Kava jau seniai tapo kasdieniu ritualu milijonams žmonių visame pasaulyje. Tuo pačiu nesibaigia diskusijos, kuris gėrimas sveikesnis — karšta ar šalta kava. Tyrimai rodo, kad abu pasirinkimai turi savų ypatybių, o skirtumas tarp jų slypi ne tik patiekimo temperatūroje.
Apie tai pranešė leidinys „Verywell Health“.
Ekspertai aiškina, kad saikingas kavos vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, stabilesniu cukraus kiekiu kraujyje bei mažesne priešlaikinės mirties tikimybe.
Kavos guru pasakoja, kuo skiriasi kavos pupelių rūšys
Tačiau šiuo metu nėra pakankamai įrodymų teigti, kad būtent šalta ar karšta kava būtų išskirtinai naudingesnė organizmui.
Pagrindinis skirtumas tarp šių gėrimų slypi jų paruošimo būde. „Cold brew“ kava ruošiama ilgai mirkant stambiai maltas kavos pupeles šaltame vandenyje. Dažniausiai šis procesas trunka apie 12 valandų. Tuo tarpu karšta kava paruošiama daug greičiau — karštas vanduo teka per vidutiniškai maltas pupeles, išgaudamas skonį ir aromatą.
Ekspertai ypatingą dėmesį skiria ledinei kavai. Nepaisant žemos temperatūros, pagal paruošimo būdą ji yra artimesnė karštai kavai, nes pirmiausia užplikoma karštu vandeniu, vėliau atvėsinama ir patiekiama su ledukais.
Vienas pagrindinių „cold brew“ kavos privalumų — mažesnis rūgštingumas. Dėl to ji dažnai lengviau toleruojama jautresnį skrandį turinčių žmonių. Mažesnis rūgštingumas taip pat veikia skonį — kava gali atrodyti švelnesnė ir mažiau karti. Dėl šios priežasties kai kurie žmonės į ją deda mažiau cukraus, sirupų ar grietinėlės.
Susiję straipsniai
Ekspertai pabrėžia, kad pridėtinio cukraus ir riebios grietinėlės kiekis turi didelę reikšmę gėrimo naudai. Per didelis saldiklių ar kaloringų priedų kiekis gali panaikinti potencialią kavos naudą sveikatai.
Tuo tarpu karštoje kavoje paprastai būna daugiau antioksidantų. Manoma, kad aukšta plikymo temperatūra padeda efektyviau išgauti šias medžiagas iš pupelių. Būtent antioksidantai iš dalies paaiškina teigiamą kavos poveikį organizmui.
Antioksidantų kiekiui įtakos turi ir papildomi veiksniai. Šviesesnio skrudinimo pupelėse jų paprastai būna daugiau nei tamsiai skrudintose. Taip pat svarbu, kur buvo užauginta kava ir kiek laiko ji buvo plikoma.
Dar vienas svarbus skirtumas — kofeino kiekis. „Cold brew“ kavoje jo dažniausiai būna daugiau nei karštoje kavoje. Pavyzdžiui, 240 ml puodelyje karštos kavos yra apie 95 mg kofeino, o tokio pat dydžio „cold brew“ puodelyje — apie 150 mg.
JAV Maisto ir vaistų administracija teigia, kad daugumai žmonių saugiu laikomas iki 400 mg kofeino per dieną kiekis. Tai maždaug du–trys puodeliai kavos, priklausomai nuo jos paruošimo būdo, rašo „tsn“.