Žolelių užpilai, vaisių sirupai ir į patiekalus dedami prieskoniai buvo žiemos kasdienybė mūsų močiučių virtuvėse. Šiandien šie metodai vėl tampa populiarūs.
Žiemą organizmas yra ypač pažeidžiamas infekcijų. Trumpesnės dienos, saulės trūkumas ir didesnis virusų kiekis silpnina imunitetą.
Anksčiau daugelis organizmą profilaktiškai stiprindavo žolelėmis, augalais, žalumynais ir daržovėmis.
Papasakojo apie šaltalankių naudą: padėkos ne tik imunitetas, bet ir oda
Daugelis augalų, ypač vaisiniai, yra turtingi vitamino C šaltiniai.
Tarp dažniausiai žiemą naudojamų augalų buvo svogūnai ir česnakai, liaudyje laikyti natūraliais antibiotikais.
Populiarus buvo ir šeivamedis – iš jo gamintos sultys ir užpilai buvo naudojami kovojant su viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.
Šaltalankis, turtingas vitaminu C, karotenoidais ir mineralais, buvo vertinamas dėl bendro organizmo stiprinimo ir imuniteto gerinimo rudenį bei žiemą.
Susiję straipsniai
Namų spintelėse netrūko ir rozmarino, gvazdikėlių bei čiobrelių. Juos plikydavo, dėdavo į patiekalus, taip kovodavo su mikrobais ir gerindavo virškinimą. Žiemą taip pat buvo geriamos juodųjų serbentų, aviečių ir erškėtuogių sultys, kurios natūraliai papildydavo vitaminų atsargas, rašo „Fakt“.
Nors žoleles galima vartoti įvairiomis formomis – užpilų, sulčių ar sirupų pavidalu – saikingumas yra būtinas. Dažniausiai pakanka vieno ar dviejų puodelių užpilo per dieną, taip pat verta kas kelias savaites keisti žoleles.
Būtent šios gamtos dovanos padėdavo mūsų protėviams stiprinti organzimą.