Po kelias savaites trukusių įtemptų JAV ir Kanados derybų dėl muitų susitarimas atrodė jau pasiekiamas ranka. Tačiau derybos žlugo paskutinę akimirką, o Kanados premjeras Markas Carney nusprendė padaryti tai, ko vengė daugelis kitų JAV sąjungininkų – smogti Donaldui Trumpui atgal.

Liepos mėnesį D. Trumpas paskelbė įvedantis 50 proc. muitus maždaug 20 mlrd. dolerių vertės prekėms iš Kanados. Muitai turėjo įsigalioti rugpjūčio 19 d.

Antradienio vakarą, likus mažiau nei dviem valandoms iki muitų įsigaliojimo, D. Trumpas socialiniame tinkle paskelbė apie „susitarimą“ ir muitų įvedimą atidėjo trims dienoms. Abi šalys dar turėjo suderinti galutinę dokumento versiją.

Trečiadienį už abiejų šalių prekybą atsakingi pareigūnai stovėjo greta vienas kito, šypsojosi ir teigė išsprendę keletą dvišalių santykių klausimų, o susitarimas esą jau buvo visai netoli.

[[ge:lrytas:lrytas:43661056]]

Tačiau paskutinę minutę derybos žlugo. Nepasiekus susitarimo, penktadienį įsigaliojo 50 proc. muitai daliai kanadietiškų prekių, sudarančių apie 5 proc. Kanados eksporto į JAV. Tarp jų – vynas, pieno produktai, cementas, drabužiai ir ledo ritulio įranga.

Kanada paskelbė, kad į D. Trumpo muitus atsakys „doleris už dolerį“ principu ir apmokestins tokias JAV prekes kaip plienas, pieno produktai, buitinė technika, žemės ūkio įranga, celiuliozė, popierius ir elektronika.

„Mes smogsime atgal“, – teigė M. Carney. Kanados atsakomieji muitai turėtų įsigalioti rugsėjo 8 d.

Abi šalys dėl žlugusių derybų kaltino viena kitą. M. Carney pareiškė, kad JAV paskutinę akimirką pasiūlė „nesąžiningas ir ekonomiškai nepagrįstas“ sąlygas, kurios pažeidė šalies suverenitetą.

„Trumpai tariant, jie pareikalavo per daug ir pasiūlė per mažai. Kai jus puola, jūs esate kare. Mus užpuolė. – šeštadienį kovingai kalbėjo M. Carney. – Negalime priimti to, ką jie pasiūlė, ir neduosime to, ko jie prašė.“

[[ge:lrytas:lrytas:43657350]][[ge:lrytas:lrytas:43173937]][[ge:lrytas:lrytas:43117545]]

D. Trumpas atsakė, kad kanadiečiai elgėsi „kvailai“, įsitraukdami į prekybos karą su JAV ir manydami, kad jį „iš tikrųjų laimės“.

„Kanada nori valstijos teikiamų privalumų, pati nebūdama valstija!!! Jie taip pat daugelį metų mūsų puikiems ūkininkams taikė didžiulius muitus. Daugiau to nebus!!!“ – „Truth Social“ sau įprastu stiliumi rašė jis.

Ekspertai perspėja, kad abi šalys atsidūrė ant „visaverčio prekybos karo“ slenksčio, tačiau padėtis gali greitai pasikeisti.

Kodėl derybos žlugo?

M. Carney pareiškė, kad Kanados pareigūnai derėjosi „sąžiningai ir gera valia“, tačiau būtent JAV pasiūlė naujas sąlygas, kurios buvo „nesąžiningos“, pažeidė Kanados suverenitetą ir atskleidė JAV „įsipareigojimų tikrai ekonominei partnerystei“ ribas.

[[ge:lrytas:lrytas:43681908]]

Kokios buvo tos sąlygos? Kanada siekė, kad būtų panaikinti D. Trumpo muitai automobiliams, plienui ir aliuminiui, kurie pakenkė šalies ekonomikai, privertė atleisti darbuotojus ir sukėlė įtampą kadaise geležiniuose prekybos santykiuose.

Mainais į tai Kanada buvo pasirengusi nusileisti dėl kelių JAV reikalavimų, įskaitant atsakomųjų muitų amerikietiškiems automobiliams, plienui ir aliuminiui panaikinimą.

M. Carney taip pat ketino raginti provincijų vadovus panaikinti amerikietiško alkoholio pardavimo ribojimus.

Netrukus po to, kai D. Trumpas pratęsė muitų įvedimo terminą, derybininkai jau buvo priartėję prie susitarimo.

