Mitybos specialistai pabrėžia, kad juodosios arbatos gėrimas tuščiu skrandžiu gali veikti visai ne taip, kaip norėstųsi. Rytinis arbatos puodelis dažnai siejamas su energija ir ramiu dienos startu, tačiau vis dažniau keliami klausimai, kaip šis įprotis veikia sveikatą.
Ar juodoji arbata prieš pusryčius iš tiesų naudinga?
Pažvelkime į šio populiaraus gėrimo sudėtį ir priežastis, kodėl ekspertai ragina atsargiai vertinti rytinius ritualus.
Išskirtinis juodosios angliškos arbatos receptas šventiniam stalui
Juodoji arbata – sudėtis ir poveikis organizmui
Juodoji arbata yra vienas populiariausių gėrimų. Joje yra natūralių alkaloidų – teino, teobromino ir teofilino, kurie lemia stimuliuojantį poveikį. Taip pat joje gausu taninų, polifenolių ir eterinių aliejų, turinčių įtakos arbatos skoniui ir aromatui.
Arbatos gėrimas tuščiu skrandžiu gali sukelti nepageidaujamas virškinimo reakcijas. Arbatoje esantys taninai gali dirginti skrandžio gleivinę ir pernelyg skatinti virškinimo sulčių išsiskyrimą. Kai kuriems žmonėms tai sukelia pykinimą ar diskomfortą virškinimo sistemoje.
Mitybos specialistai pabrėžia, kad juodosios arbatos gėrimas prieš valgį gali apsunkinti svarbių mineralų pasisavinimą ir sutrikdyti virškinimą. Dėl šios priežasties rekomenduojama arbatą gerti po valgio, o ne prieš jį.
Susiję straipsniai
Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai geriant arbatą tuščiu skrandžiu:
sutrikęs kai kurių mineralų ir vitaminų įsisavinimas; virškinimo problemos, įskaitant vidurių užkietėjimą; pernelyg didelė skrandžio stimuliacija; galimas dehidratuojantis poveikis dėl kofeino kiekio.
Ką geriausia gerti pusryčiams?
Pusryčiams labiausiai tinka vanduo, nes jis veiksmingai drėkina organizmą po nakties miego. Geras pasirinkimas yra ir žolelių arbatos, nes jos netrukdo geležies pasisavinimui iš maisto.
Kava ir juodoji arbata gali slopinti geležies įsisavinimą, todėl rekomenduojama jas gerti praėjus maždaug 20–30 minučių po pusryčių.
Abejonių kelia ir vadinamoji bavariška arbata (arbata su pienu). Tyrimai rodo, kad pienas silpnina arbatoje esančių antioksidantų poveikį.
Nors bavariška arbata išlieka populiari, jos nauda sveikatai yra mažesnė nei grynos arbatos, rašo „Fakt“.