Važiuodamas Klaipėdos centrine gatve, Taikos prospektu, pastebėjau, kad seną iškabą „Trys mylimos“, skelbusią apie čia buvusią karčemą, propaguojančią lietuvišką virtuvę, pakeitė nauja iškaba – „Namai 23”.
Keistas pavadinimas, o dar keistesnis čia daug metų dirbusios kavinės pasitraukimas privertė truktelti rankinį stabdį. Teatleidžia tą kartą važiavę iš paskos, bet džiugu, kad Dievas apdovanojo juos staigia reakcija, o tai apsaugojo juos nuo pažinties su alkanu Riebiu katinu...
Tad palikę automobilį šalikelėje nulėkėme ieškoti nuotykių.
Norėdami suvokti, kaip jaučiasi katinas, eidamas į kavinę, kurioje dar nėra buvęs, turite įsivaizduoti nuolatinį kazino lankytoją, kuris taip pat kaskart įlekia į kazino. Akys išsiplėtusios, mintys padrikos. Skirtumas tik tas, kad vienas tikisi skaniai pavalgyti, o kitas, nepataisomas optimistas, tikisi laimėti...
Neslėpsiu – pasikeitimai ženklūs. Visų pirma – „apkarpytos“ patalpos. Prieš tai čia veikusi karčema buvo išsiplėtusi per visą daugiabučio pirmąjį aukštą ir net sugebėjusi įsikurti rūsio patalpose.
„Namai 23” kuklesni, jiems pakako pastato dešiniojo kampo. Pirmasis jausmas, kuris užvaldo vos užsukus, – namams būdingas jaukumas.
Maloniai nustebinti pirmojo įspūdžio atsisėdome ir ėmėme vartyti meniu. Jis dar labiau priminė namus ir nubloškė į vaikystę, kai su sese žaisdami imituodavome klientus restorane bei aptarnaujantį personalą. Mūsų vaikiškas meniu buvo panašus į „Namai 23“ – keli popieriaus lapeliai, susegti segtuku, tik mes gal buvome kiek mažiau prirašę į jį. Noriu tikėti, kad šis meniu laikinas.
Protingas sprendimas – tęstinumas. Palikta prieš tai buvusios kavinės dvasia: lietuviška muzika, paprastas lietuviams suprantamas meniu. Liaudiškai tariant: be jokių mandravojimų...
Nesame labai išrankūs, tad pasirinkome dienos sriubas. Juolab, kad galėjo pasiūlyti net dvi skirtingas. Spėju, gal kurios buvo likę po vakarykštės dienos. Iš patirties žinau, kad kavinėse dažniausiai verdama vienos rūšies dienos sriuba. Bet nesumeluosiu teigdamas, kad tiek burokėlių, tiek raugintų agurkų skaniausios būna kitą dieną.
Sriubos nustebino porcijos dydžiu bei tirštumu. Tai vėl leido pasijusti kaip namie. Panašaus dydžio lėkštes turiu ir aš namie, o ir sriubos mėgstu įsipilti daugiau.
Kadangi iš anksto buvome informuoti, kad cepelinų reiks palaukti apie 30 minučių, laiką leidome žvalgydamiesi per langus. Tad aptarėme namų renovaciją ir kaip tai nulemia žmonių laimės indeksą.
Nežinau, kiek laimės suteikia namo renovacija jo gyventojams, bet mums daug džiaugsmo suteikė atkeliavę antrieji patiekalai.
Mano užsakyti šonkauliukai dar nepasiekę stalo paskleidė tokius kvapus, kad išgirdau Katinienės siūlymą daryti barterinius mainus. Kelis rėžius šonkauliukų iškeičiau į ne ką prasčiau pasirodžiusius cepelinus.
Alksnio dūmo kvapui niekuo nenusileido ir šonkauliukų skonis. Džiugu, kad nebuvo persistengta su garnyru. Mano nuomone, marinuoti agurkai čia puikiai tiko, o juos pakeitus raugintais, jau tikrai būtų kaip namuose. Sviestinio žolelių užpilo man asmeniškai pakako, bet aštresnių potyrių mėgėjams šalia buvo pateiktos ir garstyčios.
Pažvelgęs į cepelinus spėjau, kad jų formavimas bei virimas buvo patikėtas moteriai. Nes žinau: vyrų tikslas formuojant cepelinus – kaip reikiant apsaugoti mėsą nuo galimo „pasišalinimo“ iš tarkių, o suformuoti tokius gražuolius gali tik moteris.
Geras tarkių ir mėsos santykis. Malonu, kad dideli cepelinai nebuvo bandomi pagaminti didinant tik tarkių kiekį, o mėsą pamirštant. Vienintelis, kam turėčiau priekaištų – tai spirgai. Kaip jums pavyksta juos „sušokdinti“ į tokius gumuliukus, aš vis dar nerandu paaiškinimo...
Sveikintinas verslininkų nebijojimas įsikurti vos per gerą kilometrą nuo giganto, kurio pasiūla suryja aplink esančius smulkius verslininkus.
„Namams 23”, nepabūgusiems konkurencijos, linkiu gerai įspirti dičkiui į pasturgalį. Gal tada ten esančios kavinės ir užeigos labiau susirūpins maisto kokybe.
Vertinimas:
Interjeras - 9,
Švara - 9,
Aptarnavimas - 9,
Maistas – 9.
Viso: 36 balų (vidurkis – 9) Tad 5 nagučiai.
Su pagarba, Riebus katinas
