Pasak gydytojo dietologo, „Maxima“ funkcinės mitybos partnerio Edvardo Grišino, vienas vertingiausių itališkos kavos kultūros bruožų slypi ne konkrečioje kavos rūšyje ar draudime po pietų gerti kapučiną. Kur kas įdomesnis pats santykis su kava – net ir trumpa jos pertraukėlė tampa atskiru dienos momentu.
„Jeigu iš itališkos kavos kultūros reikėtų pasiimti vieną dalyką, rinkčiausi pagarbą pačiai kavai, jos paruošimui ir žmogui, kuris ją ruošia. Galbūt naudingiausia šio ritualo dalis yra tai, kad nereikia pusę dienos nešiotis didelio vienkartinio puodelio ir mechaniškai gurkšnoti kavą, o galima trumpam sustoti ir iš tiesų ją išgerti. Čia jau kalbame ne tiek apie kofeiną ar kalorijas, kiek apie patį santykį su maistu ir gėrimu“, – sako jis.
Mažas puodelis nebūtinai reiškia mažiau kofeino
Už vieno Italijos miestelio baro – ilgaamžiskumu spinduliuojanti senjorė: nustebins amžius
Vienas ryškiausių itališkos kavos kultūros simbolių – nedidelis espreso puodelis. E. Grišinas atkreipia dėmesį, kad vien iš gėrimo dydžio spręsti apie jame esantį kofeino kiekį nereikėtų. Tam įtakos turi panaudotos maltos kavos kiekis, pupelių rūšis, jų sąlyčio su vandeniu trukmė ir pats kavos ruošimo būdas.
„Maždaug 30 ml espreso gali turėti apie 50–75 mg kofeino. Jeigu iš tos pačios espreso porcijos pagaminsime 200 ml kapučino, įpildami pieno, arba amerikietiškos kavos, įpildami vandens, bendras kofeino kiekis praktiškai nepasikeis – turėsime didesnį ir mažiau koncentruotą gėrimą. Kitaip yra su filtruota ar plikyta kava – ją ruošiant vanduo su malta kava sąveikauja ilgiau, todėl ir kofeino gali būti daugiau“, – aiškina jis.
Kofeino kiekis – tik vienas iš skirtumų. Pasak prekybos tinklo ryšių su žiniasklaida vadovės Ernestos Vareikytės, ne mažiau svarbu ir tai, kokio skonio kavą mėgstame. „Itališkos kavos pasirinkimų yra ne vienas – jos skiriasi intensyvumu, sodrumu, rūgštumu, kartumu ar skonio natomis. Vieniems artimesnė ryškesnio, intensyvesnio skonio kava, kitiems – švelnesnė ir aromatingesnė“, – teigia ji.
Pasak gydytojo dietologo, dėmesio verta ir filtruota kava. Kavos pupelėse natūraliai yra medžiagų, tarp jų kafestolio, kuris didesniais kiekiais gali didinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Popierinis filtras dalį šių medžiagų sulaiko, todėl žmonėms, kuriems sunkiau sureguliuoti „blogojo“ cholesterolio rodiklius, filtruota kava gali būti palankesnis pasirinkimas nei ruošta moka kavinuku ar tiesiog užplikyta.
Susiję straipsniai
Kava po pietų – ne visiems vienoda taisyklė
Italijoje espresas po pietų daug kam yra savaime suprantamas ritualas, tačiau E. Grišinas pabrėžia, kad sveikatos požiūriu svarbiau ne tai, ar kava geriama prieš valgį, ar po jo, o bendras kofeino kiekis ir jo vartojimo laikas. Kofeinas organizme išlieka gana ilgai – vidutiniškai per 4–6 valandas jo kiekis sumažėja perpus, tačiau skirtingų žmonių organizmas jį skaido nevienodu greičiu.
„Svarbu ne tik tai, kuriuo metu geriame kavą, bet ir kiek kofeino suvartojame – vienas nedidelis espresas ankstyvą popietę ir 300–400 mg kofeino antroje dienos pusėje organizmą veiks skirtingai. Jautresniems žmonėms didesnio kofeino kiekio vertėtų vengti likus bent 6–8 valandoms iki miego, o susiduriantiems su miego problemomis – ir dar anksčiau“, – sako E. Grišinas.
Svarbus ir kavos derinimas su maistu. Kavoje esančios medžiagos gali mažinti su maistu gaunamos geležies įsisavinimą, ypač ją geriant valgio metu ar netrukus po jo. Todėl žmonėms, kuriems trūksta geležies, tarp kavos ir pagrindinių geležies turinčių patiekalų verta daryti bent 2–3 valandų pertrauką.
Pranešimo žiniasklaidai nuotr.
Kapučinas ir ragelis – ritualas, o ne pusryčių formulė
Nors itališkas rytas sunkiai įsivaizduojamas be kapučino ir saldaus kepinio, E. Grišinas pabrėžia, kad šis malonus ritualas ir visaverčiai pusryčiai nėra tas pats. Kapučinas ir saldus ragelis gali būti subalansuoto raciono dalis, tačiau vien tokie pusryčiai dažniausiai suteiks palyginti nedaug baltymų ir skaidulų.
„Jeigu žmogui toks pusryčių ritualas patinka, nematau priežasties jo visiškai atsisakyti. Tačiau kapučino ir saldaus ragelio nesiūlau rinktis kaip vienintelių pusryčių. Pirmiausia dieną pradėčiau, pavyzdžiui, nuo kiaušinių patiekalo su daržovėmis ir rugine duona, o saldus kepinys galėtų tapti desertu“, – sako jis.
Gydytojo dietologo teigimu, jei saldumyno vis tiek norisi, įtraukti jį į visaverčius pusryčius ar pirmąją dienos dalį gali būti racionaliau nei didelį saldų užkandį palikti vėlyvam vakarui. Vis dėlto ir ryte svarbus saikas – verta atsižvelgti į visą dienos racioną, porcijos dydį ir tai, kaip dažnai saldumynais mėgaujamasi.