Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimas pakeisti premjerę, formuoti naują vyriausybę ir joje nebepalikti populiaraus gynybos ministro Mychailas Fedorovas sukėlė visuomenės pyktį bei protestus.

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ žurnalistas Eldoradas Butrimas pabrėžė, kad ukrainiečiams nebuvo aiškiai paaiškinta, kodėl toks pertvarkymas apskritai buvo reikalingas.

Pasak jo, valdantieji iki tol gyrė premjerės vadovaujamą vyriausybę ir tvirtino, jog ji dirba gerai. Opozicija taip pat nerengė balsavimo dėl nepasitikėjimo ir nereikalavo premjerės pasitraukimo.

„Visiškai netikėtai prezidentas pareiškė, kad atleidžia premjerę, ir nepaaiškino, kodėl tai daroma“, – sakė E. Butrimas. Keičiantis premjerei pradėta formuoti ir nauja vyriausybė.

[[ge:lrytas:lrytas:43166607]]

Netrukus paaiškėjo, kad joje gynybos ministro pareigų nebeis Mychailas Fedorovas. Šias pareigas jis ėjo vos pusę metų, tačiau, anot E. Butrimo, kariškiai ir karo ekspertai jį vertino kaip vieną geriausių Ukrainos gynybos ministrų.

Sukilo prieš „mėsininką“

M. Fedorovui yra 35 metai, jis yra informacinių technologijų specialistas, palaikantis ryšius su žinomais Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) technologijų sektoriaus atstovais. Pasak E. Butrimo, per trumpą laiką ministras spėjo įgyvendinti nemažai svarbių pokyčių.

Vienu svarbiausių pasiekimų E. Butrimas pavadino susitarimą dėl „Starlink“ ryšio atjungimo Rusijos okupantams. Netekus ryšio Rusijos pajėgose kilo panika ir chaosas, o Ukrainos kariai tuo metu sugebėjo užimti daugiau teritorijų ir kai kur iš gynybos pereiti į puolimą. Jis taip pat paminėjo smūgius Rusijos naftos objektams ir Krymo aprūpinimo kelio blokavimą.

[[ge:lrytas:lrytas:43129233]][[ge:lrytas:lrytas:43148970]][[ge:lrytas:lrytas:43150417]][[ge:lrytas:lrytas:43156299]]

Pasak pašnekovo, Krymui šiuo keliu nebegalima tiekti nei ginklų, nei naftos produktų, o Rusijos puolimas daugelyje vietų įstrigo. Todėl sprendimas atsisakyti kariškių girto ir efektyviai dirbusio ministro visuomenėje sukėlė didelį šoką.

Solidarizuodamasis su M. Fedorovu atsistatydino Ukrainos oro pajėgų vado pavaduotojas. Pareigas taip pat paliko vienai parlamento komisijai vadovavęs V. Zelenskio partijos atstovas.

Tiesa, į gatves protestuoti daugiausia ėjo jauni žmonės. E. Butrimas pabrėžė, kad jų pasipiktinimą stiprino ir neigiamas dalies visuomenės požiūris į Ukrainos kariuomenės vadą Oleksandrą Syrskį, dėl savo šaltakraujiškumo plačiai praminto „mėsininku“.

O. Syrskiui yra 60 metų, jis laikomas labai patyrusiu karininku, tačiau jo vardas siejamas su keliais rimtais skandalais. Pasak E. Butrimo, viename su kariuomenės vadu siejamame specialiajame šturmo padalinyje per mokymus žuvo nemažai karių.

[[ge:lrytas:lrytas:43168698]]

Ukrainos parlamento komisija ir žmogaus teisių ombudsmenas esą taip pat nustatė, kad susirgusiems kariams nebuvo leidžiama vykti pas gydytojus. E. Butrimas teigė, kad dėl tokio aplaidumo mirė daugiau kaip 20 karių.

Pašnekovas kalbėjo ir apie įtarimus, kad šturmui ruošiami, gatvėse priverstinai mobilizuoti bei tarnybos bijantys žmonės buvo mušami ir kitaip žiauriai verčiami tapti drąsesniais kariais. Šie pranešimai visuomenėje sukėlė dar didesnį nepasitenkinimą.

„Jie ten mušami, su jais žiauriai elgiamasi ir norima padaryti tikrus karius“, – pasakojo E. Butrimas. Anot jo, visuomenę ypač piktina brutalumas ir tai, kad nėra tausojamos karių gyvybės.

Ukrainos žiniasklaida rašo, kad būtent įtampa tarp M. Fedorovo ir O. Syrskio galėjo tapti pagrindine priežastimi, dėl kurios gynybos ministrui neatsirado vietos naujoje vyriausybėje. E. Butrimas atsakė, kad tokiu argumentu dabar mėgina remtis V. Zelenskis.

Vis dėlto apie rimtą konfliktą visuomenė anksčiau beveik nieko nežinojo. Buvo girdėti tik pavienių užuominų ir gandų, nes nesutarimai esą vykdavo per uždarus pasitarimus.

[[ge:lrytas:lrytas:43168694]]

V. Zelenskio motyvai

Tačiau E. Butrimas pabrėžė, kad prezidento ir premjero pareiga yra užtikrinti skirtingų pažiūrų žmonių bendradarbiavimą. Jie turėtų arba sutaikyti konfliktuojančius pareigūnus, arba organizuoti darbą taip, kad nesutarimai netrukdytų valstybės valdymui.

„Atleisti efektyvų, daugelio laikomą pačiu efektyviausiu gynybos ministru daugumai atrodo visiškai nelogiška“, – aiškino žurnalistas. Dėl šios priežasties dalis ekspertų iki šiol nesupranta nei premjerės pakeitimo, nei visos naujos vyriausybės formavimo motyvų.

Viena iš rimtai svarstomų versijų yra susijusi su paties V. Zelenskio požiūriu į populiarius savo aplinkos žmones. Esą prezidentas gali juos laikyti galimais konkurentais, galinčiais sumažinti jo populiarumą ir mesti iššūkį per kitus rinkimus.

„Yra versija, kad V. Zelenskis nemėgsta populiarių žmonių savo aplinkoje ir žiūri į juos kaip į konkurentus“, – pasakojo E. Butrimas. Jis priminė, kad anksčiau buvo atleistas ir didelio visuomenės palaikymo sulaukęs kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas.

Vienas žinomas Ukrainos žurnalistas dar prieš du mėnesius prognozavo, kad M. Fedorovas neteks pareigų, nes darosi pernelyg populiarus. E. Butrimas pažymėjo, kad ši prognozė galiausiai išsipildė.

[[ge:lrytas:lrytas:43168704]]

Blogi ženklai

E. Butrimas įspėjo, kad Ukrainos politinė sistema šiuo metu veikia neįprastai.

Pagal Konstituciją Ukraina yra parlamentinė valstybė, todėl tokius sprendimus kaip premjero keitimas turėtų priimti parlamentas. Tačiau nuo 2019 m., kai V. Zelenskis tapo prezidentu, jis, anot pašnekovo, su parlamentu beveik nesikonsultuoja.

Parlamente daugumą turi paties V. Zelenskio įkurta partija „Tautos tarnas“. E. Butrimo teigimu, prezidentas tikisi, kad jos nariai aklai balsuos taip, kaip jiems nurodoma.

„Nemažai ekspertų tai jau vadina pusiau autoritarine valstybe“, – įspėjo žurnalistas.

V. Zelenskis, pasak pašnekovo, visiškai nederina sprendimų su opozicija. Per penkerius karo metus jis pirmą kartą su opozicijos atstovais susitiko tik šį pavasarį. Net su savo paties įkurtos partijos atstovais V. Zelenskis pradėjo reguliariau susitikinėti tik neseniai. Iki tol tokie susitikimai esą vykdavo maždaug kartą per dvejus metus.

„Tai jau visiškai neparlamentinė šalis, todėl negalima nuspėti, ką prezidentas darys“, – teigė E. Butrimas. Dėl tokio valdymo būdo daug sprendimų lieka nežinomi ir sunkiai prognozuojami.

[[ge:lrytas:lrytas:43168707]]

Motyvai aiškėja

2021 m. pabaigoje, dar prieš 2022 m. prasidėjusį karą, V. Zelenskio populiarumas buvo nukritęs iki maždaug 30 procentų, nors prezidento rinkimus jis buvo laimėjęs turėdamas 73 procentų rinkėjų palaikymą.

Pasak E. Butrimo, žmonės V. Zelenskį rinko prisimindami serialą „Tautos tarnas“ ir patikėję jo pažadais įveikti korupciją bei užbaigti karą. Tačiau pašnekovo vertinimu, šių pažadų įgyvendinti nepavyko.

V. Zelenskio populiarumas padidėja, kai jį užsipuola JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nes ukrainiečiai tai vertina kaip išpuolį prieš visą tautą. Palaikymas taip pat auga, kai prezidentui pavyksta Europoje susitarti dėl naujos paramos Ukrainai.

„Kai D. Trumpas jį užsipuolė, tautai atrodė, kad užsipuolė visą tautą“, – sakė E. Butrimas. Tačiau kilus naujiems skandalams prezidento populiarumas vėl mažėja.

E. Butrimas neatmetė galimybės, kad vyriausybės keitimu buvo mėginama užbėgti už akių kritikai dėl kelių pastarojo meto skandalų.

Kodėl buvo pakeistas būtent M. Fedorovas, iki galo neaišku. E. Butrimas neatmetė nei politinio populiarumo, nei verslo interesų versijos.

Pasak jo, per O. Syrskį karinius užsakymus gaudavę žmonės buvo susiję su milžiniškais milijoninės ir milijardinės vertės srautais. M. Fedorovas tuo metu siekė, kad sprendimai ir užsakymai būtų vykdomi skaidriai.

„Ar čia verslo dalykai, ar V. Zelenskiui nepatiko jo populiarumas – to mes iki galo nežinome“, – pokalbį apibendrino E. Butrimas.

Po M. Fedorovo atleidimo – naujos detalės: įvardijo galimą V. Zelenskio motyvą (5)