Tituluoti šermukšnių vyno gamintojai dar neparduoda 2025 metų vyno
„Geri metai“, specializuotas šermukšnių vyno ūkis Vilniaus rajone, pernai nuskynė vos 500 kilogramų vaisių vietoj įprastų 5 tonų. Tačiau vyninės savininkai Giedrius ir Irma Kaukai kol kas labai neišgyvena: „Mes jaunų vynų neparduodame. Laikome 1,5–2 metus, todėl vyno trūkumo dar nejaučiame, nors 2025 metais šermukšnių žiedynus pažeidė pavasarinės šalnos, per žydėjimą buvo vėjuota, šalta, todėl neskraidė bitės ir derlius buvo mažas.“
Ūkininkai pasakoja, kad jų sode medžiai šiemet peržiemojo gerai – šalčiai šermukšniams nebaisūs. Tačiau pasikartojančios pavasarinės šalnos ir jų padaromi nuostoliai skatina galvoti apie laužų kūrenimą kaip Burgundijoje. Tiesa, dėl atvėsusių pavasario orų ne tik šiek tiek vėlavo vegetacijos pradžia, bet ir atsirado galimybė sodą išgenėti: šermukšnio priežiūra – kaip obels, kiekvieną medį tenka genėti rankomis.
Susiję straipsniai
O kur dar šeivamedžiai ir putinai?! Iš viso ūkyje auga 3 tūkst. medžių ir krūmų. Šiemet buvo labai daug sniego, todėl žiemą genėti nebuvo įmanoma.
Pernai „Gerų metų“ saldus šermukšnių vynas „Sweet Newe Nr. 70 202“ buvo pripažintas geriausiu licencijuoto gamintojo vaisių, uogų, augalų vynu Lietuvos someljė asociacijos organizuojame lietuviško vyno ir midaus čempionate. O šiemet tarptautiniame Liono konkurse saldusis „Konzentra Nr. 73“ ir sausas rožinis „After Nr. 95“ taip pat sulaukė įvertinimų.
Irma ir Giedrius pasakoja, kad nors sausas vynas sunkiau laimi medalius, Lietuvos vartotojai renkasi tiek sausą, tiek saldesnį šermukšnių vyną. „Geri metai“ savo degustacijų erdvę atidaro tik šiltuoju metų laiku. Todėl pagrindinė susitikimų su vyno mėgėjais vieta pavasarį jiems – „Vyno dienos“. „Lietuvoje vartotojas nėra labai išprusęs. Priklauso, kaip pateiksi. Vieni sausų, kiti saldžių nesupranta. Todėl edukacija vis dar labai svarbi.“
Aviečių midų reiks suvartoti greičiausiai
„Šušvės midaus“ steigėjas Erikas Augustinavičius sako, kad 2025-aisiais medaus derlius buvo prasčiausias per 15–20 metų. „Anksčiau dalį medaus parduodavome, o 2025-aisiais laikėme tik sau. Tiesa, mažas medunešis naudingas rinkai. Paskutiniai penkeri metai buvo labai gausūs, taigi susidarė medaus perteklius, kaina krito. Bitininkai turi sukaupę nemažą kiekį medaus. Jei laikomas geromis sąlygomis: ne per drėgna, pastovi temperatūra, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių – medus negenda.“
Ir pats midus gerai bręsta. Dabar dauguma „Šušvės“ produktų išlaikyti bent dvejus metus. Tik produktai su avietėmis ilgai nestovi – per dvejus metus reikia suvartoti. „Kunigaikščių midus“ paprastai vartojamas po 3–4 metų. Net „Agurkinis“ bręsta ir kokybė neblogėja. Midus su juodaisiais serbentas atlaiko 4–5 metus.
Iš į midų maišomų augalų Erikas Augustinavičius linkęs išskirti pienes: „Po midaus festivalio Lenkijoje vietinis gamintojas pasiūlė gaminti bendrą produktą – su pienių žiedais. Jiems patiems pienių žiedų midus yra mįslė, o mes Lietuvoje turime gerą supratimą, galima sakyti, esame pasauliniai pienių vyno ekspertai. Nors šios gėlės auga visur. Net latviams dar toli iki to, ką pasiekiame mes.“
Erikas mini, kad bitės šiemet peržiemojo sėkmingai. Vieną avilį greičiausiai bus ištuštinęs barsukas. Šiaip šis gyvūnas nepasiekia iki 70 cm pakeltų avilių, bet šiemet buvo daug sniego, todėl pasiekė. Ignalinos, Biržų rajone jau užfiksuota atvejų, kai bitininkai nukentėjo nuo meškų.
Midaus prekyba kasmet auga 10–15 proc. Bet auga dėl mugių. Pasikeitę įstatymai leido lauko prekybą ir labai palengvino situaciją. „Midaus kultūra plinta lėtai, todėl svarbus kiekvienas susitikimas su vartotojais, nes tai vienintelis būdas priminti apie save, pristatyti naujus produktus“.
Sidras dar turi kur augti
Iš septyniolikos vyną ir midų pagal licenciją galinčių gaminti mažųjų Lietuvos vyndarių vos vienas specializuotas sidrininkas. „Sodo sidrinės“ steigėjas Donatas Genys pradėjo nuo sodo – 2013 metais nusipirktoje sodyboje Jurbarko rajone pasodino 43 angliškas sidrines obelis. Visa bėda, kad sidrinės obelys labai lėtai auga. Ypač smėlingame, skurdžiame dirvožemyje.
O šiemet vasario pabaigoje hektaro plote trimetes obelis apgraužė stirnos – pasinaudojusios stora sniego danga jos peršoko tvorą. Medžius teks formuoti iš naujo nuo likusių 40–50 cm aukščio nepažeistų kamienų. Būsimas šio sodo derlius nusikelia bent trims metams.
Sidrinės pastatas baigtas statyti ir gamybos licencija gauta tik 2025 metais. Todėl Donatas nesureikšmina praradimų: pirmieji metai skirti eksperimentams, mokymuisi ir rinkos supažindinimui su naujovėmis, kurias jis žada pristatyti ir „Vyno dienose“. Kaip ir dauguma kitų mūsų šalies gamintojų, Donatas Genys jau gerai žinomas svarbiausiuose pasaulyje sidro renginiuose: 2023 m. jo „Keeved“ buvo įvertintas aukso medaliu „Nordic International Cider Awards“; 2024 m. „Keeved“ buvo įvertintas sidabro medaliu seniausiame pasaulyje sidro konkurse Fuenane, Bretanėje; 2025 m. „Keeved vol.1“ ir „Apyniuotas“ buvo įvertinti sidabro medaliais Baskų krašte vykusiame Sagardo forume.
Donatas pagrįstai didžiuojasi savo keeved sidru – sudėtingos gamybos, kurią naudoja prancūzai, pusiau sausu, labai kompleksišku sidru: „Kyvinimo esmė – fermentacijos metu iš mielių atimti maistą, paliekant tik tiek, kad jos galėtų sidrą užgazuoti, bet neperdirbtų viso cukraus. Jei palieki maisto per daug – butelis susprogs, jei per mažai – neužsigazuos. Bedarydami pirmą partiją praradome trečdalį sulčių. Neekonomiškas sidras. Labiau sportinis. Ir iš desertinių obuolių keeved nedaromas. Jis turi turėti taninų ir galėti bręsti bent keletą mėnesių.“
Anot „Sodo sidrinės“ steigėjo, ateity Lietuvoje sidro gamyba turi potencialo plėstis. Per pasaulį ritantis mažiau alkoholio turinčių gėrimų bangai ir vartotojui ieškant natūralesnių vietinių gėrimų, sidrui gali tekti reikšmingesnė rinkos dalis.
Vynuogininkams – gera proga padaryti putojančio vyno
Didžiausio Lietuvoje Ilzenbergo dvaro vynuogyno vadovas Jaroslavas Masliukas pripažįsta, kad biodinamiškai, ekologiškai mąstantiems augintojams 2025-aisiais buvo labai sunku suvaldyti miltligės epidemiją, kurią sukėlė lietus ir vėsūs orai.
„Priskynėme tiek baltųjų, tiek ir raudonųjų vynuogių. Tačiau kiekiai gerokai mažesni. Tai nėra didelė tragedija: vyno gamyba lėta – mažiausiai pusmetis ar metai praeina, kol vynas būna tinkamas gerti. Taigi turime vyno iš anksčiau. Ir tikimės, kad turėsime gero derliaus ateityje.“
Kita vertus, vynuogininkai sako, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Iki galo neprisirpusios vynuogės puikiai tinka putojančio vyno gamybai. Ūkis turės tik iš baltųjų vynuogių klasikiniu būdu pagaminto ir mažiausiai devynis mėnesius su mielėmis laikyto putojančio vyno.
Ūkio vydarys Andrius Diliautas mini, kad didžioji dalis vynmedžių peržiemojo gerai. Vokiškas veisles išgelbėjo sniegas – ypač tuos krūmelius, kurie jauni ir žemi. „Žemė įšalo 20 –30 cm. Stabili žiema be atodrėkių negalėjo padaryti didelių nuostolių amerikietiškoms, Minesotoje išvestoms šalčiui atsparioms veislėms ‘Frontenac’, ‘Leon Millot’, ‘Marechal Foch’, kurios pas mus dominuoja. Pavasaris šįmet vėl ankstyvesnis. Vynmedžiai „ašaroja“ jau senokai, taigi balandžio šalnos jau pridarytų žalos. Šylančio klimato nebepakeisi.“
Kai 2019 m. pirmieji 0,84 ha pasodintų vynmedžių dar nedavė derliaus, „Ilzenbergo dvaras“ startavo su vaisių ir uogų vynais. Jų ir dabar parduoda daugiausiai. Anot Jaroslavo Masliuko, „Vyšnių“, „Ledo vynas“ sudaro reikšmingą pardavimų dalį, o jų kokybė ne taip priklauso nuo gamtos, kaip vynuogių vyno. Vynuogių vynai ir šiaip yra mažytė niša.
Didžiausia šio vyno paklausa – iš restoranų, tačiau neretai vis dar tik kalbama. „Vyno dienose“ mūsų stendą vėl aplankys daug restoranų atstovų. Tikimės, kad šįmet susitikimai bus produktyvūs“. Ūkio valdytojas mini, kad, 2021 metais Lietuvai tapus Europos Sąjungos šalto klimato vynuogininkystės šalimi, pokyčių nepajautė. Nes nepasikeitė šalies valdžios pozicija – apie vyną kalbėti negalima. Todėl tenka gyventi tyliai ir realizuoti savo produkciją be reklamos.