistuoja automobilių savininkams ir verslui. Deja, degalinėse ir toliau formuojasi eilės, o kai kurių populiarių kuro rūšių gali būti sunku gauti“, – sekmadienį teigė jis.

Tačiau problemų mastas gali būti kur kas didesnis. Nepriklausomas Rusijos leidinys „Agentsvo“ pastebi, kad degalų krizė jau pradėjo daryti įtaką kasdieniam gyvenimui visoje šalyje.

[[ge:lrytas:lrytas:43013831]]

Rusams jau teko koreguoti savo kasdienybę – atsisakyti arba sumažinti keliones asmeniniu transportu ir taksi. Kai kuriuose regionuose žmonėms tenka persėsti į viešąjį transportą.

Tačiau ekonomistai prognozuoja, kad Rusijoje dėl šios krizės gali išaukti prekių kainos, nes verslai gali būti priversti išaugusias išlaidas įtraukti į galutinę produkcijos kainą.

Visgi didžiausią smūgį šios krizės metu patyrė Krymas, kurį pastarosiomis savaitėmis beveik kasdien atakuoja Ukrainos dronai ir raketos.

[[ge:lrytas:lrytas:43015313]][[ge:lrytas:lrytas:42985468]][[ge:lrytas:lrytas:42996086]][[ge:lrytas:lrytas:42976645]]

Prie Kerčės tilto dėl iš regiono bėgančių gyventojų praėjusią savaitę susidarė spūstys, žmonės visiškai negali gauti degalų, o verslui jau teko atleisti darbuotojus.

Rusų nervai neatlaikė

Pagrindinis būdas, kaip degalų krizė paveikė kasdienį rusų gyvenimą, yra prie degalinių susidariusios ilgos eilės.

Iš visų Rusijos regionų apie degalų pardavimo apribojimus nepranešta tik dviejuose – Kalmukijoje ir Čiukotkoje, suskaičiavo leidinys „Vot tak“.

Buvęs Ukrainos vidaus reikalų viceministras Antonas Heraščenka paskelbė dešimtis vaizdo įrašų, kuriuose matyti kuro trūkumo sukeltos pasekmės visoje Rusijoje.

Eilės buvo užfiksuotos visuose Rusijos regionuose nuo Sankt Peterburgo, Maskvos, Volgogrado, Altajaus Respublikos iki pat Irkutsko. Kai kurios iš jų siekė net kelis kilometrus.

Susidarius ilgoms eilėms prie degalinių, kai kurių žmonių nervai tiesiog neatlaikė.

„Vairuotojai kameromis užfiksuoti besiginčijantys dėl kuro“, – pranešė amerikiečių televizija „Fox News“, paskelbusi vaizdo įrašų rinkinį apie konfliktus degalinėse.

[[ge:lrytas:lrytas:43016357]]

Viename iš vaizdo įrašų matyti vyrai, besimušantys prie degalinės.

Kitame – akivaizdžiai įsiutęs vyras, konfliktuojantis su keliomis moterimis. Vienu metu jis eina link dviejų išsigandusių moterų, o trečia moteris bando jį sustabdyti.

[[ge:lrytas:lrytas:43016358]]

Dar viename įraše matyti vyras, įkišęs galvą pro kito automobilio keleivio langą.

„Maskvoje rusai pasirengę vieni kitiems griebtis už gerklės dėl benzino. Žmonės praranda kantrybę. Dvi moterys degalinės eilėje susiginčijo taip smarkiai, kad konfliktas vos neperaugo į muštynes. „Dink iš čia! Aš tau veidą sudaužysiu!“ – šaukė viena iš jų“, – skelbė leidinys NEXTA.

[[ge:lrytas:lrytas:43016363]]

Didelio masto kuro krizės ignoruoti nebegalėjo ir pats V. Putinas. Tarp galimų sprendimų Rusijos vadovas paminėjo benzino ir aviacinio kuro eksporto draudimą.

„Svarstome visišką dyzelino eksporto uždraudimą“, – teigė jis ir pareikalavo paspartinti naftos perdirbimo gamyklų remontą bei pagerinti jų apsaugą.

Nepaisant smūgių Rusijai sukeliamų problemų, V. Putinas atmetė galimybę sėsti prie derybų stalo su Ukraina.

„Jų tikslas – bent jau pakirsti mūsų pasitikėjimą savimi ir savo galimybėmis, o geriausiu atveju – sukelti susiskaldymą Rusijos visuomenėje, priversti Rusiją bent laikinai sustabdyti mūsų karinį puolimą kontaktinėje linijoje ir sudaryti sąlygas pradėti derybas sąlygomis, kurios būtų palankios mūsų priešininkui.

Mes jiems tokios galimybės nesuteiksime“, – teigė V. Putinas.

Paveikė visus sektorius

Eilės prie degalinių – ne vienintelė problema, su kuria susiduria rusai.

Visų pirma, degalų krizė stipriai paveikė taksi sektorių. „Kommersant“ duomenimis, kai kuriuose regionuose vairuotojai pradėjo rečiau išvažiuoti į darbą, atsisakyti tolimų užsakymų ir kelionių į miesto centrą, nes baiminasi likti be degalų.

[[ge:lrytas:lrytas:43019644]]

Taksi parkai vertina, kad vairuotojų skaičius sumažėjo 5–20 proc., o mokėjimų paslauga „T-Pay“ užfiksavo, kad vidutinė kelionės taksi kaina visoje šalyje per metus išaugo 8 proc.

Viename Rusijos taksi vairuotojų „Telegram“ pokalbyje, kuriame dalyvauja 20 tūkst. žmonių, nuo praėjusios savaitės atsirado dešimtys skundų dėl degalų trūkumo, uždarytų degalinių ir negalėjimo įsipilti kuro.

Benzino trūkumas paveikė ir autobusų veiklą keliuose regionuose. Pavyzdžiui, Krymo gyventojai praneša apie pailgėjusius autobusų maršrutų intervalus. Apribojimai taip pat įvesti Rostovo srityje.

Kaliningrado srityje, Užbaikalės krašte ir Kalugos srityje kai kurie maršrutai atšaukiami dėl degalų trūkumo.

Irkutsko srityje problema pasiekė net vandens transportą. Regione buvo sumažinti reguliarūs ir ekskursiniai maršrutai Baikalo ežeru bei Angaros upe.

Kuro krizė paveikė ir aviaciją. Pigių skrydžių oro linijų bendrovė „Azimut“ dar praėjusią savaitę įspėjo apie kritinę situaciją aviacinių degalų rinkoje.

Rusijos turizmo agentūrų aljanso (ATA) viceprezidentas Aleksanas Mkrtčianas atkreipė dėmesį, kad skrydžiai masiškai atšaukiami, o labiausiai nukenčia reguliarūs reisai.

Dėl visų šių priežasčių Rusijoje sutriko ir turizmo sektoriaus veikla. Kelionių organizatoriai fiksuoja apie 5–6 proc. sumažėjusius vidaus kelionių pardavimus. Kaip pabrėžia „Kommersant“, tai pirmiausia susiję su sumažėjusia paklausa kelionėms į Krymą ir Sočį.

Rusai renkasi trumpesnes keliones į kaimyninius regionus. Pavyzdžiui, bendrovėje „Alean“ pastebėta, kad susidomėjimas kelionėmis į Tulos, Ivanovo, Tverės, Kostromos ir Jaroslavlio sritis vidutiniškai išaugo 15 proc.

[[ge:lrytas:lrytas:43019636]]

Rusijos turizmo operatorių asociacija (ATOR) prognozuoja, kad degalų kainų augimas padidins organizuotų kelionių paketų kainas tiek šalies viduje, tiek užsienyje.

Skaudžiausias smūgis – Krymui

Vis dėlto ši kuro krizė skaudžiausiai smogė Krymui.

Sevastopolio valdžia per pastarąjį mėnesį ne kartą griežtino degalų pardavimo apribojimus: iš pradžių buvo ribojamas pardavimas tik atsiskaitant grynaisiais, vėliau – naudojant išankstinio apmokėjimo degalų korteles ir kuponus.

Vėliau gyventojams buvo leista per savaitę įsigyti ne daugiau kaip 20 litrų benzino, naudojant QR kodus, platinamus per valstybės remiamą susirašinėjimo programėlę „Max“.

Tačiau dar vėliau degalų prekyba buvo visiškai sustabdyta, o praėjusią savaitę ribotas QR kodų platinimas vėl atnaujintas.

Nors iš pradžių Olesya atsisakė įsidiegti „Max“, ji sakė galiausiai nusileidusi, nes nebeturėjo kito pasirinkimo.

„Mano draugai ir aš visi susirinkome mano bute, ir kiekvienas bandė gauti kodą mano automobiliui“, – sakė ji.

[[ge:lrytas:lrytas:43019624]]

„Mes ten sėdėjome dešimt žmonių, tikėdamiesi, kad bent vienas iš mūsų gaus kodą“, – „The Moscow Times“ pasakojo Sevastopolio gyventoja Olesya. Nepaisant šių pastangų, jai taip ir nepavyko gauti QR kodo.

Olesya pasakojo, kad iš darbdavio gauto degalų kupono užteko vos vienai kelionei pas tėvus ir kelioms kelionėms į parduotuvę apsirūpinti maistu.

Su „The Moscow Times“ kalbėję vietos gyventojai pabrėžė, kad degalai tapo sunkiai prieinami, nuolatiniai elektros tiekimo sutrikimai ir vandens trūkumas tapo įprasti, o net tokios kasdienės užduotys kaip kelionė į darbą ar maisto pirkimas tapo vis sudėtingesnės.

Krymas jau anksčiau susidūrė su benzino tiekimo sutrikimais 2025 m. rudenį, kai vairuotojai visame pusiasalyje valandų valandas laukdavo eilėse prie degalinių. Tačiau dabar eilių beveik neliko, nes benzino daugumai privačių vairuotojų tiesiog nebėra.

Pasak gyventojų, benzinas daugiausia rezervuojamas avarinėms tarnyboms, policijai, ugniagesiams, komunalinėms įmonėms ir verslui, turinčiam galiojančias tiekimo sutartis.

Žmonės savo nepasitenkinimą reiškė komentaruose po gubernatoriaus Sergejaus Aksionovo įrašais socialiniuose tinkluose.

[[ge:lrytas:lrytas:43019625]]

„Kada bus išspręstos kuro problemos?“ – parašė viena Krymo gyventoja vardu Anna.

Auganti juodoji rinka

Kai kurie Krymo gyventojai benzino pradėjo vykti pirkti į pietų Rusiją. Tačiau dalis degalinių darbuotojų Rusijos Krasnodaro ir Rostovo regionuose atsisakė parduoti degalus automobiliams su Krymo registracijos numeriais.

„Jie man sako, kad neturi benzino Krymo gyventojams – tik vietiniams, – pasakojo Krymo gyventojas Michailas. – Kad pripildyčiau pilną baką ir parsivežčiau 200 litrų kuro namo, sustodavau kiekvienoje degalinėje važiuodamas M-4 keliu ir visur, kur tik galėjau, prisipildydavau tiek, kiek buvo įmanoma.“

Michailas teigė, kad traukiniais ir viešuoju transportu Kryme pasikliauti neįmanoma, nes jie arba atšaukiami, arba nuolat keičiami jų tvarkaraščiai.

Prasidėjus plataus masto Ukrainos smūgiams, Rusijos valdžiai sunkiai sekasi užtikrinti stabilų degalų tiekimą į Krymą. Tai sukūrė ir juodąją rinką okupuotame pusiasalyje.

Kai kurie Krymo gyventojai važiuoja į Rusiją pirkti benzino ir vėliau jį perparduoda vietinėse susirašinėjimo grupėse už net 350 rublių (4,24 euro) už litrą, nors iki trūkumo pradžios kaina siekė apie 80 rublių (0,96 euro).

Nors internetinė prekybos platforma „Avito“ draudžia skelbimus apie benzino pardavimą, gyventojai teigia, kad pasiūlymai ir toliau platinami vietinėse pokalbių grupėse, skirtose kuro paieškai pusiasalyje. Be to, nemaža dalis pardavėjų, kaip įtariama, yra sukčiai.

[[ge:lrytas:lrytas:43019633]]

Problemos – ir Krymo verslui

Po Ukrainos smūgių dalis Krymo teritorijos liko be elektros ir vandens. O tai sukėlė didelių problemų ne tik gyventojams, bet ir vietos verslui.

Atsarginiai energijos šaltiniai, tokie kaip dyzeliniai generatoriai, suteikė tik ribotą pagalbą, nes ir jiems reikalingas dyzelinas. Todėl daugelis Krymo kavinių, parduotuvių ir prekybos centrų buvo priversti užsidaryti.

Tarp nedaugelio veikiančių įmonių liko maisto parduotuvės, kurios dar gali sau leisti naudoti generatorius.

Elektros tiekimo sutrikimai taip pat tiesiogiai prisidėjo prie vandens trūkumo, nes siurblinės negali nuolat tiekti vandens gyventojams.

„Mūsų miestelis yra stepėje. Vanduo čia visada turi būti pumpuojamas. Kai nėra elektros – o pastarąją savaitę jos beveik nebuvo – nėra ir vandens“, – „The Moscow Times“ pasakojo dviejų vaikų mama Jekaterina iš Džankojaus.

„Dabar labai karšta. Negaliu nei nusiprausti, nei išskalbti drabužių. Ne visada net galima nueiti į tualetą. Kartais turiu skubėti pas giminaičius, kurie turi vandens, kai jo pati neturiu“, – pridūrė ji.

Sutriko ir istoriškai svarbus okupuoto pusiasalio turizmo sektorius, nes dalis Rusijos gyventojų, planavusių atostogas Kryme, dabar ieško alternatyvų. Be to, prasidėjus vasaros kelionių sezonui, dalis jau atvykusių poilsiautojų dėl oro atakų nusprendė grįžti į žemyninę Rusiją.

[[ge:lrytas:lrytas:43019626]]

Viešbučių, svečių namų, vyno ūkių ir kelionių organizatorių savininkai pranešė apie staigų užsakymų atšaukimų augimą nuo šio mėnesio pradžios.

Maksimas, Krymo gyventojas, nuomojantis kambarius mažame namelyje Jaltos pakraštyje, sakė nežinantis, kaip išsaugoti savo verslą.

„Pernai paėmiau paskolą nameliui atnaujinti. Maniau, kad šią vasarą atgausiu išlaidas ir grąžinsiu skolas. Tikėjausi, kad bent vietiniai turistai atvyks. Galiausiai net tie, kurie gyvena Kryme, nustojo keliauti“, – sakė jis.

Tuo metu ūkininkai Kryme pradėjo skųstis, kad neturi kuro derliaus nuėmimo darbams, todėl žemės ūkio technika tiesiog stovi.

Mažiausiai du skundus dėl kuro trūkumo derliaus nuėmimo metu antradienį po S. Aksionovo įrašu apie situaciją pusiasalyje paliko dvi Krymo gyventojos.

„Gerbiamas Sergejau Valerjevičiau! Dabar vyksta grūdinių kultūrų derliaus nuėmimas, tačiau nė vienas litras dyzelino ir benzino niekam nebuvo suteiktas!!! Nėra galimybės nuimti derliaus, o grūdai kiekvieną dieną byra, žmonės panikuoja ir patiria nuostolių!

Mokėjimų už lizingą ir paskolas technikai niekas neatšaukė!!! Pasakykite, prašau, kada bus kuro ir kur jo galima įsigyti??? Visai neseniai žemės ūkio ministras pareiškė, kad visi žemdirbiai aprūpinti kuru!!! Tačiau niekas nieko negavo!!! Padėkite, prašau“, – parašė LDPR aktyvistė ir buvusi Džankojaus miesto tarybos deputatė nuo partijos „Vieningoji Rusija“ Natalija Kučerjavaja.

„Sveiki! Prašau patarti, ką daryti ūkininkams??? Derlius byra, mus tik maitina pažadais, kad problema sprendžiama, tačiau niekas nejuda. Kur gauti kuro derliaus nuėmimui?“ – klausė kita „VK“ vartotoja Elizaveta Lozenko.

Antradienį „Telegram“ kanale paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame teigiama, kad dėl kuro trūkumo vienas ūkis praranda 5 tonas kviečių iš hektaro pasėlių.

Leidinys „Forpost“ šeštadienį rašė, kad žemdirbiams tenka kas 7–10 dienų važiuoti su kanistrais į žemyninę Rusijos dalį. Vienas ūkininkas teigė, kad norint atsivežti 200 litrų kuro reikia sunaudoti 60 litrų benzino.

„Taip nelabai apsimoka, bet kitaip nėra kaip“, – sakė jis.

Nepaisant to, Rusijos valdžios institucijos ir toliau laikosi optimistinių vertinimų. Anot žemės ūkio ministro Deniso Kratiuko, nuo derliaus nuėmimo kampanijos pradžios birželio 17 d. visi ūkiai buvo aprūpinti kuru.

Šeštadienį per pasitarimą dėl situacijos kuro rinkoje V. Putinas nurodė užtikrinti, kad būtų laikomasi kuro tiekimo žemės ūkio ūkiams grafikų.

Rusijoje – neįtikėtinas chaosas: eilėse prie degalinių – net ir muštynės (1)