Sulaukus 50-ties reikėtų kasdien išgerti šio gėrimo – naudingas širdžiai, smegenims, kepenims (1)

Kava jau seniai nebėra vien rytinis gėrimas, padedantis prasibusti. Pastaraisiais metais mokslininkai atliko dešimtis didelės apimties tyrimų, kurie rodo, kad saikingas natūralios kavos vartojimas gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, ypač sulaukus 50 metų.

Būtent šiame amžiuje organizmas natūraliai pradeda prarasti dalį savo pajėgumų, lėtėja medžiagų apykaita, didėja širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto bei su amžiumi susijusių smegenų pokyčių rizika. Todėl specialistai vis daugiau dėmesio skiria produktams, kurie gali padėti palaikyti gerą sveikatą be sudėtingų dietų ar brangių maisto papildų.

Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad naudingas yra būtent saikingas natūralios kavos vartojimas. Per dideli jos kiekiai gali turėti ir neigiamą poveikį, ypač sergant tam tikromis ligomis.

Dar visai neseniai buvo manoma, kad kava kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai. Tačiau šiuolaikiniai moksliniai tyrimai rodo kitokį vaizdą.

Tyrimų duomenimis, žmonėms, kurie reguliariai išgeria 2–3 puodelius natūralios juodos kavos per dieną, kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų rizika gali būti mažesnė nei tiems, kurie kavos visai nevartoja.

Mokslininkai tai sieja su dideliu antioksidantų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų kiekiu, padedančiu apsaugoti kraujagysles nuo pažeidimų.

Sulaukus 50 metų daugeliui žmonių ima prastėti atmintis, silpnėja dėmesio koncentracija ir lėtėja mąstymas.

Kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą, todėl informacija apdorojama greičiau, o dėmesį išlaikyti tampa lengviau.

Kai kurie tyrimai taip pat rodo ryšį tarp reguliaraus saikingo kavos vartojimo ir mažesnės neurodegeneracinių ligų, įskaitant Parkinsono ir Alzheimerio ligas, rizikos. Tačiau tai nereiškia, kad kava gali užkirsti kelią šioms ligoms ar jas gydyti.

Kepenys kasdien atlieka šimtus gyvybiškai svarbių funkcijų.

Moksliniai stebėjimai rodo, kad žmonės, kurie reguliariai geria natūralią kavą, rečiau serga kai kuriomis lėtinėmis kepenų ligomis.

Ekspertų teigimu, kavos pupelėse esantys antioksidantai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos gali padėti apsaugoti kepenų ląsteles.

Su amžiumi 2 tipo diabeto rizika gerokai padidėja.

Mokslininkai pastebėjo, kad reguliarus saikingas kavos vartojimas siejamas su mažesne šios ligos išsivystymo tikimybe.

Viena iš galimų priežasčių – kai kurios kavos sudėtyje esančios medžiagos gali teigiamai veikti ląstelių jautrumą insulinui.

Vis dėlto kava nepakeičia sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir gliukozės kiekio kontrolės.

Daugelis net nesusimąsto, kad kava yra vienas didžiausių antioksidantų šaltinių kasdienėje mityboje.

Šios medžiagos padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia organizmo ląsteles ir spartina senėjimo procesus.

Todėl ekspertai natūralią kavą dažnai vadina vienu naudingiausių gėrimų suaugusiesiems.

Saikingas kofeino kiekis skatina tam tikrų neuromediatorių gamybą, kurie atsakingi už budrumo ir geros nuotaikos jausmą.

Todėl po puodelio kavos daugelis žmonių jaučiasi energingesni, žvalesni ir darbingesni.

Tačiau jei kava sukelia nerimą ar nemigą, jos kiekį reikėtų sumažinti.

Dauguma gydytojų sutaria, kad sveikam suaugusiajam saugu išgerti 2–4 puodelius natūralios juodos kavos per dieną, priklausomai nuo jos stiprumo ir individualaus jautrumo kofeinui.

Tačiau rekomenduojama:

neviršyti rekomenduojamo kiekio; negerti kavos vėlai vakare; nepiktnaudžiauti cukrumi ir riebia grietinėle; rinktis natūralią, o ne tirpią kavą. Kam kavą reikėtų vartoti atsargiai? Nepaisant daugybės naudingų savybių, kava tinka ne visiems.

Gydytojai pataria atsargiau ją vartoti žmonėms, kuriems nustatyta:

nekontroliuojama arterinė hipertenzija; sunkūs širdies ritmo sutrikimai; paūmėjusi skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa; padidėjęs jautrumas kofeinui. Tokiais atvejais, kiek ir kada galima gerti kavos, reikėtų nuspręsti individualiai, pasitarus su gydytoju, rašo „tsn“.