Interneto portalas „Business Insider“ atrinko ir paskelbė penkis blogiausius mitybos patarimus ir paaiškino, kodėl jie yra klaidinantys. Štai jie:
1. Išmeskite kiaušinių trynius – maistingiausią kiaušinio dalį.
Kiaušinis yra vienas maistingiausių maisto produktų visoje planetoje. Tik pagalvokite: jame esančios maistinės medžiagos turi visa, kas reikalinga tam, kad vos viena apvaisinta ląstelė virstų viščiuku.
Vienintelė bėda yra ta, kad kiaušinių tryniuose gausu cholesterolio. Dėl to įprasta manyti, kad juos valgant padidėja cholesterolio kiekis žmogaus kraujyje. Taigi, mitybos specialistai rekomenduoja valgyti ne daugiau kaip 2-6 kiaušinius per savaitę.
Kiti specialistai teigia, kad kiaušinių galime suvalgyti ir daugiau, jei tik išmesime jų trynius. Iš tiesų tai yra blogiausias dalykas kurį galima sugalvoti, nes kiaušinių tryniuose yra visos maistingosios medžiagos, o baltymai yra tik baltymai.
Buvo atlikta daug tyrimų, siekiant išsiaiškinti, kaip viso kiaušinio valgymas susijęs su cholesterolio kiekiu kraujyje. Pasirodo, net 70 proc. žmonių kiaušinių valgymas niekaip nepakeitė cholesterolio kiekio kraujyje.
Likusiems 30 procentų kiaušinių tryniai padidino tik didelio tankio lipoproteinų (DTL), kitaip tariant – „gerojo“ cholesterolio kiekį, o mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis tapo nekenksmingu. Tiesą sakant, ištyrus daugybę žmonių nepastebėtas joks ryšys tarp viso kiaušinio valgymo ir padidėjusios rizikos susirgti širdies ligomis.
Svarbu nepamiršti ir to, kad kiaušiniai mums gali būti labai naudingi. Juose gausu aukštos kokybės baltymų, sveikųjų riebalų, vitaminų, mineralų, antioksidantų, taip pat beveik visų naudingų medžiagų, reikalingų kūnui.
Taip pat kiaušiniuose labai daug cholino – medžiagos, reikalingos smegenims, kurios 90 proc. žmonių gauna nepakankamai.
Kiaušiniuose yra ir liuteino bei zeaksantino – galingų atioksidantų, kurie yra ypač svarbūs mūsų regėjimui ir sumažina riziką sirgti įvairiomis akių ligomis.
Kiaušiniai yra ir vienas iš produktų, padedančių mesti svorį. Pakeisdami sausus pusryčius kiaušiniais greičiau pasisotinsime ir ilgiau neišalksime. Tai padės numesti svorio.
O svarbiausia, - kiaušiniai yra nebrangūs, lengvai paruošiami ir gardūs. Tai yra kone tobulas maisto produktas, todėl išmesdami trynius elgtumėtės išties neišmintingai.
2. Visi, net ir sergantys diabetu, turėtų laikytis mažai riebalų ir daug angliavadenių turinčios dietos.
Universalus patarimas – valgyti mažai riebalų - moksliškai niekada nebuvo pagrįstas. Jis buvo paremtas vos keliais prastai atliktais moksliniais tyrimais, bandymų su gyvūnais rezultatais ir neprotingais politiniais sprendimais.
Nors nėra įrodymų, kad riebalai kenkia širdžiai, vis dėlto ilgai teigta, kad jie – žalingi. Mums vis kartojama, kad mažai riebalų turinti dieta gali apsaugoti nuo širdies ligų. Tokios oficialios vyriausybių bei sveikatos organizacijų pozicijos pasaulyje laikomasi jau kelis dešimtmečius. Nepaisant to, pastaruoju metu smarkiai padaugėjo sergančiųjų širdies ligomis ir antrojo tipo diabetu.
Buvo padaryta nemažai tyrimų siekiant ištirti mažai riebalų turinčios mitybos poveikį. Visų laikų didžiausią ir brangiausiai kainavusį tyrimą atliko JAV vyriausybinės programos „Moterų sveikatos iniciatyva“ atstovai. 48 835 atsirinktai parinktos moterys buvo suskirstytos į grupes. Viena grupė laikėsi mažai riebalų turinčios dietos, kita valgė įprastą vakarietišką maistą.
Po 7,5-8 metų ištyrus abiejų grupių moteris pastebėta, kad jų svoris skyrėsi tik 0,4 kg. Be to, nepastebėta, kad mažiau riebalų turintį maistą vartojusios moterys rečiau sirgtų vėžiu ar širdies ligomis. Nemažos dalies kitų tyrimų išvados buvo panašios.
Taigi, vis dar primygtinai siūloma mažai riebalų turinti diena yra neveiksminga. Tiesą sakant, tokia dieta yra didžiulė klaida ir kaskart, priešpastatoma kitoms dietoms, ji pralaimi.
Nors mažai riebalų turinti dieta yra nekenksminga sveikiems žmonėms, ji yra tikra katastrofa nutukusiems, kenčiantiems nuo metabolinio sindromo ir sergantiems antrojo tipo diabetu žmonėms.
3. Svarbiausia - kalorijos, o ne maisto kokybė.
Per didelis dėmesys kalorijoms yra viena didžiausių klaidų. Klaidinga manyti, kad svarbiausia yra maisto kalorinė vertė, o ne maistas, iš kurio tos kalorijos patenka į organizmą.
Teisybė yra ta, kad nebūtina skaičiuoti kalorijų. Žmonės buvo sveikiausi ir liekniausi, kai dar nebuvo žinoma apie kalorijų egzistavimą.
Svarbu žinoti, kad skirtingi maisto produktai skirtingai veikia hormonus ir smegenų centrus, kurie kontroliuoja, kiek mes suvalgome, taip pat - kokį kalorijų kiekį sudeginame.
Valgant maistą, kuriame gausu baltymų, galima pagreitinti medžiagų apykaitą ir labai sumažinti alkio jausmą. Baltymų kalorijos organizmą veikia kitaip, nei kalorijos, gautos iš angliavandenių ar riebalų.
Tyrimai parodė, kad skirtingi maisto produktai suteikia nevienodą sotumo jausmą. Kad pasijustume sotūs, užtenka gauti daug mažiau kalorijų iš virtų bulvių ar kiaušinių nei kalorijų iš spurgų ar ledų.
Yra ir daugiau pavyzdžių, kad skirtingas maistas ne vienodai padeda numalšinti alkį ir skirtingai veikia hormonus. Taigi, mitas, kad kontroliuojant svorį ir paisant sveikatos svarbu skaičiuoti kalorijas, yra visiškai klaidingas.
4. Ruošiant maistą reikia naudoti aliejų, kuriame yra nesočiųjų riebalinių rūgščių.
Gaminant maistą siūloma naudoti sėklų ar augalinį aliejų, turintį daug nesočiųjų riebalų rūgščių. Kai kurie tyrimai parodė, kad aliejus, pagamintas iš sojos pupelių, kukurūzų, rapsų ar sėmenų, sumažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Tačiau reikia pastebėti, kad tai, kas sumažina cholesterolio kiekį kraujyje, nebūtinai apsaugo nuo širdies ligų. Cholesterolis kelia pavojų širdžiai, bet nėra pagrindinė infarkto ar mirties priežastis. Be to, nemažai tyrimų parodė, kad ir sumažėjęs cholesterolio kiekis kraujyje nepadeda apsisaugoti nuo širdies ligų.
Maža to, šie aliejai kelia pavojų sveikatai. Juose gausu polinesočiųjų rūgščių, kurių dauguma yra omega-6. Nors mums reikalingos omega-6 ir omega-3 riebalų rūgštys, iš augalinių aliejų jų gauname per daug.
Maistas, turintis daug omega-6 ir mažai omega-3 riebalų rūgščių, gali lemti įvairius uždegimus, kurie yra viena pagrindinių Vakarų visuomenėje dominuojančių lėtinių ligų priežasčių.
Šios riebiosios rūgštys patenka į ląstelių membraną ir sureagavusios su oru gali ten sukelti laisvųjų radikalų grandininę reakciją, taip pakenkdamos svarbioms molekulėms, tokioms kaip baltymai ar DNR.
Dar daugiau – dauguma žmonių nežino, kad apdorojant šiuos aliejus reikia aukštos temperatūros ir kenksmingo tirpiklio heksano, be to juose pilna transriebalų rūgščių. Ištyrus JAV parduodamą rapsų ir sojų augalinius aliejus juose rasta atitinkamai 0,56 proc. ir 4,2 proc. transriebalų rūgščių.
5. Sviestą reikia pakeisti perdirbtu margarinu.
Gali būti, kad vienas iš blogiausių mitybos patarimų yra pakeisti natūralų sviestą perdirbtu margarinu.
Užtenka užmesti akį į margarino sudedamąsias dalis. Tai – cheminių medžiagų rinkinys, kuris atrodo kaip maistas ir turi maisto skonį.
Nenuostabu, jeigu paaiškėtų, kad margarinas širdies ligų riziką didina labiau nei sviestas.
Tiesa yra ta, kad pakeitę tradicinį maistą, tokį, kaip sviestas ar mėsa, perdirbtu pseudo maistu, pradedame sirgti ir storėti.
Parengė Giedrė Balčiūtė