Su derybomis susipažinę „The Wall Street Journal“ šaltiniai atskleidė, kad JAV ketino sumažinti plieno ir aliuminio muitus nuo 50 iki 25 proc., o pagrindiniams automobilių muitams būtų pritaikiusi sumažinimą nuo 25 iki 15 proc.

Kaip skelbia „The Wall Street Journal“, derybas apsunkino JAV pramonės atstovų pasipriešinimas ir nesutarimai D. Trumpo administracijos viduje.

Kanados pareigūnams didelį nerimą sukėlė JAV prekybos sekretoriaus Howardo Lutnicko įsitraukimas į derybas. Anksčiau jis yra sakęs, kad kanadiečiai „yra nevykėliai“, ir kritikavęs jų derybinę strategiją.

M. Carney atskleidė, kad paskutinę minutę JAV pareikalavo susilpninti Kanados prancūzų kalbos ir kultūros apsaugą bei apriboti Kanados galimybes sudaryti prekybos susitarimus su kitomis šalimis.

[[ge:lrytas:lrytas:43681988]]

Dar vienas ginčytinas klausimas buvo automobilių muitai.

Pasak M. Carney, JAV derybininkai pareikalavo, kad vidutinio dydžio ir sunkiasvoriai sunkvežimiai nebūtų įtraukti į automobilių muitų lengvatų schemą, „nepateikdami jokio pagrindimo“.

Savo ruožtu amerikiečių pusė pateikė savo versiją. JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras penktadienį teigė, kad mainais į Kanados nuolaidas Vašingtonas pasiūlė „gerokai sumažinti muitus plienui, aliuminiui, automobiliams ir medienai“.

J. Greeras teigė, kad Kanada pasitraukė nuo derybų stalo, pateikė naujų reikalavimų ir atmetė susitarimą, kuris būtų suteikęs jai „palankiausias sąlygas iš visų pagrindinių eksportuotojų į JAV rinką“.

„Jie visada turėjo geriausią susitarimą ir vis tiek būtų gavę dar geresnį susitarimą, bet jie to nenorėjo“, – teigė jis.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs aukšto rango JAV pareigūnas derybas apibūdino kaip atviras ir nepriešiškas, tačiau nurodė, kad daugiau susitikimų kol kas nenumatyta.

Išbandymas M. Carney

D. Trumpo administracija jau ne kartą parodė, kad didelius muitus naudoja kaip spaudimo priemonę, siekdama išsikovoti ekonominių ir politinių nuolaidų.

[[ge:lrytas:lrytas:43681909]]

Teisės bendrovės „Dorsey & Whitney“ partneris Dave'as Townsendas pareiškė, kad dabar vienas svarbiausių klausimų – ar naujausi muitai bus laikini.

Vis dėlto šioje JAV ir Kanados santykių krizėje veikia ne tik stiprus ekonominis, bet ir politinis veiksnys.

Reaguodamas į D. Trumpo veiksmus, M. Carney pasirinko priešintis ekonominiam spaudimui, nors daugelis kitų JAV sąjungininkų iki šiol rinkosi kompromisus.

Tai yra ir platesnės M. Carney politinės strategijos dalis.

Šių metų Davoso ekonominiame forume M. Carney pasakė diskusijų sukėlusią kalbą, kurioje pareiškė, kad vidutinės galios valstybės negali lengvai atsilaikyti prieš JAV ar Kinijos ekonominį spaudimą.

„Vidutinės galios turi veikti kartu, nes jei nesame prie stalo, esame meniu“, – teigė jis.

M. Carney teigė, kad tarptautinė tvarka išgyvena „lūžį, o ne perėjimą“, o suverenitetas vis labiau priklausys nuo šalies gebėjimo „atlaikyti spaudimą“.

Po dienos D. Trumpas pabrėžė Kanados priklausomybę nuo JAV. „Kanada gyvuoja dėl JAV. Prisimink tai, Markai, kai kitą kartą skelbsi savo pareiškimus“, – Davose tuomet atsakė D. Trumpas.

[[ge:lrytas:lrytas:43681836]]

Po septynių mėnesių ši akistata su D. Trumpo administracija yra bene aiškiausias M. Carney strategijos išbandymas – ją teks pagrįsti konkrečiais prekybos, investicijų ir energetikos sprendimais.

„Mūsų vyriausybė suprato anksčiau nei daugelis kitų, kad Amerika pakeis visus savo prekybinius santykius“, – šeštadienį sakė M. Carney.

Dėl JAV reikalavimo, kad Kanada apribotų savo galimybes sudaryti prekybos susitarimus su kitomis šalimis ir netgi keistų savo kalbos politiką, derybos tapo ir savotišku suvereniteto klausimu.

„Tai yra jėgos demonstravimas“, – reaguodamas į šį reikalavimą akcentavo M. Carney.

Britų Kolumbijos premjeras Davidas Eby teigė, kad, sutikusi su sąlyga dėl prekybos susitarimų sudarymo apribojimų, Kanada taptų „ekonominiu 51-osios valstijos atitikmeniu“.

Neatmetama, kad situacija gali eskaluotis dar labiau. JAV prekybos įgaliotinis J. Greeris akcentavo, kad JAV ketina imtis papildomų priemonių reaguodama į Kanados muitus.

Istoriko Roberto Bothwello manymu, M. Carney strategijos sėkmę reikėtų vertinti pagal vieną kriterijų – ar Kanada išsaugos savo nepriklausomybę „D. Trumpo noro ją pajungti ir absorbuoti akivaizdoje“.

Toronto universiteto politikos mokslų profesorius emeritas Nelsonas Wisemanas teigė, kad Kanadai tenka didžiausias išbandymas, parodysiantis, ar vienos vidutinės galios valstybės pasipriešinimas gali paskatinti panašiai elgtis ir kitas šalis.

[[ge:lrytas:lrytas:43681910]]

„Ar bus domino efektas? Pamatysime“, – sakė N. Wisemanas.

Kanados Achilo kulnas

Vis dėlto M. Carney strategija turi ir rimtą Achilo kulną. JAV ekonomika yra daugiau nei 10 kartų didesnė už Kanados ekonomiką, todėl Otavos galimybės atsakyti tokio paties masto muitais yra ribotos.

Beveik trys ketvirtadaliai Kanados eksporto keliauja į JAV, o pakeisti klientus ir tiekimo grandines, kurios per dešimtmečius susiformavo aplink milžinišką JAV rinką, yra itin sudėtingas uždavinys.

JAV transporto sekretorius Seanas Duffy pažymėjo, kad susirėmimas su D. Trumpu prekybos kare Kanadai baigtųsi blogiau.

„Esame puikūs prekybos partneriai, tiesa? Tačiau Kanada iš prekybos su JAV gauna kur kas daugiau naudos, nei JAV iš prekybos su Kanada“, – laidoje „Fox News Sunday“ pareiškė S. Duffy.

Kanada iš tiesų yra išskirtinai pažeidžiama JAV spaudimo. „Nė viena šalis nėra taip stipriai nuo jų priklausoma kaip Kanada. Kitos šalys turi baimintis netinkamo Amerikos elgesio, tačiau nė viena tiek, kiek Kanada“, – „The Washington Post“ paaiškino istorikas R. Bothwellas.

Ekonomistų vertinimu, atsakomieji veiksmai Kanados ekonomikai padarytų neproporcingai didesnę žalą.

[[ge:lrytas:lrytas:43682015]]

Karališkojo Kanados banko (RBC) ekonomistų vertinimu, naujieji muitai tiesiogiai paveikia apie 0,4 proc. Kanados BVP.

Jei atsakomieji veiksmai bus išplėsti, bus apmokestinta daugiau sektorių arba prekybos konfliktas pradės stabdyti investicijas ir trikdyti tiekimo grandines, ši žala gali išaugti.

Atsakomųjų veiksmų kainą pripažino ir pats M. Carney, teigdamas, kad Kanados priemonės „padidins išlaidas ir sumažins pasirinkimą kanadiečiams“.

Kanadoje – pyktis

Tačiau Kanados priklausomybė nuo JAV nėra vienpusė.

M. Carney teigimu, Kanada tiekia 99 proc. JAV importuojamų gamtinių dujų, 85 proc. elektros energijos ir 60 proc. žalios naftos. Vis dėlto kyla klausimas, kiek šie svertai būtų veiksmingi prekybos karo atveju.

Tačiau M. Carney turi ir kitą svarbų politinį svertą – Kanados visuomenės nuotaikas.

„Eurasia Group“ prezidentas Ianas Bremmeris teigė, kad amerikiečiai neįvertina, kiek kanadiečiai yra supykę dėl D. Trumpo administracijos veiksmų.

[[ge:lrytas:lrytas:43682021]]

„Dauguma kanadiečių palaiko griežtą poziciją reaguojant į JAV politiką, kuri suvokiama kaip grobuoniška, net jei Kanada dėl to patirtų didelių ekonominių nuostolių“, – socialiniame tinkle rašė jis.

Kaip rodo naujausios apklausos, daugiau nei pusė kanadiečių palaiko griežtą atsaką į JAV spaudimą, nors dalis jų nerimauja dėl galimų ekonominių nuostolių.

„Vašingtone yra chuliganas“, – šeštadienį naujienų agentūrai AFP Fort Eryje, Ontarijuje, prekybos arterijos Taikos tilto šešėlyje sakė į pensiją išėjęs Kanados mokytojas Stuartas Edwardsas.

„Mes su tuo nesitaikstysime, Kanada su tuo nesitaikstys. Mes kovosime“, – pabrėžė jis.

M. Carney sprendimą parėmė Kanados politikai iš viso politinio spektro, įskaitant opozicijos lyderį Pierre'ą Poilievre'ą iš Konservatorių partijos.

„Kanadiečiai privalo susivienyti ir ginti mūsų šalį nuo šių nesąžiningų išpuolių prieš mūsų darbo vietas ir verslą.

Kanada negali priimti vienašališkų muitų, kurie deindustrializuotų mūsų šalį. Taip pat negalime sutikti su blogu susitarimu. Vietoj to turime toliau kovoti už prekybą be muitų“, – po nutrūkusių derybų socialiniame tinkle „X“ parašė jis.

Manitobos premjeras Wabas Kinew sakė, kad kanadiečiai turėtų būti pasirengę ilgai konfrontacijai ir kad po lapkritį vyksiančių JAV kadencijos vidurio rinkimų D. Trumpas gali tapti silpnesnis.

[[ge:lrytas:lrytas:43684092]]

„Jam liko dar dveji metai prezidento poste. Turėtume būti pasirengę dvejus metus kovoti, o tada, tikėkimės, sveikas protas sugrįš“, – sakė W. Kinew.

M. Carney šią konfrontaciją pateikė kaip išbandymą besiginant nuo JAV spaudimo. „Praėjusį pavasarį perspėjau, kad Amerika bando mus palaužti, kad galėtų mus turėti. Ir pažadėjau – tai niekada, niekada neįvyks. Mes laikomės šio pažado“, – šeštadienį akcentavo jis.

Į „normalias vėžes“ negrįš

Tuo tarpu kitoje sienos pusėje D. Trumpo prekybos politiką Kanados atžvilgiu palaiko ne visi amerikiečiai – naujausia apklausa parodė, kad 59 proc. jų nepritaria naujausiems muitams Kanados atžvilgiu.

Kritikos D. Trumpas sulaukia net savo partijoje. Respublikonė senatorė Susan Collins iš Meino paragino D. Trumpo administraciją įvertinti neigiamą konflikto su Kanada poveikį ir perspėjo, kad muitai padidins išlaidas jos valstijos gyventojams.

Dabar svarbiausias klausimas – kiek ilgai tęsis naujausias muitų konfliktas ir kaip jis pakeis JAV bei Kanados santykius.

Kanados verslo tarybos prezidentas ir generalinis direktorius Goldy Hyderis teigė, kad šalies verslas vis dar laiko JAV svarbiausia prekybos partnere, tačiau vis dažniau mano, kad naujoji prekybos realybė išliks ir po D. Trumpo.

„Atsirado naujas prekybos ir investicijų modelis, kuris labai tikėtina gali būti išlaikytas ir būsimų JAV administracijų – tiek demokratų, tiek respublikonų“, – teigė G. Hyderis.

[[ge:lrytas:lrytas:43684092]]

McGill universiteto Monrealyje profesoriaus Danielio Belando teigimu, gilesni pokyčiai greičiausiai išliks, iš dalies todėl, kad JAV protekcionizmas tikriausiai ir toliau darys įtaką būsimoms administracijoms.

„Tikėtis, kad viskas grįš į „normalias vėžes“, kai D. Trumpas paliks Baltuosius rūmus, tikriausiai yra tiesiog naivus mąstymas. Tai nereiškia, kad santykiai ateityje negalėtų pagerėti, tačiau viskas niekada nebebus taip, kaip anksčiau“, – „The Washington Post“ sakė D. Belandas.

M. Carney anksčiau yra sakęs, kad dvišaliai santykiai pasikeitė amžiams ir kad Kanada turi sumažinti savo priklausomybę nuo JAV.

Kanada jau žvalgosi į kitas partneres. Per pastaruosius metus Kanada pasirašė daugiau kaip 20 ekonominių ir gynybos partneryščių.

Liepos mėnesį Otava ir Alberta pasistūmėjo į priekį planuodamos naują naftotiekį į Ramiojo vandenyno pakrantę.

Naftotiekis suteiktų Kanados naftai geresnę prieigą prie Azijos rinkų ir sumažintų priklausomybę nuo JAV pirkėjų.

M. Carney vyriausybė siekia per penkerius metus pritraukti 1 trilijoną Kanados dolerių investicijų ir per ateinantį dešimtmetį padvigubinti ne JAV rinkoms skirtą Kanados eksportą.

Įsiplieskė naujas prekybos karas: D. Trumpui – kietas atkirtis (4)