Termometras, ypač lauko virtuvėje, kai gaminame virš žarijų ar atviros ugnies, yra pats geriausias mūsų draugas. Pirmoje vietoje – saugumas.
Mums būtina žinoti mėsos vidinę temperatūrą, kad maistas, kurį patiekiame savo šeimai ir draugams, būtų pilnai iškepęs ir saugus valgyti.
Tačiau termometras nėra tik apie saugumą. Jis yra ir geriausia mokymosi priemonė. Kepant be termometro mes dažniausiai „spėliojame iš akies“.
Grilio meistras parodė, kaip paprastu būdu iškepti pasakiško skonio jautienos kepsnį
Kepant su termometru – mes realiai matome, kas vyksta mėsos viduje. Kaip greitai kyla temperatūra, kada ji pradeda stabtelėti, kiek dar liko iki norimo rezultato. Taip supratimas ateina daug greičiau, o patirtis kaupiasi ne per metus, o per kelis kepimus.
Ir dar vienas labai žemiškas dalykas – termometras taupo pinigus. Mažiau perkeptos mėsos reiškia mažiau išmesto produkto. Ypač kai kalbame apie brangesnius kepsnius ar didesnius mėsos gabalus. Vienas perkeptas steikas dažnai kainuoja daugiau nei pats termometras. Todėl čia ne išlaidos, o investicija, kuri atsiperka labai greitai.
Žinoma, mes nenorime maisto perkepti spėliodami: „Gal jau užteks, o gal dar truputį“. Mes norime, kad vištienos krūtinėlė būtų sultinga, kepsnys – medium rare, šašlykai tirptų burnoje. Kitaip tariant, norime paprasto dalyko – kad maistas būtų ir saugus, ir skanus. Be kompromisų.
Momentiniai termometrai skirti naudoti kepant tiesioginėje kaitroje, virš žarijų. Jų greitis ir tikslumas – fantastiški: vos per sekundę gauname informaciją. Tai leidžia kepti tik tiek, kiek reikia – nei daugiau, nei mažiau.
Susiję straipsniai
Kita termometrų rūšis – zondiniai. Jie skirti kepti netiesioginėje kaitroje, naudojant deflektorius. Naudodami zondinį termometrą, sutaupome laiko ir smarkiai sumažiname klaidų riziką. Nebereikia nuolat budėti prie grilio – per „Bluetooth“ visą informaciją matome telefono ekrane. Žinome ne tik maisto vidinę temperatūrą, bet ir paties grilio temperatūrą. Bet koks nukrypimas nuo nustatytų reikšmių iškart pranešamas garsiniu signalu. Taip nebelieka situacijų: „pamiršau“, „pražiopsojau“, „juk ką tik žiūrėjau – buvo gerai“.