Vis dėlto tai, ką valgote, yra tik viena dėlionės dalis, ypač kalbant apie vėžio prevenciją. Svarbu ir tai, kas nutinka maistui dar prieš jam pasiekiant jūsų lėkštę. Kalbame apie tai, kaip jūs ruošiate maistą.
Medicinos mokslų daktarė, sertifikuota hematologė ir onkologė bei Ilinojaus universiteto Vėžio centro docentė dr. Shikha Jain sako, kad tai, kaip mes paruošiame maistą, gali pakeisti jo cheminę sudėtį.
„Kai kurie gaminimo būdai gali sukurti kenksmingus junginius, o kiti padeda išsaugoti maistines medžiagas ir mažina uždegimą“, – sakė ji.
Dr. Jain pabrėžia, kad taip maistą žmonės ruošia kasdien.
„Tai gali paveikti sveikatą ir didina vėžio riziką“, – teigia dr. Jain.
Kitas onkologas jai pritaria sakydamas, kad maisto gaminimas gali turėti naudingą ir ilgaamžiškumą skatinantį poveikį.
„Rinkdamiesi saugesnius gaminimo būdus, galite išsaugoti maistinę vertę ir kartu sumažinti sąlytį su šiais kenksmingais šalutiniais produktais“, – sako medicinos mokslų daktaras, „Hackensack Meridian John Theurer“ vėžio centro vyriausiasis gydytojas ir onkologijos viceprezidentas dr. Andre Goy.
Pirmiausia reikia žinoti, kurį populiarų maisto gaminimo būdą onkologai ragina riboti. Trys onkologai sutaria, kad taip gaminamo maisto reikėtų vengti kiek įmanoma dažniau, ir paaiškina, ką rinktis vietoj to, rašo „Parade“.
Vienas iš būdų sumažinti vėžio riziką – vengti maisto svilinimo, pavyzdžiui, mėsos ar daržovių apskrudinimo iki apanglėjimo.
„Maisto svilinimas, įskaitant mėsą, vaisius ir daržoves, gali lemti heterociklinių aminų (HCA) ir policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH) susidarymą. Šios medžiagos gali pažeisti ląstelių DNR ir padidinti vėžio, ypač storosios žarnos, išsivystymo riziką“, – sako dr. Antonas Bilchikas, medicinos mokslų daktaras, chirurgas onkologas, medicinos vadovas ir Virškinamojo trakto bei kepenų–tulžies programos direktorius „Providence Saint John’s“ vėžio institute.
Jei ne kasdien – o gal ir niekada – nesusiduriate su tokiais terminais kaip „heterocikliniai aminai“ ar „policikliniai aromatiniai angliavandeniliai“, tokią informaciją priimti sunku.
„HCA susidaro tada, kai raumenų baltymai, tokie kaip mėsa, paukštiena ar žuvis, yra veikiami labai aukštos temperatūros, – aiškina dr. Goy. – PAH susidaro, kai riebalai varva ant liepsnos ar įkaitusių paviršių, sukeldami dūmus, kurie nusėda ant maisto.“
Jei netyčia sudeginote maistą, nebūtina išmesti viso brokolio ar vištienos gabalo.
„Jei maistas apskrunda iki juodumo, nupjaukite arba nugramdykite visas pajuodusias vietas, – teigia dr. Goy. – Visiškai ir smarkiai apdegusį maistą reikėtų išmesti. Šiose apanglėjusiose vietose yra koncentruotų HCA ir PAH, todėl jų negalima vartoti.“
Ko tikrai nereikėtų daryti? Panikuoti – nors po visos šios informacijos tai gali būti sunku.
„Nėra reikalo panikuoti – tiesiog įpraskite gaminti maistą sveikiau“, – sako dr. Jain.
Jei ilgą laiką valgėte pridegusį maistą, natūralu, kad gali kilti klausimų, ar tai padidino jūsų vėžio riziką. Taip pat gali kilti noras sužinoti, kiek tokio maisto jau laikoma „per daug“.
„Nėra aiškios ribos, – priduria dr. Jain. – Rizika, regis, priklauso nuo to, kaip dažnai ir kaip ilgai žmogus su tuo susiduria laikui bėgant. Retkarčiais suvalgytas apanglėjęs patiekalas greičiausiai reikšmingai nepadidins vėžio rizikos, tačiau jei stipriai apsvilęs maistas tampa įprastu pasirinkimu – rizika gali išaugti.“
Geriausia išeitis – judėti pirmyn ir rinktis kitokius maisto gaminimo būdus.